Klausia vaikai

Jei močiutė taip myli vaikus, kodėl ji nepasigimdo mažo kūdikio?


Žmogaus (be abejo, ir gyvūnų) gebėjimas susilaukti vaikų nėra amžinas. Vaisingumas prasideda lytine branda, t.y. tuomet, kai mergaitei prasideda menstruacijos (mėnesinės), o baigiasi vadinamąja menopauze, t.y. laikotarpiu, po kurio moteris nebeturi mėnesinių. Nors tas laikotarpis gali truputį svyruoti, laikoma, kad moterys nuo 15 iki 49 metų amžiaus gali pastoti ir turėti vaikų. Nors vyresniame amžiuje didėja tikimybė, kad vaikelis gims nesveikas, be to, išnešioti ir pagimdyti vaikelį vyresnėms moterims gali būti sunku dėl tų ligų, kuriomis jos pačios jau spėjo susirgti. Turbūt jau žinai, kad yra galimybių kontroliuoti vaisingumą, vaikų skaičių šeimoje. Taigi tuomet kai tėveliai mano, kad šeimos narių jau yra tiek kiek jie norėtų, jie nusprendžia daugiau vaikučių negimdyti. Kadangi tavo močiutė tikriausiai jau apytikriai 50 metų amžiaus ir jau turi suaugusių vaikų (mažų mažiausiai tavo tėvelį arba mamytę), todėl ji džiaugiasi savo anūkėliais.


 

Kodėl mano draugė turi sesę dvynę, o aš ne?


Ne tik tu, bet ir gamta kartais mėgsta padaryti išimtis, nusižengti savo taisyklėms. Žmonės, o ir kai kurie gyvūnai paprastai vieno nėštumo metu susilaukia tik vieno vaiko, tačiau pasitaiko ir išimčių. Štai tokioms išimtims ir priklauso tavo draugė bei jos sesutė. Priežasčių, dėl kurių gimsta dvynukai, niekas tiksliai įvardinti negali, tačiau pastaruoju metu jų padaugėjo. Neabejotina tik tai, kad įtakos turi paveldėjimas, ypač iš motinos pusės. Dvyniai gali būti monozigotiniai ir dizigotiniai. Monozigotiniai dvyniai gimsta iš vienos kiaušialąstės: šie dvynukai visuomet yra tos pačios lyties ir yra panašūs vienas į kitą kaip du vandens lašai. Šiuo atveju kiaušialąstei besidalinant (pačioje pradžioje) susiformuoja dvi ląstelių grupės, iš kurių palaipsniui išauga du organizmai. Dizigotiniai dvynukai formuojasi iš dviejų apvaisintų kiaušialąsčių, o vaikai gali būti skirtingų lyčių (nebūtinai), o panašumas tarp jų ne didesnis nei tarp kitų brolių ir seserų.
 

Kodėl kartais gimsta berniukai, o kartais – mergaitės?


Galbūt teko girdėti daugybę prietarų apie tai, kas gims: berniukas ar mergaitė. Spėjama pačiais įvairiausiais ir netikėčiausiais būdais, pavyzdžiui, pasižiūrėjus į būsimos mamos pilvo formą, arba net pagal tai, ar būsima mama mėgsta valgyti duonos kriaukšles, ar minkštas duonos riekutes. Iš tikrųjų tai tėra tik spėjimai. Tai, kas gims, priklauso tik nuo vieno dalyko: kokią chromosomą nešanti vyriška lytinė ląstelė apvaisins kiaušialąstę. Tiems, kas dar neturi genetikos pagrindų, pasakysiu: visos moterys turi po dvi X chromosomas ląstelėse, taigi, ir kiaušialąstės visada esti vienodos. O štai vyrai turi vieną X chromosomą ir vieną Y chromosomą, taigi, jų spermatozoidai gali turėti arba X chromosomą, arba Y chromosomą. Jeigu kiaušialąstę apvaisiną X chromosomą turintis spermatozoidas, turime tokią lygtį: X+X=XX tai reiškia, kad gims mergaitė. O jeigu kiaušialąstę apvaisina Y chromosomą turintis sprematozoidas, t.y. X+Y=XY – gims berniukas. Štai ir visa paslaptis. Būsimo kūdikio lytis apsprendžiama kiaušialąstės apvaisinimo metu ir prašau netikėti tais, kas sako, kad kūdikio lytis gali pasikeisti nėštumo metu. NEGALI!

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai