){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
- Visą gyvenimą aš buvau gan sveikas žmogus. Nesirgau labai sunkiomis ligomis, manęs nereikėjo operuoti ir nereikėjo mėnesius gulėti lovoje. Taip buvo iki 48 metų. Išskyrus anginą, kuri mane kartkartėmis kamuodavo. Bet jai gydyti prieš keletą metų pati suradau būdą. Jaunesniame amžiuje angina pasireikšdavo labai stipriai: pakildavo aukšta temperatūra, gerdavau daug vaistų, antibiotikų ir t.t. Maždaug prieš dešimtį metų, neprisimenu, ar kažkur perskaičiusi, ar paklausiusi patarimo, pradėjau pati gydyti anginą darydama labai stiprius prasižiojimus. Kai tik pajuntu, kad prasideda liga, įtempiu galugerklį, iškišu liežuvį ir prasižioju, kiek tik įmanoma. Ir jau daug metų anginą išgydau šiuo paprastu būdu, be jokių vaistų. Ji man pamažu išnyksta, ir aš jau sveika. Taigi šią ligą nugalėti moku pati.
Jaunystėje lankiau gimnastiką, daug plaukiojau. Ir labai ilgą laiką tikėjau šūkiu, kuris sovietiniais metais visur kabodavo ir kurį mums kalte kalė: “Sveikame kūne - sveika siela”. Laikui bėgant ateidama į brandų amžių, o gal drauge su tikėjimu, begaliniu Dievo ieškojimu ir atradimu supratau, kad yra atvirkščiai: jeigu siela bus sveika, tai bus sveikas ir kūnas. Netgi tada, kai tas kūnas yra invalido vežimėlyje ar praradęs tobulą formą. Jeigu žmogaus siela sveika, teigianti gyvenimą, tikinti juo, ji padarys taip, kad ir kūnas žmogaus nekamuos.
Su medicina rimtai susidūriau maždaug prieš 8 metus. Tuo pačiu metu sirgau labai sunkiu pleuritu ir plaučių uždegimu. Ilgai netikėjau, kad tai rimta (nors jau dusau), kadangi buvo vasara, ir labai nenorėjau jos prarasti. Į Akademines klinikas atvažiavau, kai pasijutau visai blogai - negalėjau nei pasilenkti, nei laisvai kvėpuoti, širdis buvo apsemta ligi pusės, ir mane iškart paguldė į ligoninę. Gydymas buvo tradicinis, o po to profilaktikai mane paguldė į Romainius. Ten išbuvau beveik visus metus, taip pat gydoma tradiciniais vaistais. Paskui pagal šlapimo tyrimą surado kažkokį pakitimą inkstuose. Tada išsiuntė į Kulautuvą padaryti nuotraukų. Atėjo daktarė ir sako: “Vaikeli, nenusimink, neišsigąsk, bet tu sergi kairiojo inksto geldelių TBC”.
Nuo to laiko, kai aš suradau Dievą ir supratau, kad reikia labiau rūpintis savo dvasia, dažniau žiūrėti į dangų, medituoti, nustojau mankštintis, tik daug vaikštau, ypač mėgstu klaidžioti po mišką. Išgirdusi gydytojos pasakytą diagnozę, aš visiškai neišsigandau. Supratau: “Taip, tai yra liga, bet kas gi čia baisaus”, - galvojau. Maniau, kad liga dings, išnyks, jog liga - tai dar ne pasaulio pabaiga. Ir toliau gyvenau normalų gyvenimą. Pasikeitė tik tai, kad kiekvieną dieną intensyviau ėjau dvasingumo link ir kovojau už šviesesnį požiūrį į pasaulį, nustumdama šalin visus rūpesčius.
Mes perdedame, kai galvojame, kaip mums blogai. Esame nepratę pradėti dienos nuo minties, kiek daug aš turiu. Juk paprasčiausiai turėti vien dvi akis - puiku. Gyvenu aklųjų name, šalia manęs vaikšto jauni, visiškai akli žmonės, o aš turiu abi akis, dvi kojas ir šiandien man nieko neskauda - vien tai jau yra didžiulė laimė. Taip mokiausi save nuteikti eidama į tą dieviškąją šviesą. Galų gale praėjo metai ir man paskambino iš tuberkuliozės dispanserio: “Ateikite pasitikrinti”. Paskui net seselė buvo atėjusi, susitarėme dėl laiko, bet aš nenuėjau išsitirti inksto, vasarą dažnai maudžiausi, daug vaikščiojau. Pamaniau, kad ištyrę gydytojai gali vėl rasti ligą, ir vėl reikės gerti daug vaistų, būti sanatorijoje. Nusprendžiau niekur neiti.
Ir žinote, aš supratau: reikia labai stebėti savo organizmą, analizuoti, kas geriau kūnui ir sielai. Palaipsniui ištyriau, kad man, gink Dieve, negalima persivalgyti. Jeigu aš nepersivalgau, valgau labai mažai, tada jaučiuosi puikiai. Aš juk nedirbu fizinio darbo, tik daug vaikštau, todėl ir valgyti man reikia labai mažai. Šiuo metu inksto nemaudžia, skrandžio neskauda, jokie negalavimai nevargina. Svarbiausia - nepersivalgyti. Alkoholio aš beveik nevartoju. Jeigu ir išgeriu, tai tik taurelę simboliškai, kad žmonės neįkyrėtų nuolat ragindami. Kartais išgeriu konjako su kava: žinau, kad galiu įsipilti į kavą 25 g ir jausiuosi puikiai. Mėsos valgau labai mažai: grynos mėsos vengiu, tik kartais suvalgau dešrelę. Užtat aš valgau daug riešutų. Jeigu vedžiodama šunelį suvalgau saują riešutų, jaučiuosi labai gerai ir nieko daugiau nevalgau kokias 5 valandas. Šokolado gabaliukas, obuolys - ir ko daugiau bereikia. Didžiausias mano kūno ir dvasios priešas - persivalgymas.
Anksčiau aš mėgdavau ilgai pamiegoti - iki 12 valandos dienos. Toks jau mūsų darbas - nereikia kasdien į jį eiti, todėl maniau, kad esu “pelėda”. Grįžusi iš Romainių sanatorijos aš tapau “vyturiu”. Prabundu kartu su paukščiais, ežerais, miškais, kai bunda viskas, kas gyva, kai teka saulė. Ir kai tada atsikeliu, vaikščioju, meldžiuosi ar darau ką nors kita, pajuntu, kaip tuo metu plūsteli energija, nuskaidrėja siela. Jeigu atsikeli labai vėlai - to nepatiri.
Beje, televizijos beveik nebežiūriu. Supratau, kad televizija ir jos laidos (apie tai netgi esu skaičiusi) yra savotiškas vampyras. Jeigu vis dėlto pažiūriu kokį nors kvailą ar geresnį filmą, palaikydama kompaniją sūnui, tai naktį labai blogai miegu, atsiranda kokių nors sveikatos sutrikimų. Todėl beveik atsisakiau televizijos, retai skaitau ir laikraščius. Tai nereiškia, kad aš nematau pasaulio, jo bėdų - aš tai pastebiu tiesiogiai bendraudama su žmonėmis, kuriuos slegia vargas, kančia. Tik aš neįsileidžiu į save to šiurpumo, nereikalingo siaubo. Tiesiog mąstau apie žmones, apie pasaulį, apie badaujančiuosius, bet apsaugau save nuo atviro smurto nagrinėjimo, kurio kupini laikraščiai.
Dėl TBC daugiau niekur nesikreipiau ir negaliu pasakyti, ar sergu ja, ar jau esu sveika. Man atrodo, kad ligos nebėra, nes man nieko neskauda, nebent kartais, kai suvalgau labai aštraus maisto. Nuo to laiko, kai išmokau save kontroliuoti, aš jaučiuosi puikiai. Žinoma, pirmiausia sustiprėjau dvasiškai, išmokau neįsileisti į save gyvenime esančios juodumos. Kartais pagalvoju apie drauges, dirbančias nuo ryto iki vakaro 7 dienas per savaitę. Kaip jos gali taip gyventi? Man geriau neturėti brangios kosmetikos, automobilio, odinio palto... Beje, aš perku drabužius pigių prekių parduotuvėse, nes nenoriu atsisakyti laisvo laiko, kurį skiriu dvasiniam gyvenimui, savistabai, savianalizei. O ką jau bekalbėti apie laiką maldai, kuri yra didžiausias vaistas nuo pesimizmo ir nevilties. Jeigu neturėčiau tikėjimo, greičiausiai saujomis gerčiau vaistus. Gyvenimas sunkus - jeigu neparuoši dvasios, bus tikrai blogai. Reikia skirti laiko ir pabūti vienai, kad galėtum surasti atsakymus į amžinus būties klausimus: kaip aš gyvenu? Kokia prasmė, kad aš taip gyvenu? O gal man reikia kažką keisti? Gal man nuo rytdienos reikia pradėti gyventi kitaip?
- Mano profesija tokia, kad aš negaliu tiesiogiai tvarkyti kitų žmonių reikalų. Tačiau būdama aktorė dažnai susitinku su žiūrovais. Ir būtent susitikimų metu aš stengiuosi ir savo gyvenimu, ir savo išpažintimi įdiegti žmonėms tikėjimą, kad žmogaus dvasia gali labai daug nuveikti, tik reikia ją nukreipti šviesos link. Esu išleidusi dvi knygas ir gavusi daug laiškų, įvairių klausimų dvasinėmis temomis, į kuriuos visus atsakiau.
Žmonės dažnai klausia, iš kur aš semiuosi stiprybės. Anksčiau, kai dar nebuvau atradusi tikėjimo, aš sakiau, kad viskas eina iš manęs, kad aš pati surandu grožį, norą gyventi, būti gamtoje. Dabar aš supratau, kad man tai duota, tačiau tai, kas duota man, yra ir kituose žmonėse, reikia tik visa tai tobulinti, skleisti. Reikia pastangų, kad tai, kas tau duota, atsiskleistų ir kitiems žmonėms. Aš be galo stengiuosi, kad žmonės kitaip pažvelgtų į pasaulį. Gražūs rūbai - visai nesvarbu. Žinoma, ir skursti - nesaldu. Jeigu tavo vaikai nevalgę - tai jau labai blogai, aš kalbu ne apie tai. Varganas gyvenimas, kai gali pavalgyti, šiek tiek apsirengti - nėra nelaimė. Turtas - niekai. Lurde mačiau tokių turtingų invalidų, kuriems seselės nukabina visą auksą, briliantus, o jie suparalyžiuoti sėdi vežimėlyje ir neria į stebuklingą šaltinį, melsdami vieno - sveikatos. Baisu ir skurdas, ir didelis turtas.
Žmonės turėtų rasti laiko ramiai apie viską pamąstyti. Jeigu mes gyvename sudurdami galą su galu, vadinasi, jau gerai, reikia rūpintis savo sielos sveikata, tada bus sveikas ir kūnas, ir mažiau reikės susidurti su medicina.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę