Mokykla, kurioje vaikai laimingi, – ne mitas!

Bene dažniausias tėvų palinkėjimas vaikams yra būti laimingiems. O didžiąją savo laiko dalį jie praleidžia mokykloje, tad nėra nieko svarbiau, kad ta mokykla padėtų vaikams tokiems būti. Jei manote, kad tokių nėra, smarkiai klystate. Tokios yra mokyklos, dirbančios pagal Suzuki metodą.
 

„Pats svarbiausias žodis, atitinkantis Suzuki mokyklos idėją – laimingas vaikas, – sako Kauno „Vėtrungės“ pradinės mokyklos, kur šis metodas taikomas nuo 2002 metų, direktorė socialinių mokslų daktarė edukologė Dėja Aukštkalnytė. – O pagrindinės mokykloje puoselėjamos vertybės – laiminga, kultūringa ir kūrybinga asmenybė.“ Su direktore kalbamės apie Suzuki mokymo metodo esmę ir apie tai, kaip jį sekasi taikyti praktikoje.

 

Kokia yra Suzuki metodo esmė?


Suzuki metodas – tai daugiau negu mokykla. Jis apima ankstyvąjį ugdymą, muzikavimą, bendrąjį lavinimą, šeimų švietimą, artimą visų suaugusiųjų, susijusių su vaikų ugdymu, bendravimą. Tad Suzuki metodas išeina iš mums įprastų mokyklos ribų, o mokykla tampa atvira žmonėms, pirmiausia – moksleivių šeimos nariams, galintiems ir norintiems prisidėti prie kasdieninio vaikų lavinimo.
Vaikas – tėvas – mokytojas – trys vienodai svarbios ugdymo grandys, nesuteikiant pirmenybės ir neatmetant nė vienos iš jų. Mokytojų uždavinys – ne tik suteikti profesionalių žinių ir įgūdžių, bet ir išmokyti moksleivio šeimos narius, kokiais būdais padėti vaikui namuose.
Metodo autorius japonų mokslininkas smuikininkas dr. Šiniči Suzuki iškėlė idėją, kad kiekvienas vaikas turi talentą, tad sukurti vaikams aplinką, kurioje atsiskleistų kuo įvairesni jų gebėjimai, – mokyklos ir tėvų uždavinys.
Dar svarbiau tai, kad suaugusiųjų pavyzdys, jų elgesys lemia vertybių perėmimą.
 

Kada ir kaip tėvai įtraukiami į Suzuki auklėjimo metodą?


Į procesą jie įtraukiami nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų, jeigu nėra susipažinę su metodika iš anksto, prieš vaikui gimstant. Iki 2–3 vaiko gyvenimo mėnesio suaugę jo šeimos nariai mokosi, kaip kurti palankią ugdymo(si) aplinką namuose, kokias priemones galima naudoti vaiko aplinkoje. Didžiausias dėmesys skiriamas vaiko muzikinių gebėjimui atskleidimui „Motinos kalbos“ metodu, t.y. vaiko muzikinių gebėjimų raida vyksta tolygiai, tėvams šalia kalbinės-komunikacinės veiklos daug dirbant su muzikinėmis priemonėmis, klausantis muzikos įrašų, gyvai muzikuojant.
 

Nuo kokio amžiaus šiuo metodu galima lavinti vaikus?


Nuo 2–3 mėnesių, dalyvaujant suaugusiems šeimos nariams, vadovaujant profesionaliai pasirengusiam mokytojui. Suaugusieji taip pat mokomi ne tik įsisavinti mokytojo teikiamą medžiagą, bet ir pozityviai bendrauti su savo vaiku, teisinga ir pozityvia forma reikšti emocijas, girti vaiką, jam padėti, susidūrus su kliūtimis ir sunkumais. Šis procesas trunka iki 2–3 metų amžiaus.
Nuo 2–3 metų vaikai kartu su suaugusiaisiais skatinami dalyvauti individualiose instrumento pamokose. Pradžioje jie yra pasyvūs stebėtojai ir klausytojai, vėliau pradedami kartu pratinti prie pasirinkto muzikos instrumento. Groti juo pirmiausia mokomi suaugę šeimos nariai.
Vyresniame amžiuje – iki 15–16 m. ir vėliau – tėvai vis dar skatinami dalyvauti vaiko veiklose, tačiau šis dalyvavimas pereina į kitas formas.
 

Kas, dirbant Suzuki metodika, pasiekta Jūsų vadovaujamoje mokykloje?


Svarbiausia, kas pasiekta šiandien, – stipri bendruomenės dvasia, tikras ir dažnas tėvų dalyvavimas visose vaikų ir mokytojų veiklose, atviras ir gyvas bendravimas, pagarba ir kultūringas elgesys su aplinkiniais. Tai pasiekta skiriant dėmesį ne tik dalykų mokymui, bet ir mokymo būdams.
Be to, kiekvienam vaikui suteikiama galimybė išmokti groti bent vienu muzikos instrumentu – fortepijonu, smuiku, violončele, gitara arba fleita. Kadangi individualiose pamokose tėvų dalyvavimas būtinas, šeimos narių laisvalaikis kreipiamas muzikavimo linkme. Kartu lankomi koncertai, išmokus tam tikrą repertuaro dalį, rengiami vaikų rečitaliai, grojama kameriniuose koncertuose įvairios sudėties ansambliais. Tad kultūringas laiko praleidimas užtikrinamas visiems mokyklos bendruomenės nariams.
Tačiau kartu pasiekiamas „šalutinis poveikis“: muzikuojant ypač sparčiai vystosi vaiko koordinacija, smulkioji motorika, jautrėja klausa, ilgesniam laikui sukaupiamas dėmesys, lavėja atmintis. Šie įgūdžiai praverčia bet kuriam mokomajam dalykui ir yra įsisavinami visam gyvenimui. Pridėjus dr. Š.Suzuki filosofijos dalį, kad „...nėra negabių vaikų“, o už vaiko sėkmę (arba nesėkmę!) atsakingi suaugusieji, mokytis Suzuki metodu yra tiesiog smagu. Tad mokykloje svarbūs ir mokymosi rezultatai, ir malonus mokymosi procesas.
Mokykloje dirba mokytojai, įgiję arba siekiantys aukštojo pedagoginio išsilavinimo Lietuvos aukštosiose mokyklos. Nuo 2000 m. Europos Suzuki asociacija vykdo Lietuvos muzikos mokytojų rengimo programą dirbti Suzuki metodu, tad atvykstančių ekspertų paskaitomis ir seminarais naudojasi visi mokyklos mokytojai ir vaikų tėvai.
 

Kokių mokykloje iškyla problemų ir kaip pavyksta susitvarkyti?


Didžiausios problemos kildavo mokyklai augant – tai per mažai patalpų (buvome integruoti į tradicinio ugdymo mokyklą), tai per mažai dokumentų, pagal kuriuos galėtumėme dirbti neįrodinėdami, kad „negadiname“ Lietuvos švietimo sistemos. Šiuo metu mokykloje trūksta tik atskiro muzikinio ugdymo skyriaus, ir galėsime teigti, kad visos Suzuki metodo galimybės vaikams suteikiamos.
 

Ar galima teigti, kad Jūsų mokyklos mokiniai yra menininkai?


Atsiprašau, bet menininku, kaip ir mokytoju, tampama po 12 m. vidurinio ir dar bent 4–6 m. aukštojo lavinimosi. Bet, tęsiant ta pačia linksma gaida, galima teigti, kad visi mūsų ir ne mūsų vaikai iš prigimties yra menininkai, mokslininkai, gydytojai, bankininkai, bet suaugusiųjų klaida – to juose neįžvelgti ir... sustabdyti norą jais tapti.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai