Lietuvoje

Atidarytas pirmasis Lietuvoje vaikų regos korekcijos kabinetas


Rugsėjo pradžioje Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikų bibliotekoje atidarytas pirmasis Lietuvoje silpnaregių vaikų optinės korekcijos kabinetas.
Kabinete surinkta moderni įranga: didinamieji stiklai, apšvietimai, linzės, specialus televizorius, kurį naudodami vaikai galės skaityti knygas.
Gydytojai, dirbsiantys kabinete, stažavosi Norvegijoje, Šveicarijoje, kur mokėsi, kaip dirbti tokiuose kabinetuose.
Akių ligų klinikos administratorė gydytoja oftalmologė dr. Ingrida Janulevičienė sako, kad, PSO duomenimis, pasaulyje kas minutę apanka vienas vaikas. Ne visais atvejais gydytojai yra visagaliai, tačiau 80 procentų pasaulinio vaikų aklumo galima išvengti. Tai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos, diagnostikos ir gydymo galimybių, gydomojo darbo prieinamumo ir kokybės bei pačių pacientų (tiksliau, mažųjų pacientų tėvelių) sąmoningumo.
Akių klinikos vadovo prof. V.Jašinsko teigimu, ypač svarbu, kad akių gydytojas patikrintų naujagimių ir vaikų iki vienerių metų akytes, nes vėliau akių pakitimai, regėjimo praradimas ar net aklumas, kurio galima buvo išvengti, yra nebepataisomi.
KMUK informacija
 

Alzheimerio liga – bauginanti perspektyva


Daugelyje Vakarų valstybių atlikti tyrimai rodo, kad nuo 5 iki 8 procentų visų gyventojų, vyresnių nei 65 metų amžiaus, ir nuo 20 iki 50 procentų sulaukusiųjų 85 metų amžiaus kenčia nuo Alzheimerio ligos.
Už šios šaltos statistikos – milijonai pacientų ir jų artimųjų dramų. Vien tik JAV šiuo metu yra apie 4 milijonai sergančiųjų. Manoma, jog iki 2050 metų jų bus 14 milijonų. Jei ir toliau gimstamumas mažės, tradicinė šeimos struktūra sutriks, ir tai taps nepakeliama našta sveikatos sistemai ir visuomenei.
Vakarų ekspertų nuomone, maždaug tik pusei visų pacientų liga teisingai diagnozuojama. Lietuvoje sergančiųjų Alzheimerio liga yra apie 30 000, o tų, kuriems nustatyta diagnozė ir yra gydomi, – vos apie 10 procentų. Tai daugiausia lemia stereotipinis mąstymas, jog demencija yra normali ir neišvengiama senėjimo dalis.
1906 metais gydytojas Alois Alzheimer (1864–1915) pirmą kartą aprašė ligą, kuri vėliau, kai jis atrado neįprastą baltymų susikaupimą ir negyvas nervų ląsteles mirusio nuo ligos paciento smegenyse, buvo pavadinta jo vardu. Kai kuriose sergančiojo Alzheimerio liga smegenų srityse žūva iki pusės visų neuronų.
Ligai progresuojant, pamažu silpnėja sugebėjimai. Žmogus gali atlikti tik įprastus darbus. Vėliau atsiranda skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sunkumų. Žmogus ima visiškai nebesiorientuoti aplinkoje. Vis sparčiau nyksta atmintis – ligonis pradeda neatpažinti net artimiausių žmonių. Galiausiai visiškai sunyksta ligonio asmenybė, nutrūksta jo protinis gyvenimas. Ligonis tampa nejudrus, jis prikaustomas prie lovos, pasidaro neatsparus infekcijoms, jo kūnas nebeturi jėgų kovoti su ligomis. Kartu su ligoniu kenčia ir artimiausi šeimos nariai.


Nuo tokių neurodegeneracinių ligų, kaip Alzheimerio liga, prevencijos nėra. Liga smarkiai paveikia ja sergančių žmonių gyvenimus. Daugelį metų lėtai, bet užtikrintai progresuojanti liga sunaikina žmogaus gyvenimą, asmenybę.
 

Gauta nauja endoprotezų partija


Neseniai pasibaigė Valstybinės ligonių kasos (VLK) skelbtas endoprotezų pirkimo konkursas, buvo nupirkti 2283 klubo sąnario bei 2529 kelio sąnario endoprotezai. Jais buvo aprūpintos endoprotezavimo operacijas atliekančios gydymo įstaigos – dabar Lietuvoje yra 18 tokių ligoninių.
Pacientas pagal prašymo skirti endoprotezą pateikimo datą įrašomas į jo prašyme nurodytos ligoninės laukiančiųjų operacijos eilę.
Prašymų endoprotezuoti sąnarius nuolat daugėja – vien pernai gauta 10 911 tokių pacientų prašymų. Eilėje nemokamo sąnario endoprotezo ar kompensacijos (jei endoprotezas įsigyjamas paciento lėšomis) tenka laukti ne mažiau kaip 3 metus. Maždaug penktadalis pacientų, pateikusių prašymus skirti endoprotezą, jį įsigyja savo lėšomis ir vėliau atsiima kompensacijas.
Didžiausią klubo ir kelio sąnario protezavimo laukiančiųjų dalį sudaro 60–79 metų pacientai, o jaunesnių kaip 41 metų pacientų tėra vos keli procentai. Net trys ketvirtadaliai laukiančiųjų sąnarių endoprotezavimo – moterys.
Iš viso 2005 metais buvo atlikta 4520 sąnarių endoprotezavimo operacijų (kartu su kitų sąnarių bei revizinėmis operacijomis). Siekiant, kad ši laukiančių pacientų eilė neilgėtų, per metus Lietuvoje reiktų atlikti apie 8–9 tūkstančius tokių operacijų.
VLK informacija
 

Vis Vitalis


Viena pirmųjų privačių dantų gydymo klinikų Lietuvoje –„Vis Vitalis“ – šiomis dienomis švenčianti savo 15 metų jubiliejų įkurta 1991 spalio 9 d.
„Vis Vitalis“ kliniką įkūrė verslininkas, panorėjęs tęsti savo šeimos – dantų gydymo veiklą , bei keisti iš esmės tarybinę gydymo tvarką. Pradžia buvo nelengva – dar neegzistavo Lietuvoje legalių įmonių, privačiai teikiančių šias paslaugas. Konkuruoti teko pradėti su valstybės išlaikomomis klinikomis teikiančiomis paslaugas nemokamai arba iš dalies mokomas.
Klinikos vadovė Ilona Steponkė prisimena, kad pradėjus veiklą buvo sunku prikalbinti gydytojus dirbti privačiai: „Jiems tai buvo didelis psichologinis barjeras ir tik po kelerių metų darbo privačioje klinikoje ryždavosi palikti darbą valdiškose poliklinikose“.
Vėliau, kai vis didėjantis pacientų srautas paskatino nau­jų kabinetų kūrimąsi, ne vienas „Vis Vitalis“ klinikos gydytojas, padrąsintas darbo joje patirties, pradėjo savo privačią praktiką. „Mes didžiuojamės, kad ilgainiui „Vis Vitalis“ klinika tapo tarsi šios srities verslo inkubatoriumi. – bei savo veikla prisidėjo keičiant vyravusį sveikatos apsaugos modelį Lietuvoje.“ – sako klinikos direktorė. „Vis Vitalis“ klinika viena pirmųjų pradėjo naudoti ne rusiškas, o Europos šalių ir JAV medžiagas ir įrangą, keletą metų užsiėmė šių medžiagų importu į Lietuvą. „Šios patirties ir kelionių į pasaulines parodas dėka šiandien dirbame moderniausiomis medžiagomis ir technologijomis“, – džiaugiasi klinikos vadovė Ilona Steponkė. Jai pritaria ir klinikos gydytoja R.Bieliauskienė: „Paslaugų kokybė, medžiagos, aparatūra – palyginti su tuo, kokie buvo, kai pradėjome dirbti, skiriasi kaip dangus ir žemė.“
Klinikos vadovė džiaugiasi, kad per tuos metus pavyko suburti kompetentingą, savo srities profesionalų komandą. „Didžiuojamės žmonėmis, dirbančiais klinikoje daugiau nei 10 metų – gyd. R.Bieliauskiene, gyd. A.Ivaškevičiene, I.Butrimavičiene, R.Mateliene, R.Gaus, J. Tarnauskiene, Š. Jankausku ir kt. Džiaugiamės ir naujais specialistai, papildančiais mūsų komandą, – sako I.Steponkė. – Klinikos žmonės dirba kaip komanda, turinti vieną tikslą – suteikti pacientui saugų, kokybišką gydymą ir nepriekaištingą aptarnavimą. Siekiame, kad pacientas klinikoje gautų visas odontologų teikiamas paslaugas.“
Klinikos specialistai džiaugiasi, kad daugėja pacientų, kurie reguliariai lankosi pas gydytojus, tuo užkirsdami kelią didesnėms problemoms ir išlaidoms. „Yra pacientų, kuriuos mamos atvesdavo dantukus gydyti, o dabar jie jau savo vaikučius atsiveda“, – pasakojo klinikos gydytoja R.Bieliauskienė.
„Dirbdami tiek metu įsitikinome, kad privati medicina Lietuvoje vis dar našlaitės vietoje. Odontologija labiausiai išsivysčiusi tik privataus sektoriaus dėka, bet ir ji kasdien galvoja, kaip išsilaikyti. Valstybinė medicina šiandien stabdo šios srities vystymąsi ir iškreipia konkurenciją. Mes pasisakom už privačią mediciną, – šiandieniais rūpesčiais dalijosi klinikos vadovė. – Nesiorientuojame į agresyvią plėtrą ir toliau eisime profesinio tobulėjimo, santykių su pacientu tobulinimo linkme.“
 

Paminėta pasaulinė limfomos diena


Rugsėjo 15 d. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, buvo minima Pasaulinė limfomos diena. Šia proga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre vyko atvirų durų diena, kurioje dalyvavo šio centro direktorius doc. Laimonas Griškevičius, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Jolita Dvareckienė, limfoma persirgę pacientai.
Žiniasklaidos atstovai, medikai, bendrijos „Kraujas“ nariai aptarė limfomos diagnozės atlikimo laiku svarbą, naujausius limfomos gydymo metodus bei galimybę išgyti, kalbėjo apie vieną iš dažniausių kraujo vėžio rūšių bei kaip įveikti vėžio baimę.
Limfoma – viena dažniausių kraujo vėžio rūšių. Šia klastinga liga kasmet visame pasaulyje suserga apie 360 tūkst. žmonių, o Lietuvoje kasmet diagnozuojama maždaug 50–70 naujų Hodžkino ir daugiau kaip 300 ne Hodžkino limfomos atvejų. Tačiau galima pasidžiaugti, kad daliai pacientų ši piktybinė liga jau išgydoma – laiku diagnozavus ir pritaikius šiuolaikinius modernius gydymo metodus, limfomą įveikia ir į įprastinį gyvenimą sugrįžta 20–80 proc. sergančiųjų agresyviomis limfomos formomis, o kitiems – pratęsiama gyvybė.
Limfomos diena (Lymphoma Awareness Day) pasaulyje pirmą kartą buvo minima 2004 m.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai