){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pasaulyje
Vaiko psichikos sveikatai svarbesnis tėvas
Vaiko psichikos sveikata labiau priklauso nuo tėvo, o ne nuo motinos psichikos būklės, tvirtina neseniai su 31 tūkstančiu šeimų tyrimą atlikę Norvegijos mokslininkai.
Anksčiau buvo manoma, kad normaliai kūdikio psichikai formuotis svarbesnė yra motinos sveikata, o tėvo genai šiuo atveju vaidina antraeilį vaidmenį. Atlikę minėtą tyrimą, mokslininkai nustatė, kad viskas yra netgi priešingai.
Pasirodė, kad vaikams, kurių tėvų psichikos problemų nustatyta daugiausia, buvo ne tik didžiausia įvairių nukrypimų rizika, bet ir padidėjusi sunkių psichikos ligų rizika.
Ir, kas labai nustebino mokslininkus, motinos psichikos būklė su kūdikio psichikos sveikata turėjo daug silpnesnį ryšį.
Moterims išsimiegoti reikia daugiau laiko nei vyrams
Kaip parodė tyrimai, moterys, kurios trumpai miega naktimis, ryte jaučiasi daug labiau nepailsėjusios ir piktos nei vyrai, kurie miega tiek pat valandų. Nuo miego stokos moterys labiau nei vyrai kenčia tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dėl to yra kalti hormonų skirtumai, ir moterims hormonų balansui palaikyti miego reikia daugiau.
Tyrimo metu aptikta, kad moterys, kurios miega mažiau, labiau linkusios į pykčio protrūkius, joms dažniau būna psichikos sutrikimų požymių. Be to, mažiau miegančioms moterims daug dažniau nei vyrams nustatyta širdies ligų ir depresijos rizika.
„Vyras ir moteris, užmigę ir pabudę vienu metu, negali jaustis vienodai išsimiegoję. Mūsų tyrimo duomenimis, tai būna ypač retai“, – sako tyrimą autoriai.
Rudakiai kelia didesnį pasitikėjimą
Šiuolaikinėje visuomenėje rudakiai žmonės aplinkinių priimami kaip labiau patikimi nei turintys mėlynas akis, pastebėta atlikus sociologinį tyrimą, kuris buvo atspausdintas medicinos žurnale „Plos One“.
Amerikiečiai tyrėjai stengėsi atsakyti į klausimą, kas mus verčia galvoti, kad vienas ar kitas veidas vertas didesnio pasitikėjimo. Buvo apklausta per 30 tūkstančių amerikiečių ir kanadiečių, kurie turėjo vertinti vyrų ir moterų nuotraukas pagal tai, kiek jie atrodo patikimi. Paaiškėjo, kad daug didesnė apklaustųjų dalis teikė pirmenybę rudakiams, ir nesvarbu, ar tai buvo moteris, ar vyras.
Beje, kalbant apie karjerą, rudakiams taip pat greičiau pasiūlomos atsakingos pareigos nei mėlynų akių savininkams.
50 metų – laimingiausias moterų amžius
Atlikę 20–65-ties metų moterų apklausą mokslininkai tvirtina, kad perkopusios pusės amžiaus ribą moterys pradeda labiau mėgautis seksu, santykiais su partneriu, labiau džiaugiasi gyvenimu.
Daugiau nei ketvirtadalis moterų tvirtino patiriančios didžiausią malonumą besimėgaudamos seksualiniais santykiais nei kada nors anksčiau. Taip pat vyresnės moterys buvo daug aktyvesnės ir iniciatyvesnės nei 20-metės, jos dažniau eidavo į sporto klubus ar kitaip aktyviai leido laisvalaikį. Vienišės daug dažniau naudojosi pažinčių puslapiais internete. Ištekėjusios 50-metės sakėsi pradėjusios daug kokybiškiau leisti laiką su savo vyrais.
Maistas, kuris žudo sveikatą
„Daily Mail“ išspausdinti straipsniai skelbia, koks maistas yra pavojingiausias.
Pirmasis straipsnis pavadintas „Mėsos produktai – kiekvienos tryliktos mirties priežastis“. Tai milžiniško Europoje atlikto tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad yra ryšys tarp mėsos produktų valgymo ir mirties nuo vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų. Tiesa, tokio ryšio nebuvo tarp minėtų ligų ir paukštienos.
Kitas straipsnis pavadintas „Ar greitas maistas sukelia išsėtinės sklerozės, astmos ir egzemos riziką?“ Mokslininkų minimos priežastys yra netinkama mityba, ypač greitai pašildomas maistas mikrobanginėse krosnelėse, ir tai, kad tokiuose produktuose paprastai būna daug druskos. Pateikiamos ir rekomendacijos suaugusiems ne daugiau nei 6 g, be to, primenama, kad 75 proc. reikiamo kiekio jau gauname su paprasčiausiais produktais, tokiais kaip duona.
Straipsnyje „Druska, cukrus ir riebalai: kaip maisto pramonės gigantai mus paverčia priklausomus?“ kalbama ir apie cukraus bei riebalų žalą mūsų sveikatai.
Pasirodo, maisto pramonėje yra terminas „malonumo taškas“, t.y. tam tikras kiekis cukraus, druskos ir riebalų maiste, kuris maistą daro tokį gundantį. Beje, straipsnio autoriai pataria netgi imti pavyzdį iš maisto gigantų vadovų, kurie savo produkcijos nesirenka, nenorėdami patys tapti jų priklausomi.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę