){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Jūs save vadinate pasaulio gydytoju. Kodėl tapote keliaujančiu psichologu? [/klausimas]
Keliauti mane tiesiog šaukia mano indėniškas kraujas (pašnekovas juokiasi). O jeigu rimtai, manau, kad tai atveria naujas galimybes.
Pamenu, kaip būdamas mažas sakydavau mamai, kad, kai užaugsiu, apkabinsiu pasaulį. Ji tuomet šypsodamasi glostydavo man galvą. Vaikiškas troškimas, manau, virto tikrove, nes mano kelionės po pasaulį leido man savotiškai „apkabinti pasaulį“. Po trisdešimties metų gyvenimo kelionės, iš kurių penkiolika praleidau važinėdamas po pasaulį, leido man suprasti, kad kiekvienam iš mūsų lemta patirti nepaprastą kančią, išpirkti pasaulį, tačiau tai turi vykti ne siekiant kolektyvinės pergalės, o tyliai įveikiant savo asmeninę neviltį.
[klausimas]Jūsų knygoje nemažai asmeninio gyvenimo detalių, atvirų pasakojimų. [/klausimas]
Iš savo klientų prašau ir laukiu atvirumo, kitaip neįmanoma veiksmingai gydyti. Turiu būti atviras ir su jais. Galbūt mano atvirumas privers ką nors susimąstyti, gal kuriuose nors knygos puslapiuose žmonės perskaitys panašią į savo gyvenimo istoriją. Tikiu, kad skausmą patyręs medikas tampa artimesnis į jį pagalbos besikreipiančiajam. Sunkiomis ligomis sergantys žmonės nežiūri į mane įtariai ir nepasitikėdami, kai sakau, kad suprantu jų sielos skausmą. Aš taip pat girdėjau siaubingą diagnozę – vėžys. Aš patyriau daug vaikystės traumų, gyvenau savotiškoje tremtyje, suvokiau karo grėsmę. Mano pamokos padeda man rasti kalbą su žmonėmis.
[klausimas]Kokios tos pamokos?[/klausimas]
Vienas dalykas, kurį supratau, yra tai, kad visą laiką mums duodamos gyvenimo pamokos. Štai kažkas kažką pasako arba mūsų akys pagauna kokį nors judesį, ir mums staiga ateina mintis. Ją galima perskaityti ir kokioje nors knygoje, žurnale, laikraščio eilutėje.
Galima mokytis iš daugybės dalykų. Mes galime gimti turtingoje arba vargingoje šeimoje. Mūsų tėvai gali būti garsūs ir visuomenės gerbiami žmonės ar policijos ieškomi nusikaltėliai ir visuomenės atstumtieji. Ir vienu, ir kitu atveju tik susitaikius su likimu išmoksime visas gyvenimo pamokas.
Mano pamokos buvo skausmingos: agresyvus tėvas ir dar žiauresnis patėvis, karo grėsmė, migracija iš tėvynės, sunki onkologinė liga ir daugybę kartų moterų daužyta širdis.
Aš visuomet sau ir kitiems užduodu keletą klausimų: ar šiame gyvenime žinome savo kelią? Tą, kuris mums skirtas? O gal mes dairomės į visas puses ir einame skirtingais keliais? Jeigu jau žinote atsakymus, pasidalykite savo patirtimi su kitais, jeigu ne, mokykitės, o jeigu sunku tas pamokas ištverti, kreipkitės pagalbos į psichologus.
[klausimas]Papasakokite apie savo indėniškas šaknis. [/klausimas]
XVIII amžiaus pabaigoje čerokių genties indėnai, gyvenę nuo Karolinos iki Džordžijos, prezidento įsakymu buvo išginti į Oklahomos rezervaciją, kur ir dabar tebegyvena dauguma jų palikuonių. Vienas iš mano pusbrolių, tyrinėjęs šeimos medį, išsiaiškino, kad iš mano motinos pusės mes esame dviejų iš išlikusių toje sunkioje kelionėje indėnų palikuonys.
Aš kurį laiką dirbau psichologu indėnų rezervate. Man buvo skaudu matyti savo protėvių palikuonis, pažemintus, kenčiančius ir dažnai kovojančius su žalingais įpročiais. Tačiau tie žmonės vis dar išsaugojo didingą indėnų sielą ir išmintį.
Mano indėniškas kraujas man aiškiai prabilo, kai teko susidurti su karo siaubais. Tuomet pasižadėjau sau, kad kovosiu su jėgomis, kurios sukelia didelius (pasaulinius, valstybinius) ar mažus (šeimyninius, darbinius) karus. Tos jėgos – tai neišmanymas, tamsumas, godumas. Tai žmogaus priešai, kuriuos jis pats susikūrė ir su kuriais turės ilgai kovoti, kad pagaliau pajustų ramybę ir darną.
Indėnai mėgsta tapatintis su žvėrimis, pavyzdžiui, man buvo priskirtas vilko vardas. Kiekvienas gyvūnas turi teigiamų ir neigiamų pusių. Kai išsiaiškinsime, kokie žvėrys mumyse slypi, suprasime, su kokiomis savo savybėmis reikia kovoti, o kokias puoselėti. Mes patys išsiugdome šiuos žvėris, įsileidžiame juos į savo vidų ir todėl turime prisijaukinti. Antraip jie sunaikins mus iš vidaus.
[klausimas]Kaip Jūs susidorojate su gyvenimo stresais?[/klausimas]
Aš galbūt truputį kitaip žiūriu į stresą. Pirma, dėl to, kad esu psichologas ir žinau, kaip jis mus veikia, antra, dėl to, kad, patyrus didelius stresus, visi kiti atrodo mažesni ir ne tokie reikšmingi. Stresu laikau sudėtingus gyvenimo sprendimus, kai tenka rinktis ir sunku numatyti pasirinkimo pasekmes. Tokiais atvejais aš stengiuosi pasitraukti nuo įtampą keliančios aplinkos ar žmogaus. Kartais išeinu pasivaikščioti arba nuvažiuoju kur nors automobiliu, pabūnu gamtoje, pasižiūriu filmą ar užeinu į kavinę pavalgyti. Kartais lieku vienui vienas.
Manau, kad gyvenimas – tai filmas, o mes jo režisieriai ir pagrindiniai aktoriai. Juk galime imti ir perrašyti scenarijų ir sukurti tokį filmą, kokio mums reikia. Svarbu išmokti girdėti širdį, nes joje yra didelės išminties ir žinių šaltinis. To ir linkiu žurnalo bei laidos „Sveikas žmogus“ skaitytojams ir žiūrovams.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę