Lietuvoje

Nesuklyskite rinkdamiesi kefyrą
Kefyras – vienas naudingiausių grožiui ir sveikatai pieno produktų. Tačiau, norint maksimalios naudos, labai svarbu, kad kefyras būtų „gyvas“ ir pagamintas pagal klasikinį receptą.
Paskutiniu metu parduotuvių lentynose galima rasti labai daug produktų, pavadintų kefyru, tačiau tik ne didelė jų dalis gaminama senoviniu būdu, t.y. naudojant gyvą kefyro grybo raugą, kurio savybės taip vertinamos. Kefyro grybo auginimas – labai subtilus, daug žinių ir patirties reikalaujantis procesas, todėl šiais laikais didelė kefyro dalis gaminami paprasčiausiu būdu – įpilant į pieną sausų perdirbto raugo miltelių. Toks produktas savo išvaizda panašus į klasikinį kefyrą, tačiau savo skoniu ir naudingosiomis savybėmis jam neprilygsta.
Kaip nesupainioti „gyvo“ kefyro su kitais analogais? Tai padaryti nėra lengva, bet įmanoma.
Visų pirma atidžiai perskaitykite produkto pavadinimą – tai turi būti tiesiog „kefyras“, o ne kefyro produktas. Tada perskaitykite sudėtį – klasikiniame kefyre turi būti tik dvi sudedamosios dalys: pienas ir kefyro grybelių raugas. Po to raskite etiketėje duomenis apie gyvą florą – kiek kefyro grybelių kultūrų yra 1 g produkto. Galiausiai dar vienas skiriamasis gyvo kefyro bruožas – ne ilgesnis nei 7–10 dienų galiojimo laikas. Klasikinis kefyras, pagamintas pagal visas taisykles, turi būti baltas, vienalytės konsistencijos, tirštas. Kokybiško kefyro skonis šiek tiek aštrokas, svilinantis. Beje, tai vienintelis pieno produktas, kurio skonis laikui bėgant keičiasi – dėl mikroorganizmų veiklos.
Vienas iš seniausių klasikiniu būdu gaminamų kefyrų yra „Dvaro“ kefyras. Jo gamyboje naudojamas originalus gyvas kefyro grybo raugas, kurį AB „Pieno žvaigždės“ savo laboratorijoje saugoja ir puoselėja daugiau kaip 30 metų. Viename grame „Dvaro“ kefyro yra ne mažiau nei 1х107 vnt. kefyro grybelio kultūrų, kurios rūgdamos atiduoda energiją ir suteikia gaminiui gyvybę. Štai kodėl sakoma, kad toks kefyras yra „gyvas“ ir naudingas organizmui.
Nuo seno manoma, kad „gyvas“ kefyras padeda atkurti žarnyno mikroflorą po vaistų vartojimo, šalinti šlakus iš organizmo, gerinti virškinimą, stiprinti imunitetą, normalizuoti medžiagų apykaitą ir išsaugoti gražias kūno linijas.
Šulinių vanduo – užterštas
Nemaža Lietuvos gyventojų dalis ir dabar, prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, vis dar naudojasi šachtiniais šuliniais. Jų vanduo gali būti užterštas azoto grupės cheminiais junginiais (nitritais, nitratais, amoniu) ir ligas sukeliančiais mikroorganizmais (žarninėmis lazdelėmis E. coli, žarniniais enterokokais).
2009–2011 metais Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje buvo ištirtas 1280 šulinių, esančių Vilniaus apskrities teritorijoje, vanduo, nustatant nitritų, nitratų ir amonio kiekį, ir 1064 šulinių vanduo, nustatant žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų kiekį.
Cheminė tarša aptikta kas trečio Vilniaus apskrityje tirto šulinio vandenyje, o ligas sukeliančiais mikroorganizmais užterštas daugiau kaip 40 proc. tirtų šulinių vanduo.
Nustatyta atvejų, kai nitratų kiekis šulinio vandenyje viršijo ribinę vertę net 6 kartus. Svarbu žinoti, kad nitratų, nitritų ir amonio iš vandens neįmanoma pašalinti net filtruojant ar virinant.
Jei norite nemokamo akių lęšiuko
Vyresnio amžiaus žmonėms neretai diagnozuojama katarakta. Tokiu atveju dažnai neišvengiama akių operacijos, kurios metu drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu.
Jei ir jums diagnozuota katarakta, jūs galite kreiptis į savo gydytoją, jis informuos, kaip gauti nemokamą sulankstomąjį akių lęšiuką. Šiuo metu centralizuotai nupirkti Omni Lens firmos lęšiukai, atitinkantys Europos Sąjungos standartus. Teigiama, kad šiuo metu šių priemonių poreikis visiškai patenkinamas. Už šiuos lęšiukus, jei esate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, mokėti nereikia. Jei pageidaujate kitokio sulankstomojo lęšiuko, galite jį nusipirkti, tačiau jo įsigijimo išlaidos nebus kompensuojamos.
Jūs galite pasirinkti ir jums priimtiną gydymo įstaigą. Tokios operacijos atliekamos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (buvusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė), Vilniaus Antakalnio poliklinikoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje, Respublikinėje Klaipėdos, Respublikinėje Šiaulių, Respublikinėje Panevėžio, Alytaus S. Kudirkos ligoninėse, UAB „Lirema“ akių ligų klinikoje (Vilniuje), UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centre“ (Vilniuje) ir UAB Akių lazerinės chirurgijos centre (Vilniuje).

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai