){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kaip dantis gydė mūsų protėviai
Nors šiuolaikinės odontologų kabinetų siūlomos paslaugos nėra grėsmingos, turbūt ne vienam tai ne pati maloniausia vieta, ir susiruošiame ten dažniausiai tik skausmo prispirti. O vis dėlto šiaip ne taip pasiryžę praverti odontologijos klinikos duris, imame naršyti internete, ieškodami geriausios, kur nereikėtų ilgai laukti, o ir kainos būtų įkandamos. Nuo šio rūpesčio mūsų protėviai buvo išvaduoti, paprasčiausiai todėl, kad ne tik klinikų, bet ir jokių odontologų kabinetų nebuvo. Pirmieji tokie kabinetai, jei būtų galima taip juos pavadinti, atsirado tik viduramžiais.
Kai dantį suskausdavo
Ilgą laiką neskausmingiausiu skausmo malšinimo metodu buvo laikomas žvirblų mėšlas, sumaišytas su aliejumi. Šio mišinio buvo dedama į tą ausį, kurioj pusėj skaudėdavo dantį. Tokį dantų nuskausminimo būdą pirmajame mūsų eros amžiuje pasiūlė Plinijus. O pačiu neskausmingiausiu danties skausmo gydymo metodu laikytas Kardano metodas (deja, jis buvo visiškai neveiksmingas). Šis mokslininkas siūlė sėdėti parsižiojus mėnulio šviesoje, esą mėnulis gali sumažinti dantų skausmą.
XI a. dantų skausmas buvo malšinamas laisvinamaisiais, o jei jie nepadėdavo, tekdavo badauti ir netgi mankštintis. O pats drastiškiausias buvo skaudamo danties prideginimas įkaitinta geležimi, kol karštis pasiekdavo pačią šaknį.
Vienas iš gydymo būdų – rovimas
Reikia pastebėti, kad anksčiau dantis raudavo daug dažniau nei dabar. Senovės Kinijoje ant skaudamo danties pirmiausia uždėdavo arseno arba žalios varlės riebalų, kad dantis apmirtų ir imtų klibėti, tik tada traukdavo. O štai Japonijoje dantis traukė plikomis rankomis, tiesa, prieš tai išklibindavo, padaužydami per dantį specialiu plaktuku. Graikai ir romėnai naudodavo žnyples – Aristotelis siūlė tuo tikslu naudoti žnyples iš bronzos. O romėnas Kornelijus Celsas, gyvenęs I mūsų eros amžiuje, pirmiausia skaudamą dantį gydydavo specialiais antpilais ir pasmilkydavo smilkalais ir tik jei gydymas nepadėdavo, dantį šalindavo, tik kitu būdu nei jo amžininkai. Jis ėduonies išėstą vietą užpildydavo švinu, įpjaudavo dantenas, išklibindavo dantį, ir tik tada imdavosi žnyplių.
Bėgo metai, ir nors be dantų traukimo išsiversti nebuvo galima, tačiau instrumentai tobulėjo – minkštą metalą ilgainiui pakeitė plienas.
Dantų protezai: pradžia
Beje, dantų protezai nėra toks jau nesenas išradimas. Dantis protezuodavo jau IV–III pr. Kr. Pirmieji protezai buvo skaptuojami iš dramblio kaulo ir tvirtinti auksine vielute. Viduramžiais kaip protezai tarnavo gyvūnų ir net žmonių dantys. Dirbtiniai mediniai, sidabriniai ar perliniai dantys būdavo prisukami prie gretimų dantų, beje, nesibodėta panaudoti ir kiaulės ar šuns dantų. Neretai turtuoliai išraudavo savo pavaldinių dantis, pasirinkdami tinkamiausius pagal formą ir spalvą savo protezams.
Pirmoji ortodontinė konstrukcija buvo sukurta 1728 metais. Tai buvo metalinė plokštelė, kuri prie dantų tvirtinosi siūlais. Konstrukcijos autorius buvo prancūzas chirurgas Pjeras Fošaras. (Beje, jis buvo ir pirmojo „Traktato apie dantis“ autorius. Į savo traktatą jis įtraukė visas savo žinias apie dantų anatomiją, ėduonies gydymą, diagnostiką, dantų protezavimą ir šalinimą. Į istoriją jis įėjo kaip šiuolaikinio dantų gydymo pradininkas.)
Laikas bėgo, protezų konstrukcijos tobulėjo. Buvo pradėti naudoti hipopotamo dantys, tačiau tai buvo brangus malonumas, kurį ne kiekvienas galėjo sau leisti, taigi dažniausiai buvo naudojamas greitai gelstantis dramblio kaulas arba nertvirtas porcelianas.
Tvirčiausiais buvo laikomi žmonių dantys, todėl specialistai žmonių žandikaulius supirkdavo iš budelių ar kapinių vagių. Tačiau, nors buvo tvirti, didelio populiarumo jie neturėjo, nes aristokratams buvo nemalonu burnoje nešioti kokio nors pakaruoklio dantis.
Viskas pasikeitė 1815-aisiais, kai Anglijoje pasirodė nebrangūs kokybiški protezai, pagaminti iš žmonių dantų, o tam pasitarnavo 50 tūkstančių kritusiųjų Valterio mūšyje. Britų visuomenėje Vaterlo dantys buvo labai populiarūs. Kramtyti mūšio lauke kritusio didvyrio dantimis buvo netgi laikoma patriotiškumu. Tuo labiau kad gamintojai garantavo, jog protezams naudoti tik kritusių britų, o ne vokiečių dantys.
Ėduonies profilaktika ir gydymas
Ėduonies profilaktikai ir anksčiau buvo skiriamas nemažas dėmesys. Archeologai, kasinėdami sevonės Egipto gyventojų kapus, yra radę papirusų su vaistų nuo ėduonies receptais.
Norint apsisaugoti nuo ėduonies, didelis dėmesys buvo skiriamas dantų higienai. Romėnai dantims valyti naudojo miltelius iš rožių, riešuto ir miros ir perskalaudavo vynu. Miltelių pagrindą sudarė grūsti lukštai arba kaulai, dažnai dar įmaišydavo natrio karbonato (sodos) – matyt, žinojo jo gebėjimą sugrąžinti dantims baltumą.
Arabų kultūroje burnos higienos pradininkas buvo Mahometas. Pagal Korano nurodymus, dantis buvo būtina skalauti 5 kartus per dieną, o valyti tuo atveju, jei pasikeitė dantų spalva ar iš burnos pasijuto blogas kvapas. Dantys būdavo valomi taip pat ir mirusiajam prieš laidojant.
Pats pranašas dantims valyti naudojo ąžuolo šakelę, ją gerai išmirkydavo vandenyje, toks „šepetukas“ turėjo ąžuolo žievės rūgščių, kurios teigiamai veikė dantenas. Manoma, kad dantenų masažą ir akmenų šalinimą taip pat yra įvedęs pranašas Mahoametas.
Tiesa, dantų valymo priemonių siūlyta įvairiausių, štai romėnai dantis valė koralų ir perlų milteliais, o Hipokratas nuo blogo burnos kvapo ir dantų tvirtumui palaikyti rekomendavo tokią procedūrą: sudeginti kiškio ir trijų pelių galvas, sutrinti pelenus su marmuru ir valyti šiais milteliais dantenas ir dantis. Tada išvalyti avies vilna, sutepta medumi.
Kinai dantis valė pelenais, kurie likdavo sudeginus beždžionės galvą.
Plinijus ėduonies profiklaktikos tikslais siūlė kartą per mėnesį suvalgyti po keptą pelę.
Metams bėgant
Nors jau 1700 metais Prancūzijoje karaliaus dekretu odontologija buvo įteisinta kaip savarankiška disciplina ir dantų gydytojai turėjo laikyti specialius egzaminus, tačiau vis dėlto dar ilgą laiką dantų gydymas buvo pakankamai kankinantis dalykas, o pacientą šiek tiek daugiau tausojantys metodai imti taikyti tik XIX a., atsiradus anestetikams ir profesionaliems instrumentams. 1846-aisiais daktaras Viljamas Mortonas iš Masačiusetso dančiui nuskausminti prieš raudamas pirmą kartą panaudojoi eterį, o 1884 metais Karlas Kolė kaip anestetiką pasiūlė kokainą – matyt, ne veltui pas šį gydytoją driekėsi ilgiausios eilės pacientų.
Patys pirmieji dantų grąžtai buvo sukami ranka, o patobulinti jie buvo tik XVIII a.
Pirmoji iš tolo šiek tiek primenanti dabartinę dantų gręžimo mašina atsirado 1820-aisiais. Tais metais E. B. Delabaras įnešė didelį indėlį į odontologiją, ėduonies pažeistus dantis pradėdamas gręžti specialiais grąžtais. Iki tol buvo įsigalėjusi nuomonė, kad danties skausmą tikra ta žodžio prasme sukelia kirminas, kuris apsigyvena dantyje ir graužia jį iš vidaus. Tokį parazitą bandydavo nužudyti, užpildami pažeistą danties ermę vašku ir pridegindami geležimi.
Kitu šiuolaikinės odontologų aparatūros pradininku yra laikomas amerikietis dantų gydytojas Viljamas Morisonas, kuris 1870 metais išrado gręžimo mašiną su pakoja. O mechanizmas veikė taip: paciento krėslas buvo įrengtas su dviračio pedalais, nuo kurių ėjo laidas į gręžimo mašiną. Pacientas sėsdavo į kėdę ir pagal gydytojo komandą suko pedalus, o tuo metu gydytojas gręždavo jam dantį.
Taigi dantų gydymo istorija per ilgus amžius nuėjo nelengvą kelią, tad galima tik pasidžiaugti, kad žiaurūs ir primityvūs dantų gydymo metodai mums žinomi tik iš istorijos. O sužinioję, kokiais dantų gydymo būdais garsėjo mūsų protėviai, greičiausiai ne vienas su palengvėjimu atsidusite ir įsitikinsite, kad šiuolaikiniai odontologai – tikri stebukladariai.
Atskirai
Su dantimis buvo susiję nemažai prietarų. Štai arabai laikė dantis apsaugos galių turinčiais amuletais. Hienos dantų karolius kabindavo ant kupranugario kaklo, kad būtų stiprus ir sveikas.
Ispanijoje XVII–XVIII amžiais buvo paplitusi nuomonė esą norint įgauti burtininko galių reikia turėtį pakarto žmogaus dantį. Netgi garsus dailininkas Goja viename savo paveikslų yra pavaizdavęs moterį, raunančią dantį nuteistojo, kuriam įvykdyta mirties bausmė.
Beje, jei norite, kad jūsų mažylio dantys augtų tiesūs ir gražūs, iškritusį pieninį įdėti į pelės urvą. Kaip manė mūsų senoliai, tada naujas dantis bus sveikas ir tiesus.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę