){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Greitai neturėsime vaistų infekcijoms gydyti
Dėl netinkamo antibiotikų vartojimo gresia pavojus, kad greitai nebeturėsime veiksmingų vaistų infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos ir, pavyzdžiui, organų transplantacija bus gerokai pavojingesnės ar net visai neįmanomos, įspėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.
Taip gali atsitikti dėl to, kad atsiranda antibiotikams atsparių infekcijų, kurių jau neįmanoma išgydyti turimais vaistais. Kasmet vien tik Europos Sąjungoje nuo tokių infekcijų miršta daugiau nei 25 tūkst. žmonių.
Norint to išvengti, specialistai pataria žmonėms:
· Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, esant šaltkrėčiui. Antibiotikai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmo.
Į namus braunasi graužikai. Ką daryti?
Rudenį į namus žiemoti arčiau žmonių sugrįžta graužikai. Žiurkės ir pelės ne tik puola ir užteršia maistą, bet ir platina įvairias ligas. Todėl graužikus būtina naikinti ir sudaryti kuo nepalankesnes jiems gyvenimo sąlygas.
Įsiveisę graužikai ėda ir gadina maisto produktus, užteršdami juos šlapimu, seilėmis, išmatomis arba plaukais. Taip jie platina įvairias ligas: leptospirozę, jersiniozę, listeriozę, trichineliozę, bruceliozę, tuliaremiją, salmoneliozę, erkinį encefalitą, Laimo ligą, pasiutligę ir kt.
Kaip apsisaugoti? Pirmiausia reikia tinkamai prižiūrėti aplinką, sudaryti graužikams netinkamas gyvenimo sąlygas – pašalinti buitines atliekas, nupjauti žolę, ypač aplink pastatus, ir neleisti jai užaugti aukštesnei nei 10 cm. Jeigu ant pastatų raizgosi vijokliniai augalai, juos būtina pašalinti.
Namuose reikia sandariai uždengti visus maisto produktus ir vandenį. Nenorint užsikrėsti graužikų platinamomis ligomis, reikia negerti vandens iš atvirų vandens šaltinių, plauti daržoves ir vaisius. Aišku, nevartoti maistui graužikų apgraužtų ir, be abejo, užterštų maisto produktų.
Kol graužikai neišplito, juos galima naikinti mechaninėmis priemonėmis (spąsteliais, gaudyklėmis, lipniomis juostomis, suteptomis klijais ir kt.), dažnai gelbsti ir natūralūs graužikų priešai – katės. Bet jei graužikai jau išplito, be cheminių priemonių neapsieisime.
Į Lietuvą netruks atkeliauti gripas – saugokimės!
Sezoninis gripas – užkrečiamoji virusinė liga, žiemos mėnesiais dažnai tampanti epidemija. Kai kuriais atvejais, įvykus komplikacijoms, jis gali virsti sunkiu plaučių uždegimu arba gali išsivystyti kitų komplikacijų, kurios kartais baigiasi net mirtimi.
Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad gripo poveikį galima sušvelninti vakcinomis. Jų efektyvumas siekia 80 proc. Persirgus susidaro ilgalaikis imunitetas. Tačiau jis neapsaugo nuo pasikeitusios gripo virusų sudėties, todėl skiepytis reikia kasmet.
Dažniausiai gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio–kovo mėnesiais, taigi geriausia skiepytis rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais), kad organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas. Paprastai jis susiformuoja maždaug per 2 savaites, stipriausias būna 4–6 savaitę po injekcijos.
Pasitarus su gydytoju, verta skiepytis ir prasidėjus epidemijai, nes, užsikrėtus gripu, vakcina sumažina komplikacijų tikimybę.
Skiepytis nuo gripo ypač rekomenduojama:
• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• asmenims iki 65 m., sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, imunodeficitinės būklės asmenims) ligomis;
• dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos įstaigų personalas ir kt.);
• asmenims, gyvenantiems socialinėse globos įstaigose.
Nerekomenduojama skiepytis nuo gripo:
• jei jau susidūrėte su alergine reakcija gripo vakcinai;
• jei esate alergiškas kiaušinio baltymui.
Netramdykite kūdikio verksmo
Naujo tyrimo, paskelbto žurnale „Pediatrics“, autoriai priėjo prie išvados, kad nereikia bijoti leisti vaikui prieš miegą išsiverkti, – taip ne tik pagerėja vaiko miego kokybė, bet ir sumažėja motinų depresija ar kiti emociniai sutrikimai. Prie tokios išvados buvo prieita po ilgalaikių tyrimų. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad toks metodas (gal taktika) nedaro jokios žalos nei vaikų miego kokybei, nei psichikos sveikatai, nei elgesiui ar santykiams su tėvais.
Kaip pastebi Rahil D. Briggs iš Niujorko Montefiore medicinos centro: „Tai yra stresas kūdikiui, bet jis priskiriamas teigiamam stresui. Teigiamas stresas moko vaiką įveikti nusivylimus, ir tai svarbu tolesniam vaiko gyvenimui.“
DNR nėra nekintama
Nors daugelis manome, kad paveldėtos DNR pakeisti negalima, pasirodo kaip rašoma „Cell Metabolism“, taip nėra. Tyrimai rodo, kad kai sportuoja sveiki neaktyvūs vyrai ir moterys, tai sukelia gana greitus DNR pasikeitimus. Sportuojant genetinis kodas nesikeičia, tačiau chemiškai ir struktūriškai kinta raumenų DNR molekulės. Šios DNR modifikacijos yra ankstyvieji raumens jėgos ir struktūros genetinio perprogramavimo etapai, sako Juleen Zierath iš Švedijos Karolinska instituto.
Be to, tyrimų metu buvo iškelta prielaida, kad rytinė kofeino dozė gali paveikti raumenis panašiai, kaip ir fizinis aktyvumas.
Mokslininkai teigia, kad kofeino poveikis atkartoja raumenų susitraukimo procesą, vykstantį fizinio aktyvumo metu. Tiesa, fizinio aktyvumo pakeisti kavos puodeliu jie nerekomenduoja.
Šie atradimai pateikia įrodymus, kad mūsų genomai yra dinamiškesni negu tikėtasi.
Nustatytos naujos jogurto savybės
Amerikos širdies asociacijoje pristatytas tyrimas parodė, kad į savo mitybą vertėtų įtraukti mažo kaloringumo jogurtą – nustatyta, kad jis padeda sumažinti sistolinį kraujo spaudimą ir kartu mažina hipertenzijos (t.y. padidėjusio kraujospūdžio ligos) išsivystymo riziką. Tyrėjai pastebi, kad žmonės tinkamai neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, kad tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, todėl jiems dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais. Sergant hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika.
Jau anksčiau tyrimais nustatyta jogurto nauda sveikatai, tačiau ji buvo daugiau siejama su poveikiu reguliuojant svorį ir kūno masės indeksu.
Jogurte yra kalcio, daug būtinų maistinių medžiagų, taip pat tai yra geras baltymų šaltinis.
Sveika mityba, į kurią reikėtų įtraukti ir neriebų jogurtą, kartu su fiziniu aktyvumu gali sumažinti lėtinių ligų, tokių kaip hipertenzija, riziką ir kartu išvengti jos keliamų neigiamų poveikių sveikatai, pažymi tyrimo autoriai.
Ar Facebook‘as skatina depresiją?
Netylant diskusijoms ir susirūpinimui dėl socialinių tinklų poveikio psichinei paauglių sveikatai, buvo atliktas tyrimas, kurio duomenys pateikti žurnale „Journal of Adolescent Health“. Ištyrus 190 paauglių, kurie daugiau kaip pusę laiko praleidžia bendraudami Facebook‘u ar kitais socialiniais tinklais, jokių aiškių depresijos požymių nenustatyta.
Tyrime dalyvavęs prof. Megan Moreno pastebėjo, kad tėvai neturėtų pernelyg dėl to nerimauti, jei jų vaiko elgesys ir nuotaika nepasikeitė ir jei jis turi draugų ir toks bendravimas netrukdo mokslui.
Tiesa, nors Facebook‘as ir nėra susijęs su depresija, tėvai turėtų aiškinti vaikams apie saugų ir subalansuotą naudojimąsi socialiniais tinklais. Kaip teigia tyrimo autoriai, tai pirmasis tyrimas, pateikęs mokslinių įrodymų, kad nėra tiesioginio ryšio tarp socialinių tinklų naudojimo ir depresijos rizikos.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę