){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Norėčiau atsakyti anekdotu: „Stovi chirurgas su skalpeliu pasilenkęs prie ligonio, gulinčio ant operacinio stalo, ir klausia: ,,Tamstą gydyti gerai ar nemokamai?“. Nemokamos medicinos nėra, skiriasi tik kaip paslaugos apmokamos: ar žmogus pats oficialiai sumoka į kasą, kaip įprasta privačiose gydymo įstaigose, ar susimoka ,,po stalu“, ar už žmogų sumoka draudimo institucijos iš valdomų fondų, į kuriuos pervedama dalis žmogaus sumokėtų mokesčių, kaip yra Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo atveju, ar kai žmogus savanoriškai moka periodines įmokas, kaip yra Papildomojo savanoriško sveikatos draudimo atveju.
Šalies įstatymai žmonėms, mokantiems mokesčius, teoriškai suteikia teisę gauti apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sveikatos priežiūros paslaugas bei suteikia laisvę pasirinkti tą sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje gydytis jie pageidauja. Juk teisinga ir logiška, kad žmonių per visą gyvenimą sąžiningai mokėtus mokesčius surinkti pinigai, kurie patenka į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, per ligonių kasas atsektų būtent į pasirinktąją medicinos įstaigą, kurioje jiems ir suteikiamos medicinos paslaugos. Toks yra esminis draudžiamosios medicinos principas: ,,pinigai seka paskui ligonį“, kuris, deja, Lietuvoje nėra iki galo įgyvendintas.
Pacientui, pasirinkusiam privačią gydymo įstaigą, kompensuojama tik dalis paslaugų, pvz., ambulatorinės konsultacijos, dienos chirurgijos. Tačiau iki šiol valstybė nekompensuoja stacionarinių paslaugų pacientams, pasirinkusiems gydymą privačioje medicinos įstaigoje.
Nė viena pasaulio valstybė nėra finansiškai pajėgi apmokėti iš valstybės biudžeto visiems valstybės gyventojams visų jiems reikalingų medicinos paslaugų. Vargu, ar tai būtų galima tikėtis Lietuvoje, kuri pagal BVP dalį, skiriamą sveikatos priežiūrai, ir pagal lėšas, skiriamas vieno gyventojo sveikatos priežiūrai, užima vieną paskutinių vietų tarp ES šalių.
Tokiu atveju patartina žmonėms kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti visas aplinkybes, prieš pradedant naudotis vadinamosiomis ,,nemokamomis paslaugomis“.
Taip, tai tiesa – žmogus nežino, o ir negali iki šiol žinoti, kokias paslaugas ir kokia suma kompensuoja valstybė. Tai yra dėl to, kad iki šiol Lietuvoje niekas neišdrįso tiksliai suskaičiuoti ir įvardinti, kokias paslaugas ir už kokią sumą žmogui garantuoja valstybė.
Naudingiausia žmogui ir skaidriausia sveikatos sistema Lietuvoje galėtų būtų tokia: valstybė nustato realius (ekonomiškai pagrįstus) sveikatos priežiūros paslaugų bazinius įkainius, į juos įskaičiuojant turto (patalpų, įrangos, kt.) nusidėvėjimo atskaitymus. Pagal turimas finansines galimybes, valstybė tuomet turėtų nustatyti vadinamąjį medicinos pagalbos ,,bazinį krepšelį”, už kurį valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (kuris formuojamas iš gyventojų pajamų mokesčių, privalomojo socialinio draudimo įmokų, valstybės biudžeto įmokų) apmoka medicinos įstaigoms už pacientams suteiktas paslaugas, užtikrindama pagrindinio draudžiamosios medicinos principo ,,pinigai seka pacientą“ įgyvendinimą. Tuomet žmonėms taptų aišku, už kokias paslaugas jiems nereiktų prisimokėti nei lito.
Valstybė turėtų sudaryti palankias sąlygas Papildomam savanoriškam draudimui rastis. Žmonėms bus sudaryta galimybė draustis sveikatą papildomuoju sveikatos draudimu, tuomet už likusias paslaugas ar jų dalį, kurių neapima valstybės garantuojamas Privalomasis sveikatos draudimas, apmokėtų papildomojo sveikatos draudimo paslaugas teikiančios bendrovės. Taip pacientams vis mažiau reiktų tiesiogiai mokėti už gautas paslaugas medicinos įstaigose.
Man teko lankytis daugelyje Europos Sąjungos šalių. Neteko girdėti, kad nors vienoje šalyje nebūtų priemokų už medicinos paslaugas. Priemokų sistemos įvairiose šalyse yra įvairios: už vizitą pas gydytoją, už gydymo atvejį, už kiekvieną ligoninėje praleistą dieną, už tyrimą, už vaistus. Priemokos yra net ir valstybėse, kurios skiria daug daugiau lėšų vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai, palyginti su Lietuva. Valstybinės ligonių kasos direktorius A.Sasnauskas savo pranešimuose konferencijose yra ne kartą minėjęs, kad Lietuva yra bene vienintelė Europos šalis, kurioje nėra oficialiai įteisintos priemokos.
Kiekvienas Lietuvos gyventojas moka tam tikrą pinigų sumą nuo savo pajamų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF). Tie pinigai patenka į Ligonių kasas, jos pasirašo sutartis su gydymo įstaigomis, su kuriomis nori. Nėra nustatyta jokių taisyklių, su kuo ir kokiomis apimtimis jos pasirašo tas sutartis. Todėl kartais žmogus nori gauti paslaugą privačioje įstaigoje, bet, jeigu ta gydymo įstaiga nėra pasirašiusi su Ligonių kasomis sutarties, jam teks mokėti visą sumą už tam tikrą paslaugą. Aišku, jeigu būtų pasirašytos sutartys su daugybe gydymo įstaigų, gana greitai paaiškėtų, kad paslaugų kompensavimui nėra pakankamai pinigų. Būtent todėl ta sistema ir yra tokia kreiva šleiva. Nenormalu ir tai, kad sutartis su gydymo įstaigomis pasirašo Ligonių kasos, kurios visai neatstovauja pacientams.
Pirmasis uždavinys naujai vyriausybei, mano įsitikinimu, yra surašyti baigtiniu sąrašu, ką apima Privalomas sveikatos draudimas. Kad žmogus žinotų, nuo ko jis yra apsidraudęs. Teoriškai tai nesudėtinga, o praktiškai neįmanoma, nes to nepadarė nei viena valdžia.
Bazinį paslaugų paketą būtina identifikuoti. Dabar žmogus gali gauti paslaugas nuo paprasto gripo iki onkologinių ligų gydymo ir sudėtingiausių širdies persodinimo operacijų. Nemokama medicina kartais būna labai dosni. Tačiau kartais žmogus gali atsidurti kitoje kraštutinumų pusėje, kai negauna reikiamos paslaugos, nes egzistuoja eilės dėl prasto finansavimo.
Daugelyje ES šalių veikia abi išvystytos sistemos: privalomas ir savanoriškas sveikatos draudimas, tuomet už žmogui suteiktas paslaugas apmoka trečioji pusė – draudimo institucija, ir tik neapsidraudusieji turi susimokėti patys.
Įsivaizduokite, kaip būtų, jeigu šalia PSDF egzistuotų privalomas draudimas iš privataus draudėjo. Draudikai sudarytų sutartis dėl apmokėjimo su ligoniu ir su gydymo įstaiga. Ir jau draudikas būtų paciento atstovas, jis tikrai pasirūpintų:
• Kad žmogui nebūtų daroma operacija vien dėl to, kad gydymo įstaiga gautų apmokėjimą.
• Kad egzistuotų konkurencija. Draudikai konkuruotų dėl papildomų paslaugų, kurias gali gauti iš gydymo įstaigų ir suteikti savo klientui, kad jis pasirinktų būtent vieną ar kitą draudimo įmonę.
• Žmogus pats rinktųsi gydymo įstaigą.
• Galiausiai atsirastų suvokimas, kiek gi kainuoja ta medicina, nes dabar išleidžiama per metus penki milijardai litų, ir visi sako, kad mažai. Tyrimai rodo, kad analogiška suma išleidžiama dar neoficialiems mokėjimams. Sveikatos sistemoje nėra kainų, yra įkainiai.
• Apibrėžus paslaugas, sumažėtų eilės, nes visi nori gauti visas paslaugas čia ir dabar. Atsirastų kaina už paslaugas. Dabar, kai viskas nemokama, atsiranda pereikvojimas.
Vyresni žmonės vis dar neša gydytojams pinigus, sviestą ar kiaušinius, nes jie pamena, kai medicina buvo mokama, ir jie netiki nemokama medicina. Galbūt jeigu reikėtų susimokėti už konkrečias paslaugas, kurios būtų apibrėžtos ir nurodytos aiškios kainos, visa sveikatos sistema taptų sveikesnė?..
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę