){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Naujoji pertvarka grindžiama tuo, kad reikia mažinti stacionarinių paslaugų apimtis ir daugiau pinigų skirti pirminei, ambulatorinei grandžiai – dienos stacionaro, dienos chirurgijos bei slaugos paslaugoms finansuoti, o ligonines suskirstyti į tris lygius – rajono, regiono ir respublikos (dar kitaip vadinamas 3R planu).
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, rajono ligoninėje, jeigu ji ne toliau kaip 50 km nuo didžiųjų centrų, lieka tik slaugos, terapijos, dienos chirurgijos paslaugos, ir joje nebus brangiausių tarnybų – reanimacijos, laboratorijų, operacinių.
Regiono lygio ligoninėse bus teikiama įvairiapusė pagalba – chirurgijos, akušerijos, pediatrijos, neurologijos paslaugos. Jos turėtų priimti visus pacientus, kuriems nereikalinga ypač specializuota ir sudėtinga pagalba.
Respublikinės ligoninės veikia penkiuose didžiuosiuose miestuose ir skirtos tik patiems sudėtingiausiems ligoniams, kuriems reikalinga specializuota pagalba, brangi aparatūra, t.y. „ne apendicitų operacijoms“.
Tikinama, kad nė viena ligoninė nebus uždaryta, o pacientai gaus kokybiškesnes paslaugas. Pertvarkos esmė – optimaliai išdėstyti sudėtingesnes paslaugas teikiančių ligoninių tinklą bei išlaisvinti jas nuo darbo, kurį gali atlikti kitos gydymo įstaigos. Galvota apie valstybės lėšas – naujasis planas turėtų sutaupyti 127–137 mln. Lt. „Reformos tikslai ir uždaviniai siejami su siekiamybe sutaupyti lėšų, bet vis tik svarbiausias tikslas – pacientams teikiamų paslaugų kokybė, jų saugumas ir prieinamumas“, – praėjusių metų pabaigoje sakė sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.
O kaip yra iš tiesų?
Gargždų ligoninėje dirbo du reanimatologai-anesteziologai, veikia reikiamo lygio diagnostinė aparatūra bei laboratorijų įranga. Teikiama nemažai dienos chirurgijos, stebėjimo, trumpalaikio gydymo ir kt. paslaugų – žmonės gavo tai, ko tikėjosi. Ypač tie, kurie gyvena kaimo vietovėse, nuo Gargždų nutolusiose apie 20–30 km. Dabar, Gargždų ligoninėje išnykus kai kurioms paslaugoms, žmogui teks važiuoti į Klaipėdą – apie 60 km. Ar suskubs kas nors nuvežti ligonį, ištiktą miokardo infarkto? Ir kodėl nustatytas būtent 50-ies kilometrų atstumas iki „normalios“ ligoninės?
Tiesa, rajono ligoninėje apžiūrėjus tokį ligonį ir įvertinus jo sveikatos būklę, jis turi būti skubiai gabenamas į aukštesnio lygio ligoninę rajono ligoninės transportu. Tačiau tai taip pat kainuoja ligoninei – ar tai racionalu? Netgi juokaujama, kad dabar prie kiekvienos rajono ligoninės bus įrengta aikštelė malūnsparniui ir nuolat budės reanimatologų brigada, kuri ir nuskraidins ligonį į artimiausią centrą... Išeina, kad paslauga tolinama.
Kita vertus, didžiųjų miestų ligoninėse daugės pacientų, jų eilės ilgės, o gydytojai turės labiau skubėti. O skubėjimas yra gero specialisto priešas – skubant didėja klaidų tikimybė.
Be to, rajonų gydytojai teigia jau dabar susiduriantys su problemomis, kai į aukštesnio lygio gydymo įstaigą nori paguldyti sunkius ligonius, kuriems, pvz., būtina atlikti koronarografiją ar trombolizinę terapiją. Didžiausios eilės – pas kardiologus, endokrinologus: jų konsultacijos tenka laukti 2–3 mėnesius.
O ką darys rajono ligoninėse dirbantys medikai – atsisakius kai kurių paslaugų ligoniams, jie lieka be darbo. Jaunesni išvyks į užsienį, vyresni bandys sulaukti pensijos Lietuvoje, o mes važiuosime daktarų ieškoti už keliasdešimt kilometrų.
Pasak gerai žinomo onkologo buvusio Kauno onkologijos ligoninės direktoriaus Felikso Markucko, medicinos reformatoriai pasiekė, kad žmogus dėl įaugusio nago ar paprasčiausio apendicito yra priverstas vykti į apskrities ar universiteto ligonines ne dėl paslaugų kokybės, bet todėl, kad neturi pasirinkimo. Ir kad visa Lietuva negali gydytis universitetų ligoninėse, kad gyvenančiam kaime arba mažame mieste eiliniam piliečiui medicinos pagalba tapo sunkiai prieinamu prabangos dalyku, niekam nerūpi.
Yra viena išskirtinė medicinos sritis, itin jautri pacientams, – vėžio gydymas. Vėžys – rimta liga, netinkamai gydoma baigiasi mirtimi, todėl turi būti greitai diagnozuojama ir tuoj pat gydoma, be jokių eilių. Kokios pagalbos šiandien gali tikėtis žmogus, kuriam diagnozuotas vėžys?
„Buvusi gerai organizuota pagalba vėžio liga sergantiesiems – onkologijos centras Vilniuje, specializuotos onkologijos ligoninės Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, prijungtos prie apskričių ligoninių, „ištirpo“ jose. Buvę onkologijos kabinetai rajonuose panaikinti. Onkologų Lietuvos universitetai nerengia, ir pamainos nėra. Vėžį gydyti imasi kitų, ne onkologijos specialybių gydytojai, neturėdami patyrimo, gydymo rezultatai blogėja. Pacientai priversti laukti konsultacijų ir tyrimų po 2–3 mėnesius bendrose eilėse, todėl liga diagnozuojama pavėluotai. Tokia „reforma“ vykdoma tuo metu, kai susirgimų onkologinėmis ligomis skaičius kasmet didėja po 2–3 proc.“, – teigia F.Markuckas.
Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje, kitose išsivysčiusiose šalyse kuriami specializuoti onkologijos centrai, stengiamasi, kad susirgusieji vėžiu kuo anksčiau patektų į specialistų rankas, nes tik tada galima tikėtis geresnių gydymo rezultatų, kurie tuose centruose yra pusantro karto geresni (5-erių metų išgyvenamumas) negu ligonių, gydytų kitose, net garsiose pasaulio klinikose. Neseniai tas pats buvo ir pas mus, Lietuvoje, deja... Gal daugelis nesutiks su tokia nuomone – išties specialistai onkologai Lietuvoje puikūs, gydantys naujausiomis priemonėmis, tačiau sistema, nuolat vykdomos reformos ir jų atmainos pacientą tolina nuo efektyvaus gydymo.
Pasak patyrusio onkologo, būtina atkurti onkologijos kabinetus rajonuose, kad sergantieji, įtarus vėžio ligą, galėtų kreiptis tuoj pat, pajutę negalavimą, nelaukdami mėnesius tyrimų ir konsultacijų.
„Normalioje valstybėje ligoninių sujungimas ar pavaldumo pakeitimas negali turėti įtakos pacientui. Koks pacientui skirtumas, kas ligoninei vadovauja? Lietuvoje kartkartėmis dar bandoma tuo manipuliuoti ir sakyti, kad neva pakeitus vadovą ligoninė gyvens blogiau. Apsidairykime – Kaune atskiros vaikų ligoninės nėra, bet tai nereiškia, kad ten vaikai gydomi blogiau. Dabartinis sveikatos priežiūros įstaigų tinklas kaip tik ir parodo, kad esama sveikatos apsaugos sistema – tai netyčia susiklosčiusi struktūra, nepagrįsta vieningais principais“, – įsitikinusi kita sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.
Prieš dešimtmetį sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje vertinę ekspertai pasakė, kad mūsų šalyje mažos ligoninės yra per mažos, o didelės – per didelės. O kokia ligoninė yra optimali?
Lietuvoje besilankantys užsienio ekspertai tvirtina, kad mažiausia ligoninė negali turėti mažiau nei 100 lovų.
Man, kaip tikriausiai ir jums, nėra svarbiausia, kiek lovų yra ligoninėje, kur esu gydoma. Svarbiau yra žinoti, kad susirgus manimi tinkamai pasirūpins. Kiekvienas ligonis nori pasitikėti jį gydančiu gydytoju, o kiekvienas gydytojas nori jaustis reikalingas ir saugus. Sukurti tokią terpę – reformatorių pareiga.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę