){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Atsako gydytojas Alfredas ŠIPKAUSKAS
Mūsų aplinkoje knibždėte knibžda daugybė mikrobų, virusų ir kitokių nematomų, bet neretai mirtinai pavojingų ligų sukėlėjų. Dar visai neseniai infekcinės ligos, sukeltos bakterijų ir virusų, buvo pagrindinė vaikų mirties priežastis. Daugiausia gyvybių pasiglemždavo skarlatina, kokliušas, difterija ir tymai. Gydytojai buvo bejėgiai, kol aštuonioliktame amžiuje Edvardas Dženeris išrado skiepus. Tai buvo tikras perversmas, išgelbėjęs milijonus gyvybių. Pirmuosius tris šešis mėnesius naujagimius nuo infekcinių ligų saugo iš motinos organizmo gauti antikūnai. Vėliau jie išnyksta, ir vaikai jau nuo šešto mėnesio nebeturi imuniteto (apsaugos). Tik persirgus viena ar kita liga, prieš jos sukėlėjus susiformuoja apsauginiai antikūnai (kraujo kūneliai pradeda gaminti medžiagas, sunaikinančias ligos sukėlėją jam dar neišplitus), neleidžiantys dar kartą susirgti.
Visi skiepai dažniausiai leidžiami. Visi jie turėtų būti leidžiami į žasto raumenį. Vaikai pradedami skiepyti praėjus kelioms dienoms nuo gimimo. Tikriausiai niekam nėra labai malonu dažnai lankytis pas gydytoją ir laukti skiepų. Todėl, taupant laiką, vienu metu galima skiepyti keliomis skirtingomis vakcinomis. Skirtingos vakcinos jokiu būdu negali būti leidžiamos į tą patį raumenį, todėl jos turi būti švirkščiamos į skirtingas vietas. Jei atliekami keli skiepai vienu metu, tada vakcinos leidžiamos į skirtingas vietas: į vieną ir kitą žastus, į sėdmenis ir į šlaunį.
Vakcinose yra specialiai apdorotų ir nepavojingų vienos ar kitos ligos sukėlėjų. Jų suleidus į organizmą, „treniruojama“ imuninė sistema. Patekus į organizmą nukenksmintoms ligų sukėlėjų dalelėms, organizmo apsauginės sistemos jas atpažįsta ir joms pradeda gamintis antikūnai. Kitą kartą susidūrus su tikru ligos sukėlėju ir jam patekus į organizmą, imuninės ląstelės jau žinos, kaip ligos sukėlėjas atrodo, ir greitai pagamins veiksmingas medžiagas, kurios sunaikins sukėlėją, kol bakterijos ar virusai dar nespėjo pakenkti.
Atsako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros doc. Algis ABARAVIČIUS
Žemėje yra daug atšiaurių vietų, kuriose dėl per daug sunkių gyvenimo sąlygų žmogus neišgyventų. Viena iš tokių vietų – Arktis, kurioje temperatūra nukrinta net iki -50º C. Žmonės ten apsilanko tik retkarčiais, norėdami geriau pažinti labai menkai ištyrinėtą žemyną. Arkties vandenynai knibždėte knibžda įvairiausių sutvėrimų, tačiau to paties negalima pasakyti apie žemyną. Tai vieta, kur sugeba išgyventi tik patys stipriausi ir ištvermingiausi. Kartais, kad susirastum maisto, tenka nukeliauti šimtus kilometrų. Todėl tik keletas labiausiai prisitaikiusių šiltakraujų gyvūnų rūšių gali išgyventi tokiomis atšiauriomis klimato sąlygomis. Žiemą, kada aplinkos temperatūra pasidaro nepakeliama net patiems didžiausiems lokiams, vienintelis būdas įveikti šaltį – miegojimas. Evoliucijos metu lokių organizmuose išsivystė unikalus procesas, leidžiantis sulėtinti medžiagų apykaitą, – anabiozė. Miegančios meškos organizme sulėtėja visi gyvybiniai procesai, dėl to labai sumažėja maisto medžiagų poreikis. Pavasarį ir vasarą lokiai be perstojo ėda, kad galėtų sukaupti kuo didesnes riebalų atsargas. Jos ne tik apsaugo nuo nepakeliamo šalčio, bet yra ir pagrindinis energijos šaltinis lokiui žiemą miegant.
Žmonės negyvena tokiomis atšiauriomis sąlygomis, todėl jiems nėra būtinybės miegoti. Mūsų žiemos yra nepalyginti šiltesnės už Arkties. Be to, mes turime rūbus, šildančius net pačią šalčiausią dieną.
Atsako valstybinio patologijos centro gydytojas gydytojas Ugnius MICKYS
Jau tikrai niekas nebepasakys, kada ir kur buvo atliktos pirmosios operacijos. Medicina, kaip ir viskas mūsų pasaulyje, sparčiai vystosi ir žengia pirmyn. Jau dabar įmanomos minimaliai žmogų traumuojančios operacijos, kai ligonis beveik visai „nesužalojamas“ ir jau kelios dienos po operacijos gali keliauti namo ar į darbą. Visa operacija atliekama pro kelias skylutes pilve, sąnaryje. Mūsų chirurgai net tulžies pūslę, kiaušintakius ar kiaušides sugeba pašalinti pro nedidelę skylutę pilve.
Kiekvieną dieną visame pasaulyje atliekama šimtai operacijų, pašalinama gausybė organų. Jei yra būtinybė, pavyzdžiui, ligoniui įtariamas vieno ar kito organo vėžys, pašalintasis organas ar jo dalis pirmiausia ištiriami. Mėginys nusiunčiamas kvalifikuotiems patologams anatomams, kurie paprasčiausiais mikroskopais ar sudėtingiausiais prietaisais ištiria preparatą ir nustato, ar žmogus sveikas, ar serga sunkia liga ir reikalingas specialus gydymas. Pašalinti organai po operacijų, likę po patologinio anatominio tyrimo, laidojami specialiuose kapinynuose ar sudeginami krematoriumuose. Deginimas yra daug efektyvesnis organų naikinimo metodas, tik, deja, Lietuvoje yra didelis krematoriumų trūkumas.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę