){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar tikrai vėžys - mirtina liga? Ar įmanoma pagyti? Ar susirgus geriau žinoti tiesą apie savo ligą? Šia tema pakalbinome Kauno onkologijos centro vyr. gydytoją Feliksą Markucką ir II onkologinio skyriaus vedėją Antaną Daugėlą.
[klausimas]- Kokias vėžinių ligų plitimo tendencijas pastebėjote pastaruoju metu? [/klausimas]
A. Daugėla:
- Vėžys plinta, keičiasi ir jo pobūdis. Anksčiau buvo dažnesnis skrandžio, odos vėžys. Dabar daugėja plaučių vėžių, melanomų, kurios yra daug piktybiškesnės. Daugėja ir moterų genitalijų, krūties vėžio atvejų, kiek dažniau nustatomas skydliaukės vėžys. Kiekvienais metais į apskaitą patenka daugiau ligonių negu praėjusiais. Krūties vėžiu serga vis jaunesnės moterys. Prieš 50 metų plaučių vėžys pasitaikydavo retai ir juo sirgdavo tik vyrai. Dabar serga ir daug moterų, kadangi nemažai jų rūko. Rūkanti moteris plaučių vėžiu suserga greičiau negu vyras.
[klausimas]- Ar pasakote diagnozę ištyrę ir nustatę, jog žmogus serga vėžiu, ir žinodami, kad prognozė bloga?[/klausimas]
F. Markuckas:
- Tarybiniais laikais buvo nepriimta pasakyti žmogui, kad jis serga vėžiu. Dabar Seimas priėmė Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, pagal kurį žmogus turi teisę žinoti, kuo jis serga. Jei paklausia - aš turiu pasakyti diagnozę. Bet mūsų ligoniai dažniausiai neklausia ir tarsi nenori žinoti, kad serga vėžiu.
A. Daugėla:
- Visai tikros diagnozės nereikėtų sakyti. Užsienyje žmonės turi suspėti padalinti turtą, o pas mus - milijonų neturi. Nebent dabartiniams “berniukams” kada nors reikės sakyti. Žmogui pasakome, kad “yra auglys, reikia operuotis”. Kad tai vėžys, dažniausiai nesakome. Nebent pacientas - gydytojas, nuo kurio nieko nenuslėpsi.
[klausimas]- Ar Jūs pats susirgęs norėtumėte, kad kolegos pasakytų Jūsų diagnozę?[/klausimas]
F.M.: - Taip. Vis tiek mirti reikės.
A.D.: - Tikriausiai po tiek darbo šioje srityje metų aš ir pats jausčiau. Būtų geriau, kad pasakytų.
[klausimas]- Ar pasakote diagnozę artimiesiems?[/klausimas]
A.D.: - Kuriam nors artimam žmogui (vyrui, žmonai, mamai) pasakome viską, kaip yra. Kiekvienam nesakome, telefonu informacijos neteikiame.
[klausimas]- Kaip žmonės reaguoja sužinoję, kuo serga? Ar pasitaiko savižudžių?[/klausimas]
F.M.: - Retkarčiais. Kas 2-3 metus nusižudo vienas pacientas. Bet ir kitose ligoninėse būna tokių dalykų. Tai priklauso nuo žmogaus asmenybės, dvasinės būsenos, psichikos. Dauguma elgiasi protingai.
[klausimas]- Ar įmanoma padėti, kai žmogus kreipiasi augliui pasiekus ketvirtąją stadiją?[/klausimas]
A.D.: - Panaudojama chemoterapija, spindulinis gydymas. Jei reikia, atliekame paliatyvias operacijas. Tinkamai gydant galima prailginti gyvenimą 2-3 metais.
[klausimas]- Ar yra priemonių, padedančių terminalinę stadiją pasiekusiam žmogui nejausti skausmo?[/klausimas]
A.D.: - Šiuo metu turime stiprių nuskausminamųjų vaistų. Galima visiškai numalšinti skausmus. Specialiu aparatu galima tolygiai leisti vaistus visą parą.
[klausimas]- Ar yra buvę atvejų, kai pacientas paprašė palengvinti jo kančias, suleisti per didelę vaistų dozę? Kokia Jūsų nuomonė apie eutanaziją?[/klausimas]
F.M.: - Manęs ligoniai niekad nėra prašę, kad palengvinčiau
numirti. Kartais prašo artimieji: ”Suleiskit ką nors, kad nesikankintų, vis tiek jis - beviltiškas”. Aš tokiu atveju sakau:”Imkit švirkštą ir patys suleiskit”. Kodėl turėčiau imtis atsakomybės nužudyti žmogų? Nors gali iškilti klausimas, kas humaniškiau: ar leisti kankintis iki natūralios mirties, ar palengvinti tą kančią. Senovės Romoje mirtinai sužeistą draugą gladiatoriai pribaigdavo “malonės smūgiu”. Aš už tai, kad žmogus galėtų pats nuspręsti, ar jam gyventi toliau.
A.D.: - Mūsų neprašo tokios pagalbos, bet kartais patys pasitraukia iš gyvenimo. Yra buvę pasikorusių, iššokusių iš ketvirto aukšto.
Eutanazija - negeras dalykas, kadangi ją galima panaudoti ir piktam. Neturime teisės žudyti, tuo labiau - žmogų. Niekad nesu prie to prisidėjęs.
[klausimas]- Kokią psichologinę pagalbą gali gauti Jūsų ligoniai?[/klausimas]
F.M.: - Turime dvi kvalifikuotas psichoterapeutes, kurios padeda susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą. Kiekvienas pas mus atvykęs žmogus patiria didžiulį stresą, nors jis dar neištirtas, ir diagnozė gali nepasitvirtinti. Sekmadieniais ateinantis kunigas laiko Šv. mišias.
A.D.: - Stengiamės padėti ir patys, įteigti, kad bus
geriau. Ligoniui palengvėja stebint, kaip sveiksta kaimynas. Sunku, kai kas nors numiršta.
[klausimas]- Kaip jaučiatės, kai niekuo negalite padėti? Ar neslegia darbas su onkologiniais ligoniais?[/klausimas]
F.M.: - Prie kiekvieno darbo galima priprasti. Sunku būna, kai atlieki sudėtingą operaciją, padarai viską, kas įmanoma, o žmogus miršta nuo komplikacijų. Ypač slegia jaunų žmonių mirtys.
A.D.: - Aš atėjau čia dirbti iš klinikinės ligoninės.
Pirmaisiais metais norėjau pabėgti. Paskui pripratau - dirbu jau 40 metų. Būna, kad negali užmigti, jei turi sunkių ligonių. Gerai, kai gali nors minimaliai padėti.
[klausimas]- Ar vėžio diagnozė tolygi “mirties nuosprendžiui”? Ar įmanoma išsigydyti ir kas gali geriausiai padėti?[/klausimas]
A.D.: - Vėžys neišgydomas ketvirtoje stadijoje, kai jis išplitęs, peraugęs organus. Pradėjus gydymą laiku, t.y. I-II stadijoje, 90 procentų ligonių galima išgydyti. Pvz., pagydoma 98 proc. odos vėžio atvejų, storžarnės, tiesiosios žarnos - 70 proc. Plaučių vėžį nugalėti sunkiau, nes jis dažniausiai diagnozuojamas III-IV stadijoje. Turime ligonių, operuotų prieš 20-30 metų ir gyvų iki šiol.
Lietuvoje šiuo metu onkologinė tarnyba gerai išvystyta. Vilniuje, Kaune veikia onkologijos centrai, Panevėžyje, Šiauliuose - onkologijos ligoninės, Klaipėdoje - onkologijos skyrius. Pacientai po gydymo pas mus stebimi visą gyvenimą, priimami ir patekę į kritišką būklę. O klinikinėse ligoninėse žmogus išoperuojamas, peržegnojamas ir išleidžiamas. Tik tada, kai kreipiasi dėl ligos recidyvo - jau siunčiamas pas onkologus.
F.M.: - Neteisinga nuomonė, kad vėžys - beviltiška, nepagydoma liga.Vėžys pagydomas laiku diagnozavus. Palyginkime: nuo miokardo infarkto pirmą minutę žūsta 40 proc. pacientų. 5 metus išgyvena 60-65 proc. sergančių vėžiu, o po miokardo infarkto - gerokai mažiau. 40 proc. sergančių vėžiu išgyvena 10 metų, o persirgusių miokardo infarktu išlieka visai mažai. Taigi nelygu koks infarktas ir koks vėžys.
Labai svarbu, kad žmonės vėžį gydytųsi pas onkologus - juk akis gydo okulistas, gimdymą priima akušeris ginekologas... Mes parenkame geriausią gydymo taktiką, deriname operacinį, spindulinį ir chemoterapinį gydymo būdus. Po gydymo onkologijos įstaigose 5 metus išgyvena 1,5 karto daugiau pacientų negu besigydžiusių kitose ligoninėse. Panašūs rezultatai visame pasaulyje.
[klausimas]- Ačiū už pokalbį.[/klausimas]
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę