){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mūsų gydytojai – vieni labiausiai emigruojančių Europoje. Dažniausiai į užsienį traukia dirbti anesteziologai, chirurgai, radiologai, slaugytojos. Sunkmečiu gydymo įstaigose mažėjant atlyginimams bei didėjant darbo krūviams, paliekančių Lietuvą, ypač jaunų medikų, daugėja. Iš rezidentų kas antras nori išvykti dirbti svetur ir svarsto tokią galimybę. 2009 m. Sveikatos apsaugos ministerija išdavė pažymas 131 gydytojui, 72 odontologams, 267 slaugytojams, ketinantiems dirbti užsienyje. Dirbti į Vokietiją išvyksta ypač daug slaugytojų, anksčiau Lietuvoje vadintų medicinos seserimis, – jos mielai lekia į ten slaugyti senelių, nes ten per tris mėnesius užsidirba 3–4 kartus daugiau negu čia per visus metus.
Europoje manoma, kad, jei nebus imamasi jokių veiksmų, šeimos gydytojų pasiūla 2021 m. bus beveik 15 proc. mažesnė nei poreikis. Kokių priemonių ketinama imtis? Didinti medicinos pirmakursių skaičių, pritraukti gydytojų iš kitų šalių, vėlinti dirbančių gydytojų išėjimą į pensiją ir dalį šeimos gydytojų funkcijų atiduoti slaugytojoms. Nustatyta, kad vienintelė dabar efektyvi priemonė ES yra pritraukti gydytojus iš kitų šalių. Jiems siūlomos geros darbo sąlygos, darbą atitinkantis atlygis, – tai ir skatina mūsų gerai paruoštus gydytojus laimės ieškoti svečiose šalyse. Deja, Lietuvoje kol kas nė vienos iš anksčiau minėtų priemonių užuomazgų nerasta: esant tokiai situacijai medicinos studentai neketina dirbti Lietuvoje, pensinio amžiaus gydytojai jau ir taip dirba, šeimos gydytojai ir slaugytojų padedami dirba viršvalandžius.
Gal ir mes kvieskime gydytojus iš kitų šalių? Galėtume, bet tikriausiai atvyktų iš trečiojo pasaulio šalių – ar norėtumėte, kad jus ar jūsų vaikus gydytų pakistanietis ar kinas?
Kaimyninės Lenkijos spauda mirga nuo skelbimų, kviečiančių medikus dirbti Anglijoje, Vokietijoje. Net trečdalis 25–35 metų amžiaus šalies gydytojų (apie 10 tūkstančių) planuoja išvykti dirbti į Vakarų šalis. Vokietijoje gydytojai gali tikėtis uždirbti vidutiniškai 10 kartų daugiau nei Lenkijoje. Vis dėlto medikų emigraciją skatina ne vien maži atlyginimai – nuolatinis lėšų sveikatos apsaugai stygius, korupcija, streikai bei skandalai gerokai demoralizavo šalies medicinos visuomenę.
Praėjusiais metais iš Latvijos dirbti užsienyje išvažiavo 231 gydytojas. Daugiausia ieškoti darbo į kitas šalis išvyko anesteziologų, chirurgų, traumatologų, internatūrą atliekančių gydytojų, ginekologų, pediatrų ir kitų specialybių medikų. Išvažiavusiųjų darbo stažas įvairus – daugumos jis ne didesnis kaip penkeri metai. Atrodo, „nutekėjo“ sumaniausi specialistai. Kaip vieną svarbiausių išvykimo priežasčių jie nurodė atleidimą iš darbo Latvijoje, darbo užmokesčio sumažinimą ir įsitikinimą, kad Latvijos medicina per ateinančius trejus ar ketverius metus nebus plėtojama.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas sako, kad per jėgą negalima priversti gydytojų likti Lietuvoje. „Vienas iš dalykų, galinčių sulaikyti, – atlygis už darbą. Aišku, nėra labai paprasta kalbėti apie tai tuomet, kai mažėja biudžetinės pajamos, bet tik atlyginimas gali sulaikyti žmogų“, – įsitikinęs ministras. Tačiau ar medikai išvažiuoja tik dėl pinigų?
Neseniai SOS03.lt Lietuvoje atliko nedidelį tyrimą ir klausė gydytojų, rezidentų ir medicinos studentų, ar, pasitaikius progai, jie norėtų išvykti iš savos šalies; jei taip, tai kodėl; kuo bloga Lietuvos medicinos sistema?
Atsakymai tyrimo autorius nustebino labiau, nei jie tikėjosi. Nemanykite, kad Lietuvos gydytojų emigracijos pagrindinė priežastis pinigai! Jie – svarbūs, tačiau tikrai ne pirmaeilis faktorius. Pateikiame gydytojų ir būsimųjų gydytojų minčių ištraukas.
„Žmonės tapo pikti, nepatenkinti viskuo, ypač medicina. Tam didelę įtaką turi žiniasklaida. Juk nuolat ieškoma „sensacijų“, net nesigilinant į problemos esmę, žmonių jausmus, net į besikreipiančiojo į žurnalistus psichikos būklę (!). „Auka“ – tas, kuris garsiau skundžiasi, o ne tas kuris iš tikrųjų teisus. Visuomenėje paplitę gausybė mitų apie gydytojų „klaidas" ir „nemokšiškumą“... Žmogus negali numirti net būdamas 90 metų ir sirgdamas IV vėžio stadija – vis tiek kaltas lieka gydytojas, kuris tampomas po teismus“.
„Gydytojas – irgi žmogus, jo darbe taip pat nepavyksta išvengti klaidų, tačiau kodėl žiniasklaida būtent jas pabrėžia? Kodėl nerašoma apie gerus darbus, apie pasisekusius atvejus, kurių yra tūkstantį kartų daugiau nei klaidų? Pavyzdžiui, jei ligoninėje 100 000 atvejų buvo pasielgta teisingai, o suklysta 1 kartą, tai tas vienas atvejis būtinai nuskambės visuose laikraščiuose, bus pakartotas per visus televizijos kanalus. Kokia nuomonė formuojama visuomenėje? Kad medicina bloga, gydytojai nieko neišmano ir nesirūpina. Prasideda užburtas ratas – žmonės pyksta ant medikų, šie pradeda bijoti žmonių, kenčia jų tarpusavio santykiai, o dėl to ir gydymo kokybė. Ir visa tai dėl „sensacijos"? Dėl to, kad apie tą 1 atvejį rašyti įdomiau nei apie tuos 100 000?"
„Yra piktų, nuolat nepatenkintų „tiesos ieškotojų" kategorija, yra norinčiųjų staigiai praturtėti iš artimojo nelaimės... Kažkas prisiteisė pusę milijono, tai po to atsirado tūkstančiai tokių, kurie nori to paties: vieną kartą gydžiau senuką, sergantį paskutinės stadijos vėžiu. Kol jis buvo gyvas, nei vienas artimasis jo nelankė, niekam nereikėjo. Kai senukas mirė ir, ilgai ieškoję, suradome artimuosius, šie pareiškė pretenzijas dėl senuko mirties ir padavė ligoninę į teismą! Motyvai aiškūs, tačiau kiek sveikatos mums kainavo vaikščioti po teismus. Tokių atvejų galėtų papasakoti kiekvienas gydytojas“.
„Skandinavijos šalyse yra žalos atlyginimo be kaltės sistema. Medikų klaidos atlyginamos atitinkama pinigų suma, tačiau neviešinamos, iš to nedaromas skandalas. Klaida išanalizuojama tarp medikų, tačiau nei vienai, nei kitai pusei nereikia važinėti po teismus, žemintis ir pyktis."
„Pavargau važinėti iš vienos ligoninės į kitą su sumuštiniu dėžutėmis, kavos ir cukraus indeliais. Man gaila žmonos, kuri priversta plauti, lyginti, krakmolinti mano darbo drabužius. 15 parų per mėnesį aš praleidžiu ligoninėje, kasdien žiūrėdamas į kraują, gleives ir kitokias išskyras... Nuo ligonių artimųjų atneštų saldainių mane pykina ir beria, o jų bėdos ir vargai kartais mane, pervargusį, menkai jaudina: tada aš jaučiuosi ne vienas toje baloje įklimpęs... Man gaila tų moterų, kurių vyrai medikai praleidžia didžiąją gyvenimo dalį ligoninėje. Bet dar labiau man gaila tų medikų, kurie tampa visokiais universitetiniais monstrais, klerkais, antžmogiais, valdininkais, kaišioja tikroms reformoms pagalius į ratus, slopina taip reikalingas permainas“.
Šiose gydytojų mintyse – visi atsakymai į klausimus, kodėl medikai išvažiuoja iš Lietuvos, kodėl jie kartais dirba neatidžiai ar su mumis elgiasi netinkamai. Jie, kaip ir mes kartais, pavargę ir pikti, kamuojami tų pačių problemų.
Būkime geresni ir atidesni vieni kitiems – geras pavyzdys užkrečia.
2008 m. Lietuvoje 10 tūkstančių gyventojų teko 40 gydytojų. Iš ES šalių didesnis rodiklis buvo tik Graikijoje (53,5), o ES vidurkis – 32. Tais pačiais metais 10 tūkstančių lietuvių vidutiniškai teko 74,1 slaugytojų (Norvegijoje – 155, Airijoje – 154,3, Nyderlanduose – 148).
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę