){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Spalio pabaigoje minima Pasaulinė žvyneline sergančiųjų diena. Šia proga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvavo VUL SK Dermatovenerologijos centro vadovė doc. Irena Marčiukaitienė, KMU Odos ir venerinių ligų klinikos doc. Skaidra Valiukevičienė, Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos prezidentė dr. Jūratė Balčiūnienė, kiti šia liga sergantys pacientai bei žiniasklaidos atstovai.
Anot doc. I. Marčiukaitienės, šio renginio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į ligą, kuria užsikrėsti negali niekas, tačiau susirgti gali bet kas. Doc. I. Marčiukaitienės pastebėjimu, žvynelinė – lėtinė, uždegiminė, sisteminė odos liga, ji pažeidžia ne tik odą, bet ir vidaus organus, visą imuninę sistemą bei sukelia negalią.
Doc. S. Valiukevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šia liga serga daugiau nei 120 000 žmonių.
Tuo tarpu pati asmeninę sirgimo šia liga patirtį turinti dr. J. Balčiūnienė sako, jog dažnai visuomenėje ji būna vertinama kaip kosmetinė problema. Sergantieji žvyneline kenčia tiek pat, kaip ir sergantieji artritu, vėžiu, diabetu bei širdies nepakankamumu ar depresija, nes tai yra lėtinė, uždegiminė, sisteminė odos liga, dėl kurios žmogus tampa nedarbingas bei patiria nuolatinį stresą.
Gydant šią ligą Lietuvoje susiduriama su finansavimo problemomis, nes skiriama tik 0,71 procento PSDF biudžeto lėšų (pgl. 2005 m.). Tačiau yra labai sunkios būklės ligonių, kuriems būtinas gydymas naujais vaistais, ir tokio pobūdžio gydymui reiktų apie 1,2 milijono litų per metus. Šiuo metu mūsų respublikoje tokių pacientų yra 20. informacija
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai, apibendrinę naujo tyrimo duomenis pastebėjo, kad daugelis tėvų dėl priklausomybės ligų plitimo yra gana ramūs. Apklaustieji nejautė rūkalų, alkoholio, narkotinių medžiagų, sukeliančių priklausomybės ligas, vartojimo pavojaus savo vaikams, galbūt mažai apie jį galvojo ar tiesiog vengė pripažinti jį rimtai egzistuojant.
Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projekto Europos mokyklose duomenys rodo, kad nerimauti yra pagrindo. Jau 2003 m. nustatyta, kad net 15,6 proc. Lietuvos moksleivių yra bent kartą vartoję vieno iš narkotikų. Pastaraisiais metais narkotikų vartojimas kiek stabilizavosi, tačiau į narkomanijos ir toksikomanijos pinkles įklimpsta vis jaunesni asmenys.
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2005 m. pabaigoje Lietuvoje buvo užregistruota 5,4 tūkst. asmenų, besigydančių priklausomybę nuo narkotikų (2004 m. – 5,0 tūkst.) Apie 80 proc. iš jų vartojo opiatų.
2005 m. šalyje padaugėjo asmenų, pirmą kartą užregistruotų dėl alkoholinės psichozės ir lėtinio alkoholizmo: alkoholinių psichozių skaičius, palyginti su 2004 m., Lietuvoje išaugo 1,2, Kauno apskrityje – 1,4 karto.
„Lengviausiai įviliojami į priklausomybių liūną yra mokyklinio amžiaus vaikai, tačiau viena mokykla nepajėgi atlikti žalingų įpročių prevencijos. Į šį darbą turi įsitraukti tėvai, budriai stebėti savo atžalų pakitusią psichologinę būseną, elgesį ir turėti daugiau žinių, kaip elgtis įtarus vaiką vartojant narkotikus“, – sakė Kauno visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos skyriaus sveikatos ekologė Raimonda Olekaitė.
KVSC informacija
Greitai bus metai, kai Lietuvoje pradėta vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ar neserga širdies ir kraujagyslių ligomis, nemokamai tikrinami apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Šios programos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2006 m. šiai programai vykdyti skiriama 2,5 mln. litų.
Apie prevencinės programos svarbą byloja statistika. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje daugiausia žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Pernai nuo jų mirė 23,8 tūkst. gyventojų (iš viso 2005 m. mirė 43,8 tūkst.), t. y. daugiau kaip pusė visų mirusiųjų. Daugelis iš jų – nuo išeminės širdies ligos. 2000–2005 m. mirštamumas nuo kraujotakos ligų padidėjo 16,6 proc.
Gyventojų patikros šalies mastu tikslas – mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu (šios ligos padidina širdies ligų tikimybę), kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai. Prevencinių priemonių veiksmingumas pagrįstas medicinos mokslu ir kitų šalių patirtimi.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę