){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mūsų pasaulis keičiasi kiekvieną dieną – kartais tie pokyčiai džiuginantys, kartais – keliantys nerimą. Klimato ir aplinkos pokyčiai beveik visais atvejais priklauso antrajai kategorijai, ir, jei nebus imtasi būtinų priemonių, liūdnas naujienas skaityti teks vis dažniau. Nykstantys gyvūnai, augalai, užteršti vandenynai – tai ne būdas pagąsdinti, o mus supanti realybė.
Koraliniai rifai nyksta
Apie koralinių rifų nykimą kalbama jau seniai ir ilgai, o naujausieji Portugalijos mokslininkų iš Azorų universiteto ir Niujorke įsikūrusios Laukinės gamtos išsaugojimo draugijos (Wildlife Conservation Society) tyrimai, atlikti Kenijos pakrantėje, atskleidė, kad žmogaus veikla – žemė ūkis, miestų plėtra ir pan. – yra vieni iš reikšmingiausių veiksnių, lemiančių nykimą ir sunkinančių atsinaujinimą.
Kyla klausimas – kaip? Pasirodo, kad į jūrą per kanalizaciją patenkantys, arba, tiksliau – žmogaus išleidžiami teršalai skatina įvairiausių mikroskopinių augalų ir gyvūnų, ardančių koralinius rifus, dauginimąsi. Vandenyje atsiradus daugiau maisto medžiagų, bakterijos, grybeliai, dumbliai, kirminai dauginasi daug greičiau ir aktyviau ir, natūralu, intensyviau naikina rifus. Koralinių rifų ekosistema, anot mokslininkų, yra biologiškai prisitaikiusi augti skaidriame vandenyje, o padidėjęs maisto medžiagų kiekis ją išbalansuoja. Užterštas vanduo skatina ir koralų ligų plitimą.
Panaši situacija ir Australijoje esančiame į UNESCO paveldą įtrauktame Didžiajame barjeriniame rife. Jis per paskutiniuosius 27 metus neteko pusės koralų. Dėl to labiausiai kaltinamos dygliuotosios jūrų žvaigždės, kurių dauginimasis dėl įvairių į vandenyną išleidžiamų teršalų itin išaugo. Viena tokia žvaigždė per metus suėda apie 33 kvadratinius metrus koralų, ir manoma, kad šie jūros gyviai sunaikino daugiau nei du penktadalius žuvusio rifų ploto.
Dar 1985 m. 28 proc. rifo buvo padengtas koralais, o šiais metais koralai dengia mažiau nei 14 proc. jo paviršiaus.
Klimato pokyčiai ir žvejyba
Laukinės gamtos išsaugojimo draugijos zoologas ir vienas iš minėtojo tyrimo autorių Timas Maklanahas teigia, kad koraliniai rifai kenčia ir dėl kitų veiksnių – klimato pokyčių (nuo šilto vandens koralai blunka) ir žuvų išteklių pereikvojimo. Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, net daugiau kaip 50 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar beveik trečdalis – pereikvoti arba labai sumažėję. Koralų rifuose gyvenančios jūrų gyvūnų rūšys sudaro apie 25 proc. visų žinomų jūros gyvūnų rūšių. Intensyvus koralinių žuvų gaudymas mažina jų populiaciją. Yra ir tokių baisių atvejų, kai žuvys gaudomos sprogdinant rifus.
Dar viena didelė koralų nykimo priežastis yra ciklonai, kurių žmogus, deja, sukontroliuoti negali.
Nykstančios rūšys
Nyksta ne tik koralai, bet ir įvairūs kiti mūsų žemės gyvūnai ir augalai. Pasaulio gamtos apsaugos kongrese, šiemet vykusiame Pietų Korėjoje, buvo pateiktas naujas šimto sparčiausiai nykstančių augalų, gyvūnų ir grybų sąrašas. Sąrašą sudarė net 8000 mokslininkų, dirbusių 48-iose skirtingose šalyse.
Į šią liūdną ataskaitą pateko Jamaikos iguana, Singapūro gėlųjų vandenų krabas, mažiausi pasaulyje pigmėjiniai tripirščiai tinginiai, aptinkami šalia Panamos esančioje Eskudo saloje, Sumatros raganosiai, gyvenantys Pietų ir Pietryčių Azijoje, albatrosų rūšis, besiveisianti tik Indijos vandenyne esančioje Amsterdamo saloje, Madagaskaro rudagalvė antis ir kiti.
Gelbėti – būtina
Liūdnos prognozės yra daugeliui į sąrašą įtrauktų augalų ir grybų: jie nėra naudojami pramonėje ar kitose žmogui naudingose srityse ir todėl nedaroma nieko, kas padėtų šias rūšis išsaugoti.
Kai kurios sąrašo žmogui teikia didelę naudą (pvz., geltonojo jūrų karoso plaukimo pūslės, kainuojančios septynis kartus daugiau už auksą, naudojamos medicinoje), tačiau dauguma mokslininkų tikina, kad būtina stengtis išsaugoti jas visas, nepaisant naudos.
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos Rūšių išlikimo komisijos pirmininkas Simonas Stiuartas aiškina: „Kai kurių rūšių vertė negali būti akivaizdi iš anksto, tačiau jos visos prisideda prie planetos funkcionavimo.“ Jam antrina ir viena iš sąrašo autorių Elen Butše: „Tėra vienas sprendimas – imtis neatidėliotinų veiksmų.“
Užterštas net Antarkties vandenynas
Žmogaus veiklos rezultatai pasiekia net atokiausius pasaulio kampelius, o taršos pėdsakai kartais nustebina ir daug mačiusius specialistus. Prancūzų mokslininkų pasaulio vandenyno tyrimo rezultatai atskleidė, kad Antarkties vandenynas yra ne mažiau užterštas nei kiti pasaulio vandenynai. Plastiko kiekis mėginiuose, paimtuose šiame vandenyne, yra toks pat, kaip ir visame pasaulyje, nors tikėtasi dešimt kartų mažesnio užterštumo.
Daktaras Krisas Bauleris teigia, kad šie rezultatai buvo nemaloni staigmena: „Šis vandenynas yra pakankamai atsiskyręs nuo kitų ir neturi galimybės su jais maišytis. Manėme, kad šie vandenys labai mažai pakeisti žmonių veiklos.“
Nors sunku nustatyti, iš kur tiksliai atsiranda atliekos Antarkties vandenyne, spėjama, kad daugiausiai jų atkeliauja iš Afrikos, Pietų Amerikos ir Australijos.
Kenčia gyvūnija
Pasaulio vandenynuose aptikta plastikinių maišelių, butelių, sintetinių pluoštų, drabužių liekanų, kurios, manoma, atsiranda naudojant skalbimo mašinas. Daug plastiko mikrodalelių į vandenyną patenka naudojant kosmetines ir buitinės chemijos priemones. Jos iš kanalizacijos patenka į upes, o vėliau – jūras ir vandenynus. Plastikas sudaro apie 80 proc. visų vandenynus teršiančių šiukšlių.
Plastiko tarša daro didžiulę ir nepataisomą žalą jūrų gyvūnijai: paukščiai, žuvys ir kiti gyvūnai reguliariai vartoja nevirškinamas plastiko atliekas, supainiodami jas su medūzomis ar kitu grobiu. Nerimą kelia tai, kad, išskyrus kelių rūšių bakterijas, nėra organizmų, kurie galėtų plastiką suskaidyti.
Kavos mėgėjams – įspėjimas
Dažnai skaitydami ar klausydamiesi apie klimato pokyčius nesusiejame jų su savo kasdieniniu gyvenimu. Kaip jis pasikeistų? Ko netektume? Labai dažnai – paprastų dalykų. Štai pavyzdys. Daugelis savo dieną pradeda kvapios kavos puodeliu. Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad ateityje gali tekti šį įprotį pakeisti. Kodėl?
Karališkųjų Botanikos sodų Didžiojoje Britanijoje mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad jau po kelių dešimtmečių gali išnykti populiariosios „Arabica“ rūšies kavos pupelės.
Specialia kompiuterio programa apskaičiuota, kad šiltėjantis klimatas gali lemti, kad jau 2080 metais mažiausiai 65 proc. vietovių, kuriose auginama „Arabica“ rūšies kava, bus nebetinkamos kavamedžiams auginti.
„Arabica“ kavos pupelės sudaro net 70 proc. visos šviežių pupelių rinkos Europoje ir JAV.
Būtina naujų vietų paieška
Jei manote, kad 2080 metai jums nebeaktualūs, galbūt suklusite sužinoję,kad kai kuriose vietose, pvz., Bomos plynaukštėje Pietų Sudane, arabinių kavamedžių gali nebelikti jau 2020-aisiais. Tokia prognozė padaryta remiantis tuo, kad ten auginama kava jau dabar yra nekokybiška.
Tyrimo vadovas Aronas Davisas aiškino situaciją: „Arabiniai kavamedžiai auga tik tam tikrose vietose. Jiems labai svarbi oro temperatūra, temperatūros ir sezoniškumo ryšys – pavyzdžiui, vidutinė oro temperatūra lietinguoju sezonu.“ Klimato pokyčiai vyksta labai greitai – kavamedžių augintojai kiekvienais metais savo plantacijas turi perkelti bent po 50 metrų. Tiesa, komerciniais tikslais kavamedžiai auginami juos papildomai laistant ir dirbtiniu būdu vėsinant, tačiau laukiniai kavamedžiai pasižymi didesne genetine įvairove, svarbia padedant plantacijoms atsilaikyti prieš kenkėjus ir įvairias ligas.
Mokslininkai teigia, kad net ir tuo atveju, jei laukiniai kavamedžiai neišnyktų, klimato pokyčiai turės įtakos kavos skoniui.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę