Nuomonė
MINTYS, KURIOS SKATINA VEIKTI
Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas, Klaipėdos universiteto profesorius, habil. med. dr. Algimantas Kirkutis
Šį straipsnį mane paskatino parašyti daktaro V.P. Andriukaičio mintys, publikuotos lapkričio 22 dienos savaitraštyje „Lietuvos sveikata“ straipsnyje V.P.Andriukaitis: „Viską įmanoma padaryti, tik reikia geležinės valios“. Taip mąstančio LR SA ministro jau laukiame seniai. Reikia pasakyti, kad ne kiekvienas kandidatas į LR SA ministrus išdrįstų viešai pasakyti – „Sveikatos sistema visiškai neegzistuoja. Egzistuoja tarybinis sveikatos įstaigų tinklas ir atskiri gabalai: kiekviena įstaiga plaukioja savo bėdose ir užsiiminėja nežinia kuo.“(V.P.Andriukaitis).
Be jokių abejonių, kas kiek giliau yra susipažinęs su Lietuvos Sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimu, pritartų šioms mintims. Iš tiesų Lietuvos sveikatos apsaugos sistema (SAS) tradiciškai yra orientuota į ligų diagnostiką ir gydymą. Jos organizavimo principai per šalies nepriklausomybės laikotarpį pasikeitė mažai, o kai kurios jos dalys išliko nekitusios nuo tarybinių laikų. Atsižvelgiant į JT, PSO ir ES direktyvas, šiuolaikinė sveikatos apsaugos politika turi būti grindžiama sveikatos tausojimo ir stiprinimo principais, ligų ir traumų profilaktika, ankstyva diagnostika ir efektyviu bei racionaliu gydymu. Šalyje reikia siekti nacionalinės sveikatos stiprinimo sistemos, kuri būtų patikima, skaidri, pagrįsta sveikos gyvensenos principais ir prieinama kiekvienam piliečiui.
Natūraliai kyla klausimas, kodėl taip atsitiko?
Mano galva, atsakymo į šį klausimą reikia ieškoti sveikatos sąvokos supratime ir jos interpretavime. Jau daugiau kaip keturiasdešimt metų Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip socialinę, fizinę, psichinę ir dvasinę žmogaus gerovę (1 pav.), o kol kas daugelio mūsų šalies valdininkų ir biurokratų sąmonėje, – tyčia ar netyčia, tai jau kitas klausimas, – išlieka siauras archajiškas požiūris į sveikatą kaip į būseną be ligų. Todėl kova už sveikatą sutapatinama su kova su ligomis. Pamirštama, kad „Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas milžiniškus sveikatos išteklius. Tik klausimas, kodėl jis per anksti juos sudegina. Jeigu žmogus sveikatos išteklių nereguliuoja, jis per greit susensta, per greit susinaudoja ir per greit suserga. Bet išmokius tausoti sveikatą, daug ilgiau išsaugomi ištekliai.“ (V.P.Andriukaitis)
Didžioji dalis visuomenės nesupranta šių elementarių tiesų ir apie sveikatą susimąsto tik tada, kada pasireiškia ligos simptomai. Žinoma, tada jie jau yra privesti susieti visas savo viltis ir lūkesčius su ligų diagnostikos ir gydymo sistema (medicina). Noras kuo greičiau atsikratyti nemalonių simptomų daro juos priklausomus nuo sistemos funkcionavimo efektyvumo. Siekiant padėti šiems žmonėms ir užtikrinti medicinos paslaugų efektyvumą, tenka į šią sistemą sutelkti kuo daugiau mokslinio-tiriamojo, finansinio, politinio ir kt. dėmesio. Tai formuoja didžiulę medicinos paslaugų, vaistų, specialių medicinos prekių, medicinos aparatūros rinką. Tai negali likti nepastebėta suinteresuotų pelnu asmenų, kompanijų ir verslo struktūrų, kurie investuoja į šią rinką savo lėšas ir siekia finansinės naudos. Vaistų ir medicinos prekių gamintojai nori parduoti kuo daugiau savo prekių, todėl skatina jų vartojimą. Visa tai daro visuomenę vis labiau priklausomą nuo medicinos išsivystymo lygio ir pučia milžinišką ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų burbulą.
Nepaisant to, matomi negerėjantys, o atskirose srityse net prastėjantys šalies žmonių sveikatos rodikliai, susiję su netinkama sveikatos politika ir finansinių, biomedicininių, mokslinių ir kitokių valstybinių prioritetų paskirstymu. Kol kas šalies visuomenėje ir sveikatos politiką formuojančiuose sluoksniuose sunkiai prigyja daugelio rimtų mokslinių tyrimų rezultatais paremta PSO suformuota išvada, kad medicinos paslaugos pajėgios išspręsti tik 10 proc. problemų, susijusių su žmogaus sveikata. Todėl vis daugiau reikalaujama lėšų iš biudžeto, kurios skiriamos naujų vaistų kainoms kompensuoti ir sudėtingesnei medicinos aparatūrai įsigyti. Nepaisant to, laukiamo adekvataus sergamumą mažinančio poveikio negaunama. „Šalies ekonomika nėra pajėgi atlikti daugelį supertechnologinių operacijų. Tokioje šalyje turime be galo daug dėmesio skirti ligų prevencijai ir požiūrio į savo sveikatą keitimui. Tai yra kur kas pigiau ir efektyviau.“ (V.P.Andriukaitis)
Norint pakeisti požiūrį į sveikatą ir į susiklosčiusią sveikatos apsaugos sistemą, labai svarbu susikalbėti, t.y. suprasti tikrąją vartojamų terminų ir sąvokų prasmę. Nors ir buvo pakeistas LR Medicinos ministerijos pavadinimas į LR Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau šios organizacijos veikloje išliko aiškus ir neginčytinas ligų diagnostikos ir gydymo prioritetas. Nors ir medicinos paslaugos ir buvo paskirstytos į du sektorius ir pervadintos į asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos paslaugas, tačiau šios abi sistemos tarnauja tai pačiai medicinai, nes jos ir toliau tarnauja ligų diagnozavimui ir gydymui. Jose naudojami analogiški metodai, jas administruoja tie patys medikai. Skirtumas tik tas, kad pirmuoju atveju panaudojami vieno asmens ligų diagnostikos ir gydymo metodai, o antruoju – visuomenės ar jos dalies, t.y. grupės asmenų, ligų diagnostikos ir gydymo metodai.
Žemiau pateikiu abiejuose sektoriuose naudojamų metodų palyginimo lentelę.
Naudojamų metodų palyginimas
Metodas |
Asmens sveikatos priežiūra |
Visuomenės sveikata |
Ligų ir traumų diagnostika |
Ligonio apklausa, apžiūra, apčiuopa, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai |
Visuomenės ar žmonių grupės sergamumo, mirtingumo, mirštamumo, gyvenimo kokybės stebėsena ir biomedicininė statistinė analizė. Aplinkos mikrobiologiniai ir kt. laboratoriniai bei instrumentiniai tyrimai |
Ligų ir traumų gydymas |
Medikamentinis ir chirurginis gydymas bei reabilitacija po gydymo |
Visuomenės ar žmonių grupės sergamumui mažinti projekto parengimas, pristatymas finansuotojui ir jo realizavimas |
Medicinos paslaugų ir priemonių bei išteklių valdymas |
Medicinos įstaigų valdymas ir jų teikiamų paslaugų kokybės priežiūra |
Vykdomų projektų valdymas ir projekte numatytų priemonių kokybės priežiūra ir jų efektyvumo kontrolė |
Termino „Visuomenės sveikata“ (angl. Public health) vartojimas reikalauja detalizavimo, nes dažnai juo mėginama charakterizuoti ir sveikatos tausojimo ir stiprinimo veikla, kuri savo apimtimi yra nepalyginti didesnė ir daugiaplaniškesnė, apimanti daugiau gyvenimo sričių negu ligų diagnostika ir gydymas.
Reikia pastebėti, kad ligų diagnostikoje ir gydyme bei sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklose naudojamų metodų, specialistų rengimo ir jų kvalifikacijos srityse yra labai daug svarbių, kartais net esminių skirtumų. Pavyzdžiui, mediko darbo objektas yra ligos ir pacientai, jis atlieka darbą už kurį jam atlyginama, – diagnozuoja ir gydo ligas. O sveikatos srityje dirbančio specialisto objektas yra sveikas arba sąlyginai sveikas žmogus, o jo atliekamo darbo tikslas – kuo didesnis sveikos egzistencijos pratęsimas be traumų ir ligų. Suplakimas šių veiklos sričių į vieną labai pakenkia sveikatinimo veiklai, nes nesergantis žmogus nejaučia ligos simptomų ir nesupranta jį tykojančių grėsmių, o jam susirgus atsiradę simptomai jį verčia kreiptis pagalbos į gydytoją.
Situaciją galima būtų palyginti su ledkalniu, kada virš vandens matoma tik maža jo dalis, o visa grėsmingas ledkalnis yra pasinėręs po vandeniu ir todėl nematomas. Žinantieji apie vandenyje tykančius pavojus laivavedžiai ledkalnius lenkia labai iš toli, o neleistinai arti priartėję prie jų šaukiasi pagalbos.
Kandidatas į LR Sveikatos apsaugos ministrus š.m. lapkričio 19 d. LR Seime vykusioje konferencijoje pabrėžė, kad, siekiant suaktyvinti sveikatos apsaugos sistemos veiklą, būtina administraciniu, ekonominiu požiūriu atskirti ligų diagnostikos ir sveikatos tausojimo ir stiprinimo (sveikatinimo) sektorius. Taip gerą mūsų šalies gyventojų sveikatą turėtų nulemti trijų krypčių pagrindinis lygiavertis glaudus bendradarbiavimas
Kas tai yra sveikatinimo veikla? Kaip matosi iš pavadinimo, sveikatą tausojančią ir stiprinančią veiklą galima padalinti į dvi dalis. Sveikatos tausojimą, t.y. kovą su sveikatą silpninančiais veiksniais, ir sveikatos stiprinimą – gyvybinių resursų ir atsparumo ligoms didinimą. Žemiau pateikiu pagrindines šios veiklos sritis:
Sveikatos tausojimas:
· Traumų ir ligų profilaktika – vengimas ir kova su traumas ir ligas sukeliančiais rizikos veiksniais
· Nepakantumas priklausomybėms nuo rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir kt.
· Kova už ekologišką ir sveiką gyvenimo ir darbo aplinką
· Saugios ir visavertės mitybos siekimas
· Emocinio streso valdymas
· Adekvatus poilsis ir nuovargio mažinimas – sveikatos išteklių rekreacija ir turizmas
· Formalus ir neformalus švietimas sveikatos tausojimo klausimais. Sveikatos kultūros propagavimas
· Kt.
Sveikatos stiprinimas:
· Sanatorinė-kurortinė veikla
· Fizinė kultūra ir masinis sportas, imuninės ir kitų organizmo sistemų grūdinimas
· SPA procedūros, pirtys ir kitos natūralios medicinos praktikos sveikatai stiprinti
· Maisto papildų, vitaminų, mineralų ir kt. naudingų sveikatai medžiagų vartojimas
· Dvasinės sveikatos, psichoemocinės pusiausvyros ugdymas ir stiprinimas
· Formalus ir neformalus švietimas sveikatos stiprinimo klausimais. Sveikatos kultūros propagavimas
· Kt.
Skirtingai nuo ligų diagnostikos ir gydymo, siekiant realizuoti sveikatą tausojančią ir stiprinančią veiklą, labai svarbus bendradarbiavimas tarp įvairių valstybinių institucijų, organizacijų, įmonių ir privačių asmenų. Glaudžiame valstybinio ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavime glūdi didelis dar neišnaudotas rezervas, kuris gali būti panaudotas siekiant efektyviau realizuoti sveiką gyvenseną šalyje. Visi paskutinieji JT, PSO, ES dokumentai, kuriuose kalbama apie nesulaikomai augančią lėtinių neinfekcinių ligų grėsmę žmonėms, kuri jau peržengė pasaulinės epidemijos ribas, nurodo į sveikatos tausojančios ir stiprinančios veiklos plėtros reikšmę siekiant pagerinti žmonių sveikatos rodiklius ir tam būtino tarpžinybinio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo tarp sektorių svarbą. Todėl nesunku suprasti kandidato į LR Sveikatos apsaugos ministro postą daktaro V.P. Andriukaičio apgailestavimą: „Reikia labai aiškiai suprasti, kad visuomenės sveikatos politiką įgyvendinančio sektoriaus nesukūrėme. Tai labai skaudu, bet taip yra. Žmonių galvose vyrauja ligų gydymo doktrina.” (V.P.Andriukaitis)
Norint pakeisti šią doktriną į sveikos gyvensenos ir subalansuotos būties siekius, reikia aktyviau šviesti žmones sveikos gyvensenos svarbumo klausimais, parodyti tokio gyvenimo pavyzdžius. Be to, būtina palinkėti sprendimus priimantiems ir sveikatos politiką formuojantiems asmenims aiškiau ir skaidriau suprasti principinius sveikatos apsaugos klausimus bei geros valios ir energijos ryžtingai ir sistemingai žingsniuoti sveikos gyvensenos kryptimi. Žinoma, pirmiausia turi pradėti nepriekaištingai veikti pagrindiniai šalies žmonių gyvenimą reglamentuojantys dokumentai ir įstatymai. „Nacionalinė sveikatos sistema ir jos biudžeto ištekliai turėtų būti prioritetine tvarka skiriami Konstitucijoje įrašytiems valstybės rūpinimosi visuomenės sveikata tikslams. Konstitucinis imperatyvas privalo būti vykdomas per biudžetus, valstybines institucijas ir per visas programas. Viso šito nėra, yra chaosas ir balaganas.“ (V.P.Andriukaitis)
Baigdamas noriu palinkėti kandidatui į LR Sveikatos ministrus LR Seimo nariui gydytojui Vyteniui P. Andriukaičiui tapti ministru ir ryžtingai žengti jo planuojamus labai svarbius Lietuvos žmonėms žingsnius.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę