){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lengvi pažintinių funkcijų sutrikimai (LPFS), apimantys atminties ir mąstymo sutrikimus, kurie aiškinami senėjimu, yra labiau paplitę tarp vyrų nei moterų, teigia mokslininkai medicinos žurnale „Neurology“. Atlikę tyrimą, mokslininkai nustatė, kad vyrams yra 1,5 karto dažniau anksčiau nustatomas lengvas pažintinių funkcijų prastėjimas nei moterims. LPFS svarbu tirti todėl, kad jie dažnai būna Alzheimerio ligos pranašai.
Tyrimo autorius Ronaldas Petersen, MD, PhD, iš Mayo klinikos Rochester, Minesota, sakė, kad tai pirmasis tyrimas, kuris leido padaryti tokias išvadas. Jei šiuos rezultatus patvirtins kiti tyrimai, tai gali reikšti, kad lytis turi vaidmenį ligos išsivystymui. Pavyzdžiui, vyrai gali patirti pažintinių funkcijų blogėjimo požymius anksčiau, bet daugiau palaipsniui, o moterys gali pereiti nuo įprastos būklės prie demencijos vyresniame amžiuje, bet greičiau.
Petersen ir komanda apklausė 2050 žmonių, 70–89 metų amžiaus, apie jų atminties ir jų sveikatos istoriją. Jų atmintis ir mąstymo įgūdžiai taip pat buvo vertinami ir bandymo būdu (t.y. duodant praktines užduotis).
Paaiškėjo, kad:
• beveik 14 proc. asmenų nustatytas lengvas pažintinių funkcijų prastėjimas,
• apie 10 proc. buvo demencija,
• 76 proc., atsižvelgiant į bandymų rezultatus ir interviu, atminties ir mąstymo įgūdžiai buvo normalūs,
• 19 proc. vyrų nustatytas silpnas pažintinių funkcijų sutrikimas,
• 14 proc. moterų nustatytas silpnas pažintinių funkcijų sutrikimas.
Be to, pastebėta, kad lengvų kognityvinių sutrikimų dažnis buvo didesnis tarp asmenų, kurie niekada nebuvo susituokę, ir / arba žmonių, kurie turėjo menkesnį išsilavinimą.
Tiesa, išvada, kad lengvų pažintinių sutrikimų dažnis yra didesnis tarp vyrų, buvo netikėta, nes Alzheimerio liga faktiškai dažniau serga moterys.
Indijos gydytojas pateko į Gineso knygą dėl to, kad iš paciento inkstų pašalino rekordinį skaičių akmenų.
45-metų parduotuvės savininkas Dhanraj Wadile iš Dhule miesto šešis mėnesius jautė labai stiprų skausmą pilvo apačioje. Skausmas tapo toks nepakeliamas, kad jis negalėjo nei dirbti, nei valgyti.
Atlikęs Vadile tyrimus, privačios medicinos bendrovės Tejnaksh Healthcare gydytojas Ashish Patil nustatė, kad Vadile yra retas įgimtas defektas (nuo 2 iki 4 atvejai tūkstančiui žmonių) – šlapimtakio obstrukcija.
Pagal Patel, akmenų skaičius buvo toks didelis, kad reikėjo sukurti detalųjį planą, derinant atvirą prieigą ir endoskopiją. Per keturių valandų intervenciją chirurgų komanda pašalinto iš Vadile inkstų 172 155 akmenis, nuo vieno milimetro iki 2,5 centimetro skersmens.
Norėdamas sužinoti akmenų skaičių, Patel kreipėsi į deimantų rūšiavimo specialistus. Darbas buvo atliekamas po tris valandas kasdien ir truko ištisą mėnesį.
Tai pirmas atvejis, kad būtų pašalintas toks didelis akmenų skaičius.
Amerikos mokslininkai nustatė, kad pasyvus rūkymas labai padidina riziką prarasti klausą. Jau anksčiau atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad aktyvus rūkymas veikia klausą, sutrikdydamas mažų vidinės ausies kraujagyslių kraujotaką. Norėdami patikrinti, ar panašų poveikį turi ir pasyvus rūkymas (tada, kai žmogus būna aplinkoje, kur yra rūkoma), mokslininkai iš Majamio ir Floridos tarptautinio universiteto atliko tyrimą su 3307 nerūkančiais savanoriais, kai kurie iš jų buvo atsisakę šio įpročio, o kai kurie niekada nerūkė.
Norėdami įvertinti pasyvaus rūkymo poveikį, mokslininkai tyrė nikotino metabolito kotinio koncentraciją savanorių kraujyje.
Pasirodė, kad tabako dūmų poveikis dėl aplinkinių rūkymo maždaug trečdaliu padidina klausos visais dažniais (aukšto, vidutinio ir žemos) pablogėjimo riziką`. Ir klausa gali pablogėti iki tokio laipsnio, kad net nedidelis triukšmas trukdo išgirsti, ką sako pašnekovas.
Tiesa, mokslinių tyrimų vadovas Davidas Febri (David Fabry) pastebi, kad tiksliai įvertinti, kokia minimali dūmų apimtis kenkia ausims, nebuvo galima, tačiau slenkstis gali būti labai žemas.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę