Rasa Kaušiūtė: sveikata priklauso ir nuo minčių

Įsižiūrėkite veidą nuotraukose. Ar pažįstate šią merginą? Ji – Rasa. Dainininkė Rasa Kaušiūtė – charizmatiška, neabejotinai ryški tikrąja to žodžio prasme ir labai specifiška. Neseniai sužavėjusi tarptautinio popmuzikos festivalio „Canzoni dal Mondo“ žiuri narius Rasa grįžo į Vilnių. Kalbėjomės apie festivalį, dainavimą ir apie tai, kaip šaltuoju metų laiku neprarasti balso.
 

„Canzoni dal Mondo“


Rasa Kaušiūtė ne kartą dalyvavo Lietuvos Eurovizijos atrankoje. 2005 metais ji pateko į finalą, tačiau fortūna nebuvo tokia maloninga, kaip norėtųsi. Kita vertus, raudonplaukė Rasa nenusimena ir sako: „Kiekvienas konkursas ar koncertas – tai tobulėjimas. Turi progą palyginti save su kitais, padaryti išvadas“. Išvadas, matyt, daininkė padarė teisingas, nes šiemet iš Pompėjoje vykusio tarptautinio muzikos festivalio grįžo ne tik nepastebėta, bet pelniusi specialų radijo stoties „Radio Fantastica“ apdovanojimą.
 

Konkurso užkulisiai


Mums, kurie tik atsidūstame, pasiklausę, kaip moka dainuoti kiti, labai įdomu sužinoti, kaip gi viskas vyksta tuose užkulisiuose. Negalėjau jūsų, mieli skaitytojai, nuvilti, todėl paklausiau Rasos.
Rasa: „Canzoni dal Mondo“ konkurse dalyvavo dešimties šalių atstovai. Iš išorės atrodo, kad viskas vyko labai ramiai. Ką kiekvienas atlikėjas kalbėjo su savo atstovais, sunku buvo suprasti, kadangi kiekviena „stovykla“ kalbėjo gimtąja kalba. O štai konkurencija labiausiai jautėsi tarp merginų. Su jomis taip ir nesusibendravau. Kiekviena įvertina, kaip atrodo tavo suknelė, kaip grimas. „Manai, kad esi gražiausia, o žiūri, kad ir kita neblogai atrodo,“ – šmaikštauja Rasa. Daugiausia bendravau su vaikinais. Buvo ir netikėtumų. Kaip susižavėjęs italas Luca Sepe tiesiog persirengimo kambaryje ėmė dainuoti man „serenadas“ (juokiasi). Be abejo, tai nebuvo tikrosios serenados, bet dainų buvo ir išties gražių. Jis taip įsidainavo, kad aš vos nepavėlavau į savo antros dainos atlikimą.


Niekas nevyksta veltui, ši pažintis – taip pat. Rasa kartu su italų atlikėju Eurovizijoje planuoja atlikti duetą. Atstovautų, be abejo, Lietuvai – užtikrino dainininkė. Beje, netrukus Rasa išleidžia ir naują solinį albumą.
 

Rūpesčiai dėl balso


Rasa: Kiekvienas žmogus turi savų rūpesčių dėl sveikatos, kiekvienam jie ir pasireiškia skirtingai. Bet dainininkai, be abejo, turi saugoti savo balsą. Apie save galiu pasakyti taip: svarbu, kad aš būčiau geros nuotaikos, daryčiau tai, kas man teikia pasitenkinimą, nes jei esu pervargusi ar supykusi, blogos nuotaikos – tai balso galiu neturėti. Galbūt tai ne visada pasireiškia visiško balso nebuvimu, galbūt yra tik tam tikrų niuansų, bet balsas neskamba. Nors dėl pervargimo taip pat gali netekti balso. Kartą pati tuo įsitikinau. Viskas prasidėjo gruodžio mėnesį, t.y. tada, kai grafikas labai įtemptas: repeticijos, koncertai, renginiai ir t.t.. Susirgau taip, kaip niekad iki tol nesu sirgusi. Teko atsisakyti ir solinių koncertų, ir Naujamečių vakarų, ir viso kito. Paprasčiausia negalėjau ištarti nė žodžio, ką jau kalbėti apie dainavimą. Žmogui būdinga: apie tai, kaip gyveni, pagalvoji tik tada, kai visai save nualini. Štai tada susimąsčiau ir pradėjau keisti savo gyvenimo būdą. Pradėjau praktikuoti jogą, išsiskyriau su „Žvaigždžių kvartetu“, pradėjau sveikai maitintis. Viskas tarsi įvyko savaime: tiesiog natūraliai norėjau valgyti tik sveiką maistą, negalėjau gerti kavos. Nuo to laiko laikausi griežto režimo; anksti einu miegoti (aut. pastaba: kas sakė, kad scenos žmonių gyvenimas chaotiškas?). Dažniausiai akcentuojama žmogaus fizinė sveikata, bet aš su giliu įsitikinimu galiu pasakyti, kad sveikata daugiausia priklauso nuo požiūrio į save, į aplinką, į patį gyvenimą, nuo to – ką galvoji. Taigi, jei balsas skamba harmoningai, vadinasi, aš laiminga. Ir atvirkščiai.
 

Išbandyti liaudies metodai


Rasa: Kai man pradeda perštėti, darau tokį kompresą: lygiomis dalimis sumaišau po arbatinį šaukštelį degtinės, aliejaus ir medaus. Po to gautą masę užtepu ant sulankstytos marlės ir užsidedu ant kaklo, apsivynioju celofanu, apkamšau vata ir dar šaliką užsirišu. Tiesa, pamiršau paminėti, kad mišinio šildyti nereikia, jame esanti degtinė ir taip pakankamai šildys. O patį kompresą reikia dėti nakčiai, prieš pat miegą. Prieš miegą galima karštame vandeny, įsidėjus į jį, pavyzdžiui, druskos ir kojas pamirkyt. Atrodo, paprasta, bet labai gerai veikia ir atpalaiduoja. Kai jaučiu pirmuosius peršalimo ligos simptomus, būtinai skalauju gerklę. Dažniausiai ištirpinusi šiltame vandenyje paprasčiausios druskos. Aišku, jei organizmas visai nualintas, tai tokios priemonės nepadės. Manau, kad bet kokia liga yra susijusi ir su psichine žmogaus būkle: jei darai kažką, kas tau nepatinka, bendrauji su tau nepatraukliais žmonėmis ir pan., to gali pakakti, kad susirgtum. Gal ne visiems, bet man – visada. Mąstykim teigiamai!

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai