){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Rasa Kaušiūtė ne kartą dalyvavo Lietuvos Eurovizijos atrankoje. 2005 metais ji pateko į finalą, tačiau fortūna nebuvo tokia maloninga, kaip norėtųsi. Kita vertus, raudonplaukė Rasa nenusimena ir sako: „Kiekvienas konkursas ar koncertas – tai tobulėjimas. Turi progą palyginti save su kitais, padaryti išvadas“. Išvadas, matyt, daininkė padarė teisingas, nes šiemet iš Pompėjoje vykusio tarptautinio muzikos festivalio grįžo ne tik nepastebėta, bet pelniusi specialų radijo stoties „Radio Fantastica“ apdovanojimą.
Mums, kurie tik atsidūstame, pasiklausę, kaip moka dainuoti kiti, labai įdomu sužinoti, kaip gi viskas vyksta tuose užkulisiuose. Negalėjau jūsų, mieli skaitytojai, nuvilti, todėl paklausiau Rasos.
Rasa: „Canzoni dal Mondo“ konkurse dalyvavo dešimties šalių atstovai. Iš išorės atrodo, kad viskas vyko labai ramiai. Ką kiekvienas atlikėjas kalbėjo su savo atstovais, sunku buvo suprasti, kadangi kiekviena „stovykla“ kalbėjo gimtąja kalba. O štai konkurencija labiausiai jautėsi tarp merginų. Su jomis taip ir nesusibendravau. Kiekviena įvertina, kaip atrodo tavo suknelė, kaip grimas. „Manai, kad esi gražiausia, o žiūri, kad ir kita neblogai atrodo,“ – šmaikštauja Rasa. Daugiausia bendravau su vaikinais. Buvo ir netikėtumų. Kaip susižavėjęs italas Luca Sepe tiesiog persirengimo kambaryje ėmė dainuoti man „serenadas“ (juokiasi). Be abejo, tai nebuvo tikrosios serenados, bet dainų buvo ir išties gražių. Jis taip įsidainavo, kad aš vos nepavėlavau į savo antros dainos atlikimą.
Niekas nevyksta veltui, ši pažintis – taip pat. Rasa kartu su italų atlikėju Eurovizijoje planuoja atlikti duetą. Atstovautų, be abejo, Lietuvai – užtikrino dainininkė. Beje, netrukus Rasa išleidžia ir naują solinį albumą.
Rasa: Kiekvienas žmogus turi savų rūpesčių dėl sveikatos, kiekvienam jie ir pasireiškia skirtingai. Bet dainininkai, be abejo, turi saugoti savo balsą. Apie save galiu pasakyti taip: svarbu, kad aš būčiau geros nuotaikos, daryčiau tai, kas man teikia pasitenkinimą, nes jei esu pervargusi ar supykusi, blogos nuotaikos – tai balso galiu neturėti. Galbūt tai ne visada pasireiškia visiško balso nebuvimu, galbūt yra tik tam tikrų niuansų, bet balsas neskamba. Nors dėl pervargimo taip pat gali netekti balso. Kartą pati tuo įsitikinau. Viskas prasidėjo gruodžio mėnesį, t.y. tada, kai grafikas labai įtemptas: repeticijos, koncertai, renginiai ir t.t.. Susirgau taip, kaip niekad iki tol nesu sirgusi. Teko atsisakyti ir solinių koncertų, ir Naujamečių vakarų, ir viso kito. Paprasčiausia negalėjau ištarti nė žodžio, ką jau kalbėti apie dainavimą. Žmogui būdinga: apie tai, kaip gyveni, pagalvoji tik tada, kai visai save nualini. Štai tada susimąsčiau ir pradėjau keisti savo gyvenimo būdą. Pradėjau praktikuoti jogą, išsiskyriau su „Žvaigždžių kvartetu“, pradėjau sveikai maitintis. Viskas tarsi įvyko savaime: tiesiog natūraliai norėjau valgyti tik sveiką maistą, negalėjau gerti kavos. Nuo to laiko laikausi griežto režimo; anksti einu miegoti (aut. pastaba: kas sakė, kad scenos žmonių gyvenimas chaotiškas?). Dažniausiai akcentuojama žmogaus fizinė sveikata, bet aš su giliu įsitikinimu galiu pasakyti, kad sveikata daugiausia priklauso nuo požiūrio į save, į aplinką, į patį gyvenimą, nuo to – ką galvoji. Taigi, jei balsas skamba harmoningai, vadinasi, aš laiminga. Ir atvirkščiai.
Rasa: Kai man pradeda perštėti, darau tokį kompresą: lygiomis dalimis sumaišau po arbatinį šaukštelį degtinės, aliejaus ir medaus. Po to gautą masę užtepu ant sulankstytos marlės ir užsidedu ant kaklo, apsivynioju celofanu, apkamšau vata ir dar šaliką užsirišu. Tiesa, pamiršau paminėti, kad mišinio šildyti nereikia, jame esanti degtinė ir taip pakankamai šildys. O patį kompresą reikia dėti nakčiai, prieš pat miegą. Prieš miegą galima karštame vandeny, įsidėjus į jį, pavyzdžiui, druskos ir kojas pamirkyt. Atrodo, paprasta, bet labai gerai veikia ir atpalaiduoja. Kai jaučiu pirmuosius peršalimo ligos simptomus, būtinai skalauju gerklę. Dažniausiai ištirpinusi šiltame vandenyje paprasčiausios druskos. Aišku, jei organizmas visai nualintas, tai tokios priemonės nepadės. Manau, kad bet kokia liga yra susijusi ir su psichine žmogaus būkle: jei darai kažką, kas tau nepatinka, bendrauji su tau nepatraukliais žmonėmis ir pan., to gali pakakti, kad susirgtum. Gal ne visiems, bet man – visada. Mąstykim teigiamai!
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę