pagarba_savo_vaikui', 'Fb Share', 'Facebook share popup', 'https://www.sveikaszmogus.lt/HTML/images/logo.png', 520, 350)){kind=logo}
pagarba_savo_vaikui', 'GPlus Share', 'GPlus share popup', 'https://www.sveikaszmogus.lt/HTML/images/logo.png', 520, 350)){kind=logo}
pagarba_savo_vaikui', 'GPlus Share', 'GPlus share popup', 'https://www.sveikaszmogus.lt/HTML/images/logo.png', 520, 350)){kind=logo}
Mūsų visuomenėje vaikams yra nurodoma, ką jie turi galvoti, kaip elgtis, kokią religiją pasirinkti, ir paprastai yra kokiu nors būdu baudžiami, jei nesielgia taip, kaip nori jų tėvai ar visuomenė.
Tačiau paimkime elementarų pavyzdį. Štai mus supantys bendradarbiai gali būti kitokių nei mes įsitikinimų. Ar turėtume gerbti jų teisę manyti kitaip, ar mūsų gyvenimo misija yra žūtbūt pakeisti visus pagal save? Gal net tam reikia panaudoti psichologines ar fizines jėgas? Žinoma, ne. O štai vaikams dažnai bandoma netinkamus įsitikinimus ar poelgius „išmušti“. Daugelis tėvų jaučiasi visiškai teisėtai, naudodami psichologinę ar fizinę jėgą prieš savo atžalas, kai to nori ar mano, kad tai „padės“. Ir tokie naudojantieji prievartą prieš savo vaikus, ypač mažiausius visuomenės narius, kurie negali apsiginti, laikomi „gerais tėvais“...
Be abejo, nieko keista ir nieko smerktina, kad tėvai nori perduoti vaikams savo religinius, socialinius ar politinius įsitikinimus, savo moralines vertybes. Svarbu – nedaryti to jėga. Prisiminkite savo vaikystę ir paauglystę. Ar jums patiko, kai tėvai visą laiką diktavo, ką galima ir ko negalima daryti? Net jei nurodymai nepatiko, nebuvo kam pasiskųsti dėl netinkamų tėvų sprendimų.
Paprastai vaikai būna priversti daryti tai, ką sako šeima, nes tai ir yra „teisinga". Net jei jie nesutinka, prieštarauti „neturi balso“. Tokia dažna realybė, tačiau reikia žinoti, kad viskas ne taip paprasta. Daugumai vaikų tai skatina nepaklusnumą, smurtinę veiklą ir net nusikaltimus, siekiant išbandyti ir įgyti pagarbą savo idėjoms kitais būdais. Dar kitiems kyla depresijos ar kitų psichikos ligų išsivystymo pavojus.
Daugumai vaikų ne kartą teko išgirsti: „Jei ketini gyventi po mūsų stogu, teks laikytis mūsų taisyklių“. Taigi vėl reikėtų pasitelkti suaugusiųjų bendravimo modelį. Ar jūs kada savo sutuoktiniui(ei) esate taip pasakę, net kai jūsų požiūriai nesutapo?
O štai vaikams tai tenka ne kartą išgirsti, nes jie yra priklausomi nuo jūsų finansiškai. Jei jie turėtų darbą ir pakankamai pinigų, jie tikrai tokius namus paliktų.
Dauguma tėvų reikalauja paklusnumo dėl to, kad yra vyresni, kad yra tėvai ir kad esą tokią teisę įgauna automatiškai. Dažniausiai teisumas ar neteisumas priklauso nuo požiūrio ir šiuo atveju paprastai – nuo jūsų. Tačiau yra daug kitų tinkamų gyvenimo kelių, ne tik jūsų vieno. Jūsų vaikai turi teisę patys, remdamiesi patirtimi, nuspręsti, kas yra teisinga. Jei jie visą laiką gyvens pagal jūsų nubrėžtą liniją, kaip galės tikrai nuspręsti, kas geriausiai tinka jiems?
Be abejo, nė vienas tėvas nemoko vaikų blogų dalykų. Tačiau nepamirškite, kad mes gyvename visuomenėje, kur kiekvienam yra leidžiama pačiam nuspręsti, kas yra teisinga, ir būti atsakingam už savo sprendimą. Ir jei vaikas pasielgė neatsakingai, vadinasi, čia gali būti ir tėvų kaltės. Mes nemokėme jų priimti sprendimų ir atsakyti už jų pasekmes, viską stengėmės padaryti už juos, norėdami „apsaugoti“ nuo nemalonumų. Taip būna net ir tais atvejais, kai tėvai duoda vaikams daugiau laisvės.
Problema ta, kad net jei tėvai duoda savo vaikams laisvę mąstyti, tikėti ir elgtis taip, kaip jie pasirinks, jie visada patys už vaikus bando nustatyti, ką jie padarė negerai. Tai didžiulė klaida. Vaikai turi išmokti patys susidoroti su pasekmėmis.
Jei gerai pamąstytume, prisimintume ne vieną pavyzdį, kaip vaiko interesai nustumiami į antrą planą (ignoruojami) nuo pat mažų dienų. Ne kartą turbūt teko matyti prekybos centre vaizdelį, kai vaikas, įsodintas į prekybos vežimėlį, zirzia, o tėvai jį drausmina ir tuoj pat pagrasina kad ko nors nenupirks. Prieš stodami tėvų pusėn, pagalvokime. Jei, pavyzdžiui, sutuoktinis pasakytų, kad labai pavargo, kad reikėtų paskubėti, jūs greičiausiai nesakytumėt baik čia zirsti arba neleisiu žiūrėti futbolo. Paprastai jūs leidžiate sutuoktiniui išsakyti savo jausmus. O štai vaiko net nepasistengiate išgirsti.
Kai maži vaikai jaučiasi pavargę, alkani, ištroškę arba jaučia, kad jų jausmai buvo ignoruojami, jie dažnai verkia, nes negali (tiksliau – jiems net neleidžiama) paaiškinti savo jausmų. Net tada, kai jie juos išsako, juos ignoruojate arba bandote juos įtikinti, kad tai, ką jums reikia padaryti parduotuvėje, yra svarbiau nei jų nuotaikos.
Tai ne tik nemandagu, tai siunčia klaidingą pranešimą vaikui apie jo vertę.
Jei nesate pasiruošę atkreipti dėmesį į jų poreikius, neimkite vaikų su savimi. Negalima įsodinti savo vaiko į pirkinių vežimėlį ir tikėtis, kad dvi valandas parduotuvėje jo elgesys bus tobulas. O tuo labiau to neišspręs bausmės.
Bausmė nėra tinkama išeitis nei aukščiau minėtu, nei bet kokiu kitu atveju. Baudimu galima pakeisti elgesį trumpam laikotarpiui, bet jis neskatina mąstymo, nuostatų, idėjų pokyčių.
Bausmę turėtų pakeisti mokymas. Visais atvejais pirmiausia reikia išsiaiškinti vaiko siekius ir padėti juos realizuoti, užuot palikus juos vienus vien dėl to, kad jie elgiasi ne taip, kaip mes norime, ar kad tiesiog ignoruojame jų poreikius.
Taigi tėvystė nėra vien siaubingai sunkus vargas, uždėtas jums ant pečių, kol jūsų vaikui sukaks 18 metų arba tol, kol jūsų vaikas paliks namus. Tinkamas požiūris į tėvystę gali būti naudingas ne tik jūsų vaikui, bet ir jums.
*********************
Tiesa, reikia pastebėti, kad labai svarbu jausti ribą, kai pagarba vaikams gali pavirsti pataikavimu, perdėtu vaiko išaukštinimu. Tokių kraštutinumų riziką ir neigiamas pasekmes paprašėme pakomentuoti psichologę-psichoterapeutę Virginiją Liveikienę.
Jau turbūt gerą dešimtmetį daug kalbama apie tai, kad vaikai turi savo teises, kad jas reikia ginti ir kad vaikas turi būti gerbiamas ne mažiau nei suaugęs. Taigi auga nauja karta vaikų, kurie yra auklėjami laisviau. Tikrai nenoriu paneigti, kad vaikai privalo būti gerbiami; turbūt dar tikrai yra nemažai šeimų, kur jie mušami (tą patvirtina organizacijos, kovojančios prieš smurtą prieš vaikus) ar kitaip paminama jų savivertė, ignoruojami norai, teisės. Todėl be galo svarbu kalbėti ir rašyti apie tai, kad su vaiku turi būti taip pat pagarbiai elgiamasi, kaip ir su suaugusiuoju. Dažniausiai toks tėvų elgesys yra jų pačių vaikystės traumų ar nesugebėjimo kitaip tvarkytis pasekmė, kurią būtina nedelsiant įveikti, idant ji nebūtų „perduodama“ iš kartos į kartą.
Tačiau norėčiau paliesti kitą kraštutinumą – kai, ginant vaikų teises, pamirštamos jų pareigos. Taigi ne veltui pasirodo tokios knygos, kaip „Kodėl mūsų vaikai virsta tironais“ ar „Mažasis tironas“. O ir patiems jums turbūt jau tenka sutikti vaikų, kurie pasisveikinus net nepakelia galvos, įžeidinėja suaugusiuosius ir pan., o tėvai tik šypteli – esą „koks neklaužada!”. Manau, kad kaip ir visur, taip ir auklėjime, turi būti išlaikoma pusiausvyra – jei jau gerbiame vaiką ir linkime jam gero, turime pagalvoti ir apie tai, kad vaikas gyvena visuomenėje, kur jis turi ir pareigas, kur galioja „ribos“ – tai, ko negalima, kas turi būti gerbiama ir ko paisoma. Ne prievartinis, o aptartas, paaiškintas tokių ribų perdavimas vaikui padidina jo saugumą, padeda sėkmingiau prisitaikyti tarp kitų vaikų ir žmonių.
Nuoširdžiai linkiu tėvams – leiskite vaikui eksperimentuoti, pažinti, bet ir tvirtai nubrėžkite ribas, apibrėžkite vaiko pareigas. Būtent tokia „aukso vidurio“ paieška vaikų auklėjime tobulina ir mus, ir mūsų vaikus!
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę