){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
“Per muziką vis nepabaigiu daktaro disertacijos”, - sako 42-ejų metų Virginijus Meškinis. Dar pirmokas jis pradėjo lankyti akordeono klasę vaikų muzikos mokykloje ir dainavo berniukų chore “Varpelis”. Vėliau, studijuodamas Kauno medicinos institute, grojo studentų kaimo kapeloje, kaip muzikantas vakarėliuose pritardavo ne vienam folkloriniam ansambliui. Buvo metas, kai gydytojas grojo Kauno senamiesčio restoranėlyje “Bernelių užeiga”. Ir šiuo metu Virginijus yra Veronikos Povilionienės vadovaujamo folkloro klubo “Blezdinga” narys. O atvykęs į gydytojų simpoziumus, jis iš pradžių būna aktyvus dalyvis, klausytojas, o vakare kartu su draugais linksmina simpoziumo dalyvius vakaronėse. Ne vienas gydytojo draugas pasakytų, kad jų vestuvės be Virginijaus nebūtų tokios linksmos: jis ir liežuviu papliauškia, ir daugybę dainų, liaudies žaidimų žino, groja akordeonu, armonika, sintezatoriumi, lumzdeliais, kanklėmis.…
Muzika padėjo gydytojui daug keliauti. Tolimiausia jo aplankyta šalis - Pietų Korėja. Ten “Blezdinga” buvo pakviesta atstovauti Lietuvos folklorui pasaulinėje parodoje “Expo 93”. Gastrolėse Virginijus ne vien muzikuoja - jis būna ir grupės gydytojas. Kartais jo profesija praverčia ir gelbstint atsitiktinius pakeleivius. “Štai skrendant didžiuoju keleiviniu “Boeingu” lėktuvu į Pietų Korėją, viena korėjietė staiga apalpo, - prisimena Virginijus. - Aišku, tuoj pat suteikiau jai pirmąją pagalbą, ir ji greitai atsigavo. Lėktuvo įgula džiaugėsi, išvengusi problemų. Skrydžio kapitonas atsidėkodamas įteikė prancūziško šampano butelį, o stiuardesės visą skrydžio laiką itin šiltai šypsojosi.”
Atsakingas Virginijui koncertas prieš porą metų buvo Paryžiuje, kur UNESCO organizuotame renginyje vyko ir lietuvių dienos. “Blezdingos” pasirodymą stebėjo apie 180 šalių ambasadoriai, reportažą apie mus keturis kartus rodė CNN kanalas, - pasakoja gydytojas. - Prieš pasirodymą iš susijaudinimo linko kojos, trūko kvapo, bet viskas pavyko kuo puikiausiai.”
Išvykose Virginijus yra grojęs ne vien scenose. Kartu su kitais muzikantais teko linksminti pakeleivius lėktuvuose, metro traukiniuose, laivuose, nekalbant jau apie autobusus. “Pamenu, 1985 metais Maskvoje vykusiame pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje kartu su maždaug dviejų šimtų žmonių minia metro tunelyje traukėme “Pamaskvio vakarai”.
Vienas Seimo deputatas iš Kauno kartu su rėmėjais surengė našlaičių bei socialiai remtinų vaikų kelionę į Norvegiją. Virginijus buvo tos grupės vadovas. “Buvo labai sunki kelionė, - prisimena Virginijus. - Kuo tik tada neteko būti: vadovu, gydytoju, vertėju, gidu, muzikos vadovu... Vairuotojai važiavo visiškai nepasiruošę tokiai išvykai: neturėjo žemėlapių, nemokėjo kalbos. Dar ir autobusas visai sukiužęs. Važiavome kalnais, kur tvyrojo aukštumų šaltis, todėl atidaviau vaikams savo miegmaišį, megztinius, likau su marškinėliais su trumpomis rankovėmis. Negana to, paryčiais ėmė degti autobuso stabdžiai. Išlipau vos ne pusnuogis pažiūrėti, kas vyksta, o lauke sniegas, žvarbu, todėl kitą dieną stipriai sunegalavau. Tačiau tada našlaičiai sau ir savo broliukams bei sesutėms parvežė daug iš labdaros gautų rūbų, kitų dovanų, pamatė kaimyninę šalį. Gyvenime nesu jautęs kelionėje didesnės atsakomybės ir kartu didžiulio pasitenkinimo”.
Su savo būsimąja žmona Virginijus susipažino, vadovaudamas Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto folkloro ansambliui “Uosinta”. Jame dainavo ir lituanistikos studentė Sigita... Beje, ji, Virginijus bei jo sesuo Raimonda vienu laiku buvo susidomėję italų liaudies folkloru. Grupė itališkas dainas dainavo ir Italijoje. “Tada nustebinome italus tuo, kad žinojome jų dainų žodžius geriau nei jie patys, be to, dainavome jų vietiniuVenecijos dialektu”, - šypsosi gydytojas.
Gydytojas su žmona augina tris dukreles: Adelę, kuriai treji su puse metų, ir pusantrų metukų turinčias dvynukes Ievą bei Austėją. “Jos irgi muzikalios, - sako Virginijus, - daužo būgnelį, barškina pianiną, graibsto kanklių stygas, pučia lumzdelį”.
Virginijus jau nuo dešimtos klasės žinojo, kad stos į Kauno medicinos institutą (dabar - universitetą). Jį baigęs, dar dvejus metus tęsė mokslus Pirmame Maskvos medicinos institute. “Didelį įspūdį paliko ir daug davė ten vadovavęs gydytojas akademikas Michailas Perilmanas, - sako Virginijus. - Jis - vienas iš geriausių pasaulyje plaučių ligų specialistų, gydęs Kremliaus vadus - Brežnevą, Andropovą, Černenką…”
Grįžęs į Lietuvą, Virginijus dėstė Kauno medicinos universitete (KMU), kol praėjusiais metais, sumažėjus darbo krūviui, universitetą teko palikti. “Pasiilgstu dėstymo, - atskleidžia dar vieną savo aistrą gydytojas, - esu tos srities fanas. Man patinka bendravimas, be to, dėstytojas turi nuolat domėtis savo specialybės naujovėmis, mokėti tai išaiškinti kitiems”. Beje, Virginijus yra skaitęs paskaitas ir tuberkulioze sergantiems kaliniams.
Pedagogo gyslelę gydytojas, matyt, bus paveldėjęs iš tėvų, kurie visą gyvenimą dirbo pedagogais. Tėvas iki šiol tebedirba mokykloje, o anksčiau dėstė būsimiesiems staliams-baldininkams. “Jei dabar tenka pabendrauti su vyresniais baldų gamintojais, daugelis jų, išgirdę mano pavardę, klausia, ar nesu jų buvusio dėstytojo sūnus”, - pasakoja gydytojas.
Išėjęs iš KMU Virginijus gavo pasiūlymą dirbti Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninės 1-ojo (pakartotinio tuberkuliozės gydymo) skyriaus vedėju ir visiškai pasinėrė į gydymo praktiką. “Čia, deja, tenka rūpintis ne tik gydymu, bet ir socialinėmis problemomis, - apgailestauja Virginijus. – Mūsų skyriuje guli pakartotinai tuberkulioze susirgę ligoniai. Kodėl jie sugrįžta? Todėl, kad negalime jų visiškai išgydyti. Nemaža dalis ligonių - asocialūs, be nuolatinės gyvenamosios vietos, neapsidraudę. Ligoninėje tokius laikyti galima tik tada, kai jie kraujuoja ar stipriai karščiuoja. Kitais atvejais ligonių kasos už juos nemoka. O juk tie ligoniai atkosti daugybę bakterijų!” Labiausiai tokie asmenys apsidžiaugia gavę invalidumą ir dažnai jau kitą dieną pusipusto padus - juk atsirado pajamų šaltinis išgertuvėms. “Nepadeda jokie moralai, kad tokiu būdu jie vagia ir prageria mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus”, - sako gydytojas. Baisiausia tai, kad jie platina tuberkuliozę, ir realiai nėra įstatymo, priverčiančio juos gydytis. Tuo labiau kad, anot gydytojo, pirminė sveikatos priežiūros grandis tuberkuliozei skiria labai mažą dėmesį. Nenuostabu, kad šia liga rimtai suserga vis daugiau jaunų žmonių. “Gaila žiūrėti, kai atvyksta koks jaunuolis ir po trijų mėnesių turi būti išleistas, tuo tarpu visas gydymo kursas kartais privalo trukti aštuoniolika mėnesių. Iš kur jis grįžęs į namus gaus per 40 Lt, kurių reikia kiekvieną dieną vaistams?” Taip, būtent tiek per parą kainuoja šios ligos gydymas. Šiuo metu ligoninės reikiamų vaistų gauna ir jais gydo nemokamai, todėl gydytojas, išsakęs tik kelias iš daugelio problemų, prašė parašyti, kad žmonės patys domėtųsi savo sveikata ir laiku kreiptųsi į specialistus.
“Anksti diagnozuota tuberkuliozė lengvai išgydoma”, - teigia Virginijus, itin atsidavęs savo profesijai specialistas, o laisvalaikiu tampantis pokštaujančiu, dainuojančiu ir kone visais instrumentais grojančiu linksmų “plaučių žmogumi”, kurio kredo - “Nebūti geriausiu muzikantu tarp daktarų ir geriausiu daktaru tarp muzikantų”.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę