Kodėl kraujas – raudonas?

Įsipjovus atrodo, kad iš žaizdos srūva vienalytis raudonos spalvos skystis – kraujas. Bet, jei lašelį kraujo išdidintume, pavyzdžiui, pažiūrėtume į jį pro mikroskopą, pamatytume, kad kraują sudaro net kelių rūšių ląstelės: raudonieji kraujo kūneliai – eritrocitai, baltieji kraujo kūneliai – leukocitai, trombocitai (pastarieji svarbūs susidarant krešuliui) ir kt. Plazma (skystoji kraujo dalis) – medžiaga, kurioje „plaukioja“ kraujo ląstelės, yra gelsvos spalvos. Kaip jau supratote, kraujo spalvą nulemia eritrocitai, kitaip dar vadinami raudonaisiais kraujo kūneliais. Eritrocitas raudonas todėl, kad jo sudėtyje yra hemoglobino – raudonojo pigmento. Hemoglobinas užima net 1/3 eritrocito tūrio. Jis susidaro susijungus baltymui globinui su keturiais geležies atomais bei kitais elementais. Hemoglobinas prijungia deguonį ir perneša jį į visus organus bei audinius. Ar kada teko pastebėti, kaip ilgainiui keičiasi neliečiamas geležies lakštas? Jis oksiuojasi, paprastai tariant – rūdija. Hemoglobinui prijungus deguonies atomus, ir įgaunama būdinga raudona spalva.


Gyvūnijos pasaulyje galima aptikti ir kitokios spalvos kraujo – žalio (jūros kirmėlių), mėlyno (skorpionų, aštuonkojų). O štai pasakojimai apie mėlyną žmonių kraują tėra tik pasakos.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai