){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tai ištrauka iš Eglės Mėlinauskienės fotografijų albumo ,,Diagnozė“.
Šis foto albumas, išleistas prieš dvejus metus, jau ne naujiena. Ir fotografijos parodos, kuriose Eglė dalyvauja, žvelgdama į gyvenimą per ligonio prizmę, taip pat kai kam ne naujiena. Gal net Eglės veikla prie A.Zuokienės projekto ,,Nedelsk“ jau yra girdėtas dalykas. Vis dėlto pabendrauti su šia gražia, dvasiškai stipria asmenybe, pirmąja moterimi, viešai prakalbusia apie savo onkologinę ligą, žurnalistui yra tarsi stiprybės mokykla. Savo įspūdį bandau perteikti jums…
Susitikome naujame Eglės bute, kuris, esu tikra, užburia kiekvieną, peržengusį jos namų slenkstį. Pro kiekvieną kambario langą – savo vandenis varanti Neris. Visai čia pat, tarsi namas stovėtų virš upės...
Kartais sėdžiu terasoj, matau visą tą grožį aplink ir pravirkstu... Kuždu: Dieve, tu išgirdai mane, aš visada troškau būti arti gamtos...
Kai stukteli liga, kitaip matai aplinką… Permąstai gyvenimą, atsiranda kitų jėgų, kitų prasmių, imi suprasti paprastą tiesą: jei pasveikai, vadinasi, Dievas tau davė dar vieną gyvenimą. Ir aš viena juo negaliu džiaugtis, turiu pasidalyti. Tiek daug sergančių, ir jiems klaiku. Pirmiausia, nuo nežinios, ką daryti… O aš, tai praėjusi, galiu padėti.
Iš pradžių mane nuo to bandė apsaugoti artimieji – vyras, dukra: kur lendi, kam tau to reikia, juk tikrai ne garbės…
Šis klausimas paliečia kiekvieną. Ypač, kai diagnozuoja vėžį jauname amžiuje... Kai mirtis pabeldžia į nugarą: ei, aš atėjau…
Kai atsigręžiu atgal, pirmiausia darnos trūko mano gyvenime. Tas beprotiškas lėkimas, kai nepalieki laiko pasikalbėti su savimi… Nors iš tiesų tas mūsų laiko neturėjimas yra savęs apgaudinėjimas. Pabūti su savimi, apmąstyti savo troškimus, suderinti juos su galimybėmis, įsisąmoninti, ar kryptingai einu tikslo link, atrasti darną tiesiog privalau lygiai taip pat, kaip numalšinti troškulį.
Be to, dirbau nemėgstamą darbą. Tai, ką studijavau, – inžineriją, tai nėra mano sritis. Keletą metų dirbau pagal specialybę, paskui griebiausi verslo – nekilnojamojo turto, čia ir vėl tikslieji mokslai...
Atliko pirmą operaciją, ir prognozė atrodė optimistiška. Tik staiga man paskambino ir pranešė išsamaus laboratorinio tyrimo išvadą: yra vėžinių ląstelių. Žemė ėmė slysti iš po kojų… Grįžau į ligoninę, ,,praėjau“ visą gydymo kursą, po to turėjau pasitikrinti po trijų mėnesių. Ir čia gydytoja manęs neišleido, sukvietė daugiau krūties specialistų. Vieni sakė TAIP, kiti – NE. Mamograma, kiti tyrimai nieko bloga nerodė. Bet štai vienas gydytojas adata pataikė įdurti labai giliai, į mažą cistą, panašią į grūdelį… Paimto skysčio tyrimas patvirtino – TAIP. Blogiausia, kad tokių grūdelių buvo ne vienas. Guodė, kad tai – nulinė stadija, kad vėžys, vaizdžiai kalbant, sėdėjo kapsulėj ir nebuvo iš jos išlipęs, bet tų kapsulyčių buvo daug, tad kaip jas išrankioti?
Taigi aš pati turėjau nuspręsti, kokio lygio operaciją daryt, – maksimalią ar ne… Jei išpjaus nedaug ir gražiai užsiūs, tai nežinia, kokią granatą krūtinėje nešiosiuosi ir kiek tai truks…
Apėmė toks noras gyventi… Nenusakomas. Suvokiau – antrąkart gyvenimo niekas nedovanos… Ir pasiryžau radikaliai operacijai.
Pooperacinis periodas – klaikus. Ir fiziškai, ir psichologiškai. Paskyrė ilgą hormoninį gydymą, ir niekam neįdomu, ar tu perneši jį ar ne. Tas hormonas provokavo priverstinį klimaksą. Jauname amžiuje! Organizmas priešinosi, – gulėjau leisgyvė lovoje, buvo silpna… Metus prakentėjau, tai veikė smegenis, ir aš suvokiau: geriau gyventi normaliai, kokybiškai, tegu ir trumpai, arba geriau negyventi išvis…
Pasitariau su gydytoja, ir mes nutraukėme gydymą… Likau laukti geriausio. Išgelbėjo tikėjimas ir pasitikėjimas. Liga neatsinaujino.
Ką tik, prieš keletą savaičių, aš atlaikiau dar vieną operaciją – ginekologinę. Ji laukė manęs seniai. Žinau, kad su cistomis gimdoj negalima žaisti, tačiau, atvirai sakau, bijojau, vis prisimenu, kaip sunkiai kilau po antrosios operacijos.
Bet stebuklas – po šios viskas gerai, po aštuonių valandų pati atsikėliau, o antrą dieną buvau išleista iš ligoninės. Mat prieš operaciją suvartojau visą maistinių papildų kursą. Taip sustiprinau savo imuninę sistemą, išsivaliau organizmą…
Jau dirbu ir beveik pamiršau operaciją. Svajoju apie Afriką, kurią draugai pažadėjo po operacijos…
Fotografija – tai prasiveržimas po ligos. Supratau, kad turiu daryti tai, ko iki šiol sau neleidau. Seniai žinojau, kad galiu fotografuoti, bet maniau esanti tik mėgėja. Ligoninės, ligonio tema iškilo savaime, staiga pajutau, kad per nuotrauką sveikiesiems galiu papasakoti apie ligonį. Palata – tai tokia intymi erdvė, ne kiekvienas, į ją įėjęs, prieis prie ligonio širdies. Ypač, jei neturi ką jam pasakyti. Man pačiai tas ėjimas buvo sunkus, bet tiesiog savaime suprantamas.
Pirmasis ciklas buvo kuriamas projektui ,,Nedelsk“. Išfotografuodavau tūkstančius kadrų, o atrinkdavau kelis…
Net devynis mėnesius fotografavau vėžiu sergančius vaikus. Su jais gera, bet kai jie vienas po kito ėmė išeiti… Devyni vaikai per devynis mėnesius. Kiekvieną išėjimą išgyvenau kaip savo vaiko. Tas paruošė ir užgrūdino. Dabar kitaip suvokiu mirtį. Kaip Jurga Ivanauskaitė rašė, jog mirčiai reikia subręsti, taip ir aš brendau…
Šito pasekmė – ne tik knyga ,,Diagnozė“, bet ir foto reportažas apie vieną berniuką. Drauge su juo tarsi nuėjau visą ligos istoriją…
Deja, kai šis foto reportažas buvo iškabintas parodoje, susilaukiau priekaištų. Supratau viena: mūsų žmonės dar nepasirengę priimti mirties kaip normalaus reiškinio, kaip gimimo. O su kokia ramybe vaikas išėjo… Jokios agonijos, tik atskiros frazės: ,,Mamyte, aš dar tau namo nepastačiau… O paskutinis žodis buvo ,,Myliu…“
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę