){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Iš tiesų kalbėti tikriausiai yra vienas lengviausių užsiėmimų – taip svarbus ir protingas pasijunta net ir to nevertas. Tačiau vis dėlto, kas gi būtų, jei visi mes tik kalbėtume ir nesiimtume jokių veiksmų? Tiesiog dalintumės geromis ir gražiomis mintimis, idėjomis, tačiau jų įgyvendinimas taip ir liktų nepradėtas? Tiesa – apie tai geriau negalvoti, kadangi pasekmės gali būti ne pačios gražiausios.
Tačiau kaip gera, kad iki šio kraštutinumo dar nepriėjome ir vis dar yra žmonių, gebančių ne tik savo išmintį demonstruoti, bet ir savo išsikeltus tikslus pasiekti.
Vienas iš tokių pavyzdžių – Amerikos lietuvių organizacija „Lietuvos vaikų viltis“.
Ši organizacija bei jos vykdoma veikla, vedami į priekį užsidegusių ir aktyvių žmonių, nudirba darbus, stebinančius ir didžiausią skeptiką.
Du skyrius – Čikagoje ir Los Andžele – turinti „Lietuvos vaikų viltis“, kuriai vadovauja Gražina Liautaud, su Lietuvos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės ortopedijos skyriumi bendradarbiauja nuo 1992 metų. Pagrindinis šios organizacijos tikslas – padėti vaikams, segantiems ortopedinėmis ligomis.
„Lietuvos vaikų vilties“ organizacijoje dirba nemažai savanorių, tačiau jos branduolys nuo pat pradžių buvo kelios Amerikos lietuvės. Tai jau minėtoji Gražina Liautaud, vaikus bei jų tėvelius globojanti ir jų bėdas kaip savas išgyvenanti Marija Kriaučiūnienė, taip pat Dana Kaunienė, pasirūpinusi įvairiais Lietuvos ligoninei reikalingais instrumentais bei aparatūra, šiuo metu iš veiklos pasitraukusi Rūta Jucaitis ir, amžiną atilsį, Birutė Jasaitienė, dirbusi Lietuvos našlaičių komitete ir besirūpinusi ligoniukais iš Lietuvos. Aktyvus organizacijos narys ir jos iždininkas Antanas Valavičius. Visi jie šiai veiklai atidavė dalelę savęs, be jų iniciatyvos nebūtų atliktas visas šis milžiniškas darbas.
Kaip pasakojo su organizacija bendradarbiaujantis Ortopedijos skyriaus vedėjas ortopedas Kęstutis Saniukas, pradinė idėja buvo vežti vaikus gydyti į Jungtines Valstijas, tačiau, susipažinus su Čikagos labdaros ligoninės vyriausiuoju specialistu John‘u Lubicky ir išgirdus jo „visos Lietuvos neatvešite“, prasidėjo gydytojų vizitai į Lietuvą.
Pirmasis, kaip apsižvalgymas, įvyko 1992 metais, tada J.Lubicky atvyko į Kauną bei Vilnių ir bendradarbiauti pasirinko Santariškių ligoninę.
Pirmoji brigada – dvylika žmonių – atvyko jau 1993 metais, tai buvo tiek chirurgai, tiek medicinos sesutės.
Šiais metais įvyko jau penkioliktasis vizitas. Chirurgas J.Lubicky dalyvavo visuose, na, o kitas garsus gydytojas Terry Light – dešimtąjį kartą. Iš viso Lietuvoje pastarąjį kartą lankėsi šeši žmonės.
Reikėtų nepamiršti pastebėti, kad abu medikai – gerai žinomi, gerbiami ir nusipelnę pačiose Jungtinėse Valstijose. Kaip teigė gyd. K.Saniukas – į dešimtuką patenka tikrai.
Kalbėdamas apie organizaciją, K.Saniukas pabrėžė, jog svarbiausias jo tikslas – kad vaikai gautų visą reikiamą pagalbą Lietuvoje. Todėl klinika buvo aprūpinta visais būtinais instrumentais bei įrengimais, įrengta moderni laboratorija, suremontuotas visas skyrius, o už asmeninius Gražinos Liautaud ir jos sūnaus pinigus pakeisti visos vaikų ligoninės langai.
Kiek mažiau patyrusiam žmogui sudėtinga suprasti, kokia didžiulė pinigų suma investuota į visus šiuos pokyčius. Anot gyd. K.Saniuko, tai būtų apie 20–30 mln. JAV dolerių skaičiuojant ir tiesiogiai, ir netiesiogiai. Visos Jungtinėse Valstijose vaikams atliktos operacijos, jų gyvenimas, kelionė – nemokami, į sumą įskaičiuojami ir klinikoje atlikti remonto darbai. Tačiau tuo viskas nesibaigia – šiuo metu nuspręsta skirta 150 000 JAV dolerių reabilitacijos skyriaus atnaujinimui.
Vaikai atrenkami pagal būklės sunkumą. Daugiausia atliekama klubo sąnario ir stuburo operacijos (gyd. Lubicky yra labai geras stuburo srities specialistas).
Gyd. T.Light yra plaštakos specialistas, visas šios srities operacijas atlieka būtent jis. Vaikų reabilitacija vyksta Lietuvoje.
Į Jungtines Valstijas atlikti sudėtingų operacijų, kurios kartu su gydymu užsitęsdavo net iki kelerių metų, buvo nuvežta daugiau nei 200 vaikų, tačiau pastaruoju metu to nebėra daroma.
Lietuvoje operuota dvigubai daugiau – apie 400 ligonių. Operuoti atrenkami maždaug dvidešimt penki pacientai iš visų konsultuojamų. Taip pat nepaliekami ir tie, kurie buvo operuoti užjūryje, labai dažnai jiems reikia priežiūros, patarimų komplikacijų ir kasdieniniais klausimais.
Ar per tiek laiko situacija Lietuvoje nepasikeitė? K.Saniukas mini, kad paskutiniuosius penkerius metus iš Lietuvos išvykdami gydytojai vis sako nebegrįšią, kadangi čia nebeturį ką veikti, jog pagrindinius savo iškeltus tikslus jau pasiekė – sulygino mūsų ir Amerikos lygį, tačiau, praėjus pusmečiui, vėl ateina žinia, kad specialistai gali atvažiuoti. Žinoma, kaip teigė pats gydytojas, Lietuvos medikams tai tik į naudą, kadangi atsiranda galimybė pasimokyti.
Apskritai savo kvalifikacijos kelti, kad grįžę kuo profesionaliau dirbtų, visi klinikos gydytojai buvo išvykę specializuotis į Jungtines Valstijas po vieną, du, tris kartus, stažavosi ir slaugytojos. Ir šiuo metu kelionei bei specializacijai ruošiasi vienas gydytojas. Viso šio bendradarbiavimo ir specializacijų nauda klinikai yra tai, kad dabar Lietuvoje atliekamos tokios pat operacijos, kaip ir Amerikoje.
Kaip prisiminė K.Saniukas, prieš 15 metų ortopedijos skyriuje buvo atliekama 80 operacijų bei 800 konsultacijų, o šiuo metu intensyvumas yra padidėjęs neįtikėtinai – dabar atliekama 800 operacijų ir 8000 konsultacijų.
„Tai yra didžiulis dalykas, jie mums įdavė į rankas meškerę – juk, sakoma, reikia ne žuvį duoti, o meškerę. Kaip jie mums sakė prieš kelerius metus – turite kamuolį ir dabar žinote, kur yra vartai.“
Apsilankius vienos „Lietuvos vaikų vilties“ organizacijos paramą gavusios šeimos namuose, neatrodo, kad prieš kelerius metus ją buvo užgriuvusi didelė nelaimė ir skausmas. Su didesne nei netgi sveikiems vaikams būdinga energija po kambarį bėgioja ir čiauška šešerių metų Saulius, kuriam buvo atlikta klubo sąnario operacija.
Kalbant su jo mama Dalia paaiškėja, kad vaikas ištvėrė ilgą gydymo laikotarpį, kol galėjo džiaugtis tuo, kuo džiaugiasi dabar – galimybe vaikščioti.
Operacijų ir iš JAV gautų longečių dėka Sauliukas dabar ne tik gali pats nueiti kur nori, bet ir pasirūpinti savo mažąja sesute.
Kaip pasakojo ponia Dalia, be organizacijos pagalbos visa tai būtų ir likę tik svajonės, kadangi taip reikalingos pagalbos nebuvo sulaukta iš niekur kitur.
Moteris neprašyta geru žodžiu mini Santariškių ligoninę, jos kolektyvą, atmosferą, gydytoją Saniuką bei žmones Jungtinėse Valstijose.
Galiausiai belieka tik dar kartą pasidžiaugti, kad iš gimtosios šalies emigravusieji nepamiršta ne tik jos pačios, bet ir jos žmonių, jiems suteikia pagalbą.
Jei mes visi bent maža dalimi prisidėtume prie visuomenei naudingos veiklos, – kiek kartų geriau ir gražiau būtų gyventi. To ir linkime.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę