){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Laidos rengėjai - apie tai, kas įsimintiniausio filmuojant laidą liko atmintyje šiais metais
Niekada kaip nors ypatingai nežiūrėjau į sergančius žmones, bet mes filmavome sergantįjį šizofrenija, ir man paliko be galo didelį įspūdį tai, kaip tas žmogus moka bendrauti. Tai buvo didžiulis atradimas, nes yra tekę susidurti su žmonėmis, turinčiais aukštąjį išsilavinimą, užimančiais aukštas pareigas, kurie nežino paprasčiausios elgesio kultūros.
Man didžiausias atradimas buvo trynukus auginanti šeima, ypač jų mama Sandra. Su ja bendraudama supratau, kad dar yra Lietuvoje žmonių, nesiskundžiančių blogu gyvenimu. Pati būdama mama, nesuprantu, kaip galima susitvarkyti su trimis vienodo amžiaus vaikais. Sandra juos augina viena ir puikiai susitvarko. Negana to, ji dar ir ūkį sėkmingai suspėja prižiūrėti. Tokių mamų kaip Sandra yra labai mažai. Dažniausiai ir vieną vaiką auginančios mamos sako, kad yra labai užsiėmusios.
Kai važiuoji pas žmogų, niekad nežinai, su kuo susidursi, kaip reiks bendrauti. Išties nieko nėra baisaus ar sudėtingo. Pajunti žmonių nuoširdumą, gerumą, supranti, kaip tie žmonės yra arti tavęs. Tą ypač pajutau filmuodamas siužetą apie šizofreniją.
Kitą kartą filmavome AIDS sergantį žmogų. Visuomenėje tvyro nuomonė, kad šie žmonės yra kitokie negu mes. Ir prieš pradedant filmuoti matėsi, kad žmogus stebi, kaip elgsis filmavimo grupė. Sergantieji nori būt visuomenės dalis, nori, kad su jais būtų normaliai bendraujama. Ir iš tikrųjų jie tokie pat žmonės, kaip visi, skirtumas tik tas, kad užkrėsti virusu.
Labiausiai įsiminė reportažai apie šizofreniją. Už kadro liko daug mano pačios baimių ir stereotipinių visuomenėje egzistuojančių nuostatų. Dalį jų man tikrai pavyko pamiršti. Sužavėjo ir papirko šizofrenija sergančio pašnekovo nuoširdumas ir atvirumas.
Įsimintinas buvo interviu su AIDS sergančiu žmogumi. Man tai buvo vienas iš tų reportažų, kuriuose lieka dalelė mano širdies.
O aš norėčiau papasakoti linksmesnių epizodų iš mūsų kasdienybės. Mūsų darbo specifika tokia, kad viską tenka daryti greitai. Tačiau pasitaiko, kad aplinkybės pristabdo. Pavyzdžiui, kartą filmuojant visa aparatūra veikė kaip paprastai, tačiau, užuot girdėję garsą ausinėse, jose girdėjome... Baltarusijos radiją. Kad ir ką darėm, nieko negalėjome pakeisti. Maždaug po valandos viskas susitvarkė.
Daug problemų kyla dėl to, kad studija yra daugiabučiame name - aplinkiniuose butuose nuolat kas nors triukšmauja, o juk visi garsai įrašant laidą taip pat įsirašo.
Laiptinėje yra šiukšlių vamzdis. Kartą filmuodami girdim, kad kažkas į jį mėto labai sunkius daiktas - garsas baisus. Taip dunksėjo kokias 3 minutes. Vėliau išsiaiškinome, kad buvo mėtomi... tušti šampano buteliai. Su kolegomis svarstėme, kiek: reikėjo butelių ištuštint, kad būtų galima mėtyt tris minutes?..
Filmavimas dažnai vyksta vaistinėje, kurioje aš dirbu. Ir gana dažnai žmonės ateina ir išeina, taip ir nesupratę, kad vyksta filmavimas. Kartą man, kaip įprasta, pasakojant prieš kamerą apie produktą, atėjęs žmogus nepamatė, kad kamera šalia stovi. Jis ilgai klausėsi mano pasakojimo, paskui priėjo ir sako: “Ir man šito preparato reikėtų. Tik dar pakartokit, kaip jo vartoti...”. Mes visi buvom priblokšti - žmogus taip buvo įsijautęs, kad aplink nieko nematė. Juk iš tiesų kamera stovi šalia.
Laida „Sveikas žmogus” transliuojama TV3 kanalu sekmadieniais, 9.05 val., kartojama pirmadieniais, 6.55 val.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę