Klimatas keitėsi ir keisis nuolatos. Dar iš istorijos pamokų prisimename knygos skyrius apie ledynmečius, o šiandien apie jų tirpimą skaitome laikraščiuose ir klausomės per žinių laidas.
Klimatas keičiasi dėl kelių priežasčių: saulės radiacijos pasikeitimų, ugnikalnių išsiveržimų, Žemę apgaubiančių pelenais, atspindinčiais saulės šilumą, natūralių klimato svyravimų.
Iki pramonės perversmo 18 a. pabaigoje klimato pokyčiai daugiausia buvo veikiami natūralių gamtos veiksnių, tačiau, pradedant tuo laikotarpiu ir baigiant šiandiena, klimato kaita, konkrečiau – atšilimas, – itin paspartėjo. Kodėl? Dauguma mokslininkų teigia, kad dėl to daugiausia kaltas žmogus ir jo veikla: į aplinką išmetama vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Jei nesate tikri, kas tas šiltnamio efektas, trumpai paaiškinsime. Saulės energijai šildant žemės paviršių ir pakilus temperatūrai, šiluma infraraudonųjų spindulių pavidalu spinduliuojama atgal į atmosferą. Dalį šios energijos atmosferoje absorbuoja „šiltnamio dujos“. Dar kitaip – atmosfera veikia tarsi šiltnamis: praleidžia į vidų matomą šviesą ir sugeria infraraudonąją energiją, todėl šiltnamio viduje sulaikoma šiluma. Visa tai labai natūralu ir daugiau nei būtina įvairiausių formų gyvybei žemėje. Jei šio šiltnamio efekto nebūtų, metinė temperatūra čia siektų spiginančius minus 18 laipsnių. Šiltnamio efekto dėka ši temperatūra yra plius 15.
Tikriausiai neigiama „šiltnamio efekto“ frazės reputacija ir tai, ką tik ką perskaitėte, skamba paradoksaliai, tačiau nepadėkite žurnalo į šalį, ir viskas tuoj išaiškės.
Visi žinome posakį „kas per daug, tas nesveika“, taip yra ir su šiltnamio efektu. Juk kai ir tikrame šiltnamyje pasidaro per karšta, jame augančioms daržovėms tai niekaip nepadeda.
Žmogaus veikla ir tapo tuo faktoriumi, šiltnamio efektą iš „geriečio“ pavertusi „blogiečiu“. Ūkinė veikla, į aplinką išmetanti anglies dvideginį, metaną ir azoto suboksidą, vis daugiau stiprina šiltnamio efektą, ir taip kyla pasaulio temperatūra. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,74 laipsnio, o Europoje — net iki 1. Dvidešimtasis amžius buvo šilčiausias per pastaruosius tūkstantį metų, o tendencija nė kiek nesikeičia: vienuolika pačių karščiausių metų buvo užregistruoti per pastaruosius 12 metų.
Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2100 metų vidutinė pasaulio temperatūra pakils 1,8–4, o blogiausiu atveju — net 6,4 laipsniais.
Na ir kas? Bus šilčiau, Lietuvoje pradės augti apelsinai ir vynuogės, o vasarą galėsime ilgiau džiaugtis saule ir maudynėmis. Ar ne taip pagalvojote? O, kad būtų taip paprasta!
Tiesa, nedidelis temperatūros padidėjimas gali būti naudingas: skaičiavimai rodo, kad Europoje žemės ūkio efektyvumas padidėtų pasaulinei temperatūrai pakilus ne daugiau kaip 2 laipsniais. Tačiau, atšilus daugiau, naudingumo kreivė kristų žemyn.
Smarkus temperatūros pakilimas padidintų katastrofiškų įvykių, tokių kaip staigus Grenlandijos ledynų tirpimas ir jūros lygio kilimas, pavojų.
Kylantis jūros lygis užtrauktų pavojų pajūrių gyventojams, dėl klimato pokyčių gamtos stichijų smūgiai (sausros, potvyniai, karščio bangos ir audros) būtų dažnesni ir stipresni. Tuose regionuose, kur jaučiamas vandens stygius, jo imtų trūkti dar labiau. Dėl sausrų ar potvynių didėtų maisto trūkumas, įvairiuose regionuose daug aktyviau plistų tropinės ligos. Negana to, nykstantys maisto ir vandens ištekliai skatintų žmonių emigraciją į kitus kraštus, o tai sukeltų politinę įtampą ir konfliktus.
Nors kalbame ateities laiku, numoti ranka ir sakyti, kad viskas dar toli, prabangos neturime. Jau klimato pokyčiai jau sukėlė daugybę problemų visame pasaulyje.
Per pastaruosius dešimtmečius Arkties ledo plotas sumažėjo 10 proc., storis virš jūros lygio – maždaug 40 proc. Per pastarąjį amžių vandenynų lygis pakilo 12–22 cm, o ateityje prognozuojamas dar spartesnis kilimas. Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje įvyko tris kartus daugiau su orais susijusių stichinių nelaimių, palyginti su 7-uoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu: karščio bangų, potvynių, sausrų ir miškų gaisrų. Visi šie įvykiai kainuoja daug žmonių gyvybių, sukelia daug ekonominių problemų ne tik epicentruose, bet ir visame pasaulyje.
Prisiminkite vos prieš kelerius metus, 2003-aisiais, Europą iškankinusią karščio bangą, per kurią visame žemyne mirė daugiau nei 70 tūkst. žmonių, o daugelio Pietų Europos šalių derlius sumažėjo net iki 30 proc. Panaši, nors kiek silpnesnė, banga atvilnijo ir 2006-aisiais.
Netgi netolimos prognozės yra labai liūdinančios: mokslininkai jau dabar spėja, kad iki 2050 m. ištirps 75 proc. Šveicarijos Alpių ledynų. Pakilusi temperatūra pakenks ir augalams bei gyvūnams: daugelis jų nesugebės prisitaikyti prie aukštesnės temperatūros pokyčių ir tiesiog išnyks.
***
Apie klimato kaitą, jos sukeltas problemas ir jų sprendimo būdus kalbamės su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Egidijumi Rimkumi
Pabūkime skeptikais: ar užtenka mokslininkų surinktų duomenų ir paties mokslo reliatyviai trumpos gyvavimo istorijos, kad galėtume tvirtinti, kad žmogaus veikla išties sukėlė klimato atšilimą? Juk, palyginti su žemės amžiumi, žmonės čia gyvena vos akimirką.
Ir taip, ir ne. Temperatūros matavimai pradėti 17 a. viduryje, o nuo 19 a.vidurio matavimo stočių tinklas tapo pakankamai platus ir pajėgus išmatuoti ne tik regiono, bet ir pasaulinę temperatūrą. Tiesa, kalbėti apie gamtos ciklus, tūkstančius, milijonus metų duomenų iš tiesų per mažai, čia mokslininkai vadovaujasi netiesioginiais indikatoriais.
Vis dėlto apie klimato kaitą, siejamą su žmogaus ūkine veikla, duomenų pakanka: padidėjusį anglies dvideginio kiekį atmosferoje pradėta jausti jau prasidėjus pramonės revoliucijai 18 a. pabaigoje. Taigi, kad būtų galima įvertinti žmonių poveikį klimatui, 150 metų duomenų užtenka.
Kiekvienas mokslininkas turi savo nuomonę apie tai, kiek žmonių veikla prisidėjo prie klimato atšilimo, o kiek dėl to „kalti“ natūralūs procesai. Vis dėlto teigti, kad įtaką daro tik vienas ar kitas veiksnys, būtų neteisinga – šis poveikis yra abiejų veiksnių sąveika. Aš manau, kad žmogaus poveikis yra kiek stipresnis nei gamtos, kadangi klimato pokyčiai per pastaruosius keliasdešimt metų yra kiek per dideli, kad juos paaiškintume vien gamtiniais procesais.
Kokios yra klimato kaitos pasekmės? Ar tiesa, kad paskutiniu metu padažnėjusios stichinės nelaimės yra sukeltos būtent šiltnamio efekto?
Sąsajų su žemės drebėjimais ar cunamiais realiai nėra. Tačiau uraganai, sausros, liūtys, karščio bangos ir potvyniai su klimato kaita yra susiję. Iš kitos pusės, sunku pasakyti ir nustatyti, kad kuris nors konkretus potvynis yra sukeltas būtent kylančios temperatūros. Visdėlto šiuo metu bendra statistika rodo, kad ekstremalių įvykių skaičius auga.
Kiek šios gamtos „išdaigos“ yra pavojingos?
Bet kokie ekstremalūs įvykiai gamtoje kelia pavojų žmogui, atneša daug nepatogumų, ekonominių nuostolių. Kiekvienas pasaulio regionas turi savų problemų, pradedant karščiais, šalčiais, sausromis, liūtimis ir baigiant potvyniais ar uraganais. Europai, manau, daugiausia žalos padarys didėjantys temperatūros nuokrypiai, tokie kaip, pvz., 2003 metų karščio banga.
Vis dėlto Lietuva, mano manymu, yra gana saugi šalis klimato pokyčių atveju. Jie mums galbūt pasijaus padažnėjus pajūrio audroms, vasaros katastrofiniams škvalams, perkūnijomis, ekstremaliais krituliais, radikaliais temperatūros svyravimais. Iš kitos pusės, tai, kad pati Lietuva ir nėra labai jautri klimato pasikeitimams, nereiškia, kad nepajausime didesnių problemų iš kitų pasaulio kraštų atgarsio ir poveikio. Štai jei Pietryčių Azijoje sausra – kyla ryžių kainos, jei, pvz., Meksikos įlankoje uraganas – kyla benzino kainos. Viskas pasaulyje susiję.
Kaip pasaulis kovoja su šiomis problemomis ir iššūkiais?
Geriausias būdas yra mažinti CO2 emisiją, taigi mažinti energijos vartojimą. Tiesa, dabar yra kuriamos įvairios technologijos, leidžiančios pašalinti šiltnamio dujas iš atmosferos, tačiau jų savikaina didesnė nei emisijų sumažinimo kaina.
Vienas iš įdomių ir pažangių būdų, apie kurį pastaruoju metu daug kalbama, yra šiltnamio dujų kaupimas požemiuose: suslėgtą anglies dvideginį bandoma pumpuoti į šachtas.
Vis dėlto aš gana skeptiškai žiūriu į ateitį, kadangi pasaulis reikalauja vis daugiau energijos, didžiausios augančios ekonomikos – Indija ir Kinija, palyginti su Vakarų šalimis, kol kas turi daug mažesnes emisijas vienam gyventojui, tačiau, joms vystantis, energijos poreikis, o kartu ir emisijos, didės. Tokiu atveju tarptautiniai susitarimai nelabai paveiks šias valstybes, o Europos ar kitų šalių pastangos neturės didelio poveikio bendram fonui.
Neigiamos įtakos turės ir dabartinė Japonijos katastrofa: atominės energetikos, neturinčios CO2 emisijos, manau, laukia 20 metų stagnacijos periodas, tad ir toliau bus naudojamas pagrindinis teršėjas – fosilinis kuras (nafta, dujos, anglis).
Nesimato itin didelių prošvaisčių, tačiau ar verta pulti į paniką dėl ateities?
Bijoti ir panikuoti nereikia, nieko itin blogo neatsitiks. Lietuvai per 100 metų prognozuojamas 1,5 iki 4 laipsnių temperatūros augimas. Nors kažkoks poveikis bus, jei dabar persikeltume į 2031-uosius, vizualiai aplinkoje pokyčių, susijusių su aplinka, nepamatytume.
***
Naujos kartos įkvepia vilties
Pasidalinti savo nuomone apie klimato kaitos problemų sprendimus su „Sveiko žmogaus“ skaitytojais sutiko ir svarbaus JAV žurnalo apie aplinką ir ekologiją „E – The Environmental Magazine“ redaktorė Brita Beli.
Patys pagrindiniai ir esminiai klimato kaitos problemų sprendimai yra didinti energijos efektyvumą ir pradėti naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius (saulės, vėjo, geoterminę energiją). Abu jie turi vykti vienu metu ir plačiu mastu. Tam reikalingos valdžios pastangos ir reguliacijos, iniciatyva, taip pat ir privataus sektoriaus investicijos. Siekiant vystyti platų atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimą, reikia kurti specialius prietaisus.
Turime pakeisti įpročius ir vietoj anglių, kurių gavybos procesas yra itin kenksmingas aplinkai, naudoti prietaisus saulės energijai panaudoti.
Svarbu keisti tai, kaip šildomi ar vėsinami namai, kaip gaminami maisto produktai, auginami ir skerdžiami gyvuliai. Pastatai, žemės ūkis ir gamyklos yra pagrindiniai klimato kaitos, oro ir vandens užterštumo, miškų naikinimo kaltininkai.
Visa tai jau bandoma įgyvendinti, o internetas ir kitos žiniasklaidos priemonės, atskleidžiančios tokias aplinkos katastrofas, kaip šiukšlių sala Ramiajame vandenyne ar naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje, domėtis ir rūpintis visais šiais klausimais skatina vis daugiau žmonių.
Manau, kad yra vilties ateičiai – jaunos kartos auga jau žinodamos apie aplinkos problemas, yra mokomos taupyti energiją, mažinti šiukšlinimą. Be to, didelės naftos kainos skatina ieškoti alternatyvų energijai, o įvairios katastrofos visame pasaulyje tik spartina šiuos procesus.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę