){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mama pasakojo, kad man gimus kilo ginčas tarp krikšto tėvo ir mano tėvelių – niekaip nesutarė, kuriuo iš išrinktų vardų mane krikštyti. Galiausiai buvo nuspręsta mane pakrikštyti visais trimis vardais. Tačiau nuo vaikystės buvau vadinama Jūrate, šiuo vardu mane visi žino iki šiol. Kiti vardai naudojami tik pildant dokumentus.
Gimiau ir augau Kaune. Baigusi vidurinę mokyklą, stojau į tuometį Kauno medicinos institutą, Gydomąjį fakultetą. Tačiau į jį patekti neužteko balų, ir man buvo pasiūlyta pereiti į Stomatologijos fakultetą. Labai norėjau būti studente ir, žinoma, sutikau. Tačiau, baigusi studijas ir pradėjusi dirbti, gerai nesijaučiau – labai jautriai reaguodavau ir į mažiausią gydymo nesėkmę, ją skaudžiai išgyvendavau. Tiesa, baigus Gydomąjį fakultetą, dėl nesėkmių būtų tekę išgyventi dar dažniau ir skaudžiau...
Vienoje iš Vilniaus poliklinikų, kaip tuomet buvo įprasta stomatologams, gydžiau, roviau dantis. Kiek padirbusi supratau, kad man chirurgija arčiau širdies ir mano vieta būtent šioje srityje. Ir šiandien galiu patvirtinti, kad nuo įprastos odontologijos veido ir žandikaulių chirurgai yra gana tolokai.
Daug kas pasikeitė. Pirmiausia – atsirado nauja diagnostikos aparatūra: kompiuterinis tomografas, echoskopas, galimybė daryti panoramines danties nuotraukas, ir specialistui reikia daug daugiau žinių. Anksčiau mes buvo tarsi uždaryti – vienas kitas iš mūsų galėjo pasitobulinti Maskvoje. Dabar informacijos – kalnai, tereikia ją įsisavinti.
Išties, su mūsų pacientais dirbti nelengva. Laikausi nuostatos – pirmiausia išklausyk žmogaus, pasikalbėk su juo. Negalima jam parodyti, kad nekantrauji, negalima nutraukti jo kalbos. Tik pajutęs žmogišką šilumą, žmogus atlėgsta, ima pasitikėti gydytoju.
Tačiau sunkiausia dirbti su... neblaiviais pacientais. Budėjimų metu naktimis dirbu kartu su traumatologais priėmimo skyriuje, kur dažnai pasitaiko neblaivių pacientų – jiems reikia susiūti veido, burnos žaizdas. Su tokiais pacientais kalbu jų kalba – sakau: Jonai, tu toks gražus vyras, negi dabar vaikščiosi nesusiūtas... Tačiau jei tik prieina slaugytoja ir pasako ką nors griežtesnio, tai Jonas pasišiaušia – su juo susikalbėti tampa neįmanoma. Tačiau man išeina – aš net supykusi taip greitai neparodau, kad pykstu, ir be reikalo nepurkštauju.
Žinoma, darbas nelengvas, bet dirbame kartu su rezidentais, tad darbo krūviu dalijamės draugiškai.
Esu dirbusi pedagoginį darbą, dabar dirbu su rezidentais ir matau, kaip gerai rengiami šių dienų veido ir žandikaulių chirurgai. Mano kartos specialistai, baigę mokslus, iškart pradėdavo dirbti savarankiškai, reikėdavo nuolat trukdyti vyresnį kolegą, kad sužinotum, kaip geriau atlikti vieną ar kitą procedūrą, nustatyti diagnozę. Šiandien rezidentas turi savo vadovą, kuriam už pagalbą mokamas atlygis. Veido ir žandikaulių chirurgo rezidentūra trunka penkerius metus, ir visą tą laiką jaunas gydytojas dirba padedamas vadovo. Vadinasi, jis visada turi ko paklausti, o taip dirbti ir įsisavinti žinias yra daug lengviau.
Nė iš rezidento nesu girdėjusi, kad jis ruoštųsi dirbti užsienyje. Pacientai gali būti ramūs – kol kas dantis dar yra kam rauti (juokiasi).
Žmonės vengia tikrinti dantis profilaktiškai kas pusmetį, net pradėjus skaudėti neina pas gydytoją. Dėl to kyla didelių bėdų – išsivysto pūliniai, jie kaupiasi tarp raumenų, slenka į kaklo sritį, tarpuplautį. Tai jau gresia gyvybei, ypač jei žmogus serga ir kitomis ligomis. Kartais padarome jauno žmogaus dantų nuotrauką ir išsigąstame – dantų jis beveik nebeturi.
Bijoti nereikia. Dabar bet kokiai danties gydymo procedūrai taikomas nuskausminimas, dirbama su modernia įranga. Nuskausminamieji vaistai kokybiški, jie neturi šalutinių poveikių, kokius kartais sukeldavo anksčiau vartotas vienintelis vaistas novokainas.
Galime daugiau laiko skirti pacientui – anksčiau jo dantis apžiūrėti, gydyti reikėdavo per 20 minučių. Dabar gydytojas, pasisodinęs pacientą į kėdę, gali jo išklausyti, aptarti jo problemas, o per tą laiką žmogus ir nusiramina.
Taip gali atsitikti tik su neblaiviu pacientu. Šiaip mano praktikoje nepasitaikė, kad pabėgtų savo noru atėjęs gydytis pacientas.
Negaliu apibendrinti ir kalbėti apie visų Lietuvos vaikų dantų sveikatą. Pas mane paprastai patenka vaikai, kurių dantukai labai prastos būklės, reikia šalinti.
Jauni žmonės dažnai skundžiasi dygstančių protinių dantų skausmais. Dažniausiai, padarę jų nuotraukas, šiuos dantis matome sudygusius kreivai. Tokie dantys vėliau iškreivina dantų eiles, sąkandis pasidaro negražus, ima formuotis ėduonis. Todėl dažniausiai tenka šalinti protinius dantis, tačiau kiekvienu atveju priimamas individualus sprendimas. Nereikia laikytis nuostatos, kad protinius dantis būtina šalinti – senatvėje jų gali prireikti protezams tvirtinti.
Budėti tenka visą parą, tai po budėjimo paprastai tik ilsiuosi, miegu. Kitomis dienomis lankausi teatre, mėgstu slidinėti – su slidėmis mane galima dažnai pamatyti Sapieginės ar kituose netoli Vilniaus esančiuose miškuose. Buvau nuvykusi slidinėti ir į kalnus, bet supratau, kad tai ne man – buvo nedrąsu... Kai įlipau į traukinį važiuoti namo, tai apsidžiaugiau (juokiasi). Nemėgstu ekstremalių situacijų.
Atostogų metu keliauju – esu aplankiusi daugelį šalių, ir ne po vieną kartą. Turkijoje pabuvojau gal dešimt kartų, man nesvetimos šalys Graikija, Egiptas, Tunisas ir kt. Tačiau nebuvau, tarkim, Meksikoje – kelionė į egzotišką šalį yra labai brangi ir, mano galva, pernelyg trumpa, kad ją pažintum. Gražiausias vaizdas kelionėje – geltonas smėlis, žalios palmės ir mėlyna jūra. Paprastai keliauju su dukterėčia, dažnai į kompaniją paimame ir vieną mano anūkų – jų turiu penkis. O Lietuvoje, ypač žiemą, labiausiai pasiilgstu šilumos, saulės šviesos ir ramybės.
Susibūrimai, ypač profesinės šventės proga, labai malonūs – smagu, kad esu nepamiršta, galiu pabendrauti su kolegomis. Tačiau, priėmusi šv. Apolonijos apdovanojimą, jaučiuosi dvilypai – džiaugiuosi įvertinimu, tačiau nesijaučiu tokia reikšminga ir tiek daug padariusi... Atrodo, kad nieko stebuklingo ir nenuveikiau per tuos keturis dešimtmečius – gydžiau pacientus, dalijausi patirtimi su jaunesniais kolegomis.
Odontologų profesinės šventės ištakos siekia pagonybės laikus. Istorija byloja, kad Aleksandrijoje maždaug prieš 2 000 metų gyveno jauna graži moteris, vardu Apolonija. Ji buvo krikščionė, todėl Aleksandrijos magistras liepė ją suimti ir, pririštą prie lentos, sudeginti ant laužo, jei neišpažinsianti pagonybės. Apolonijai atsisakius tai padaryti, minia ją surišo, išrovė dantis ir ketino įmesti į ugnį, tačiau moteris paprašė pasimelsti.
Kai Apoloniją atrišo nuo lentos, ji pasimeldė ir pati puolė į ugnį. Pasakojama, kad liepsnose Apolonija šaukė žmonėms, kad, kai skaudės dantį, tereiks ištarti jos vardą, ir skausmas nurims. Vėliau ji paskelbta šventąja, o vasario 9-oji iki šiol laikoma šv. Apolonijos diena.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę