Ausis skirstoma į išorinę, vidurinę ir vidinę. Ausies uždegimas (otitas) gali išsivystyti kiekvienoje iš šių anatominių sričių, tačiau dažniausiai apima vidurinę ausį.
Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos gydytojos otorinolaringologės Irutės Randakevičienės, vaikai dažniausiai serga vidurinės ausies uždegimu. „Tam įtakos turi klausomojo trimito (arba Eustachijaus vamzdžio) anatominė struktūra. Kūdikių ir mažų vaikų Eustachijaus vamzdis būna platesnis ir trumpesnis nei suaugusiųjų. Jis jungia viršutinę ryklės dalį su vidurine ausimi, todėl peršalus yra puiki galimybė infekcijai iš viršutinių kvėpavimo takų patekti į šią ausies dalį. Jei vaiko imuninė sistema pasilpusi, tai, patekus infekcijai, netrukus ima vystytis uždegimas“, – pasakoja specialistė. Be to, sloga susirgę maži vaikai dar nemoka teisingai išpūsti nosies ir infekcija iš nosiaryklės gali lengvai patekti į viduriniąją ausį.
Žindomiems kūdikiams ausų uždegimą gali sukelti ir pienas ar kitoks maistas, patekęs per klausos angą į vidurinę ausį. Pasak gydytojos, 60 proc. kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus yra bent kartą sirgę ausų uždegimu (dažniau serga berniukai).
Paprastai vaikams vystosi ūminis otitas, ir jis kyla labai greitai. Kaip tėvams atpažinti, kad kūdikis ar vaikas susirgo ausų uždegimu?
„Vaikas tampa dirglus, blogai miega, nevalgo, dažnai liečia ausis, sukioja galvą, nes jaučia stiprų skausmą. Vaikas karščiuoja (temperatūra kartais pakyla iki 39ºC), pablogėja jo klausa, po kelių dienų iš ausies (-ų) gali pasirodyti pūlingo skysčio. Visi šie požymiai dažniausiai pasireiškia kartu su peršalimo simptomais – sloga, kosuliu, gerklės uždegimu, nes, kaip minėjau, ligos sukėlėjai gana greitai iš nosiaryklės per trumpą Eustacijaus vamzdį patenka į vidurinę ausį“, – aiškina gydytoja I.Randakevičienė. Gydytojas, įvertina bendrą vaiko būklę, o, apžiūrėjęs būgnelį (otoskopijos metu), pastebi pakitimus, po būgnelio perforacijos.
Taigi, pastebėjus ausies uždegimo simptomus, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją, vartoti jo paskirtus vaistus nuo skausmo ir uždegimo, o, išsivysčius bakterinei infekcijai, – antibiotikus.
Negydant ausų uždegimo, gali kilti rimtų komplikacijų – vaikas gali prarasti klausą, gali atsirasti kitų, šalia esančių organų, pavyzdžiui, smegenų bei jų dangalų, uždegimas, kraujo užkrėtimas. Otito komplikacijos nustatomos 5–20 proc. ligos atvejų.
Ligoninėje dirbanti I.Randakevičienė pasakoja, kad gydant otitą iš pradžių skiriama skausmą ir uždegimą malšinančių medikamentų. Į ausis tinka lašinti uždegimą slopinančius ir skausmą malšinančius vaistus, kurių vaistinėje galima įsigyti be recepto.
Jei otitas didele dalimi sąlygotas slogos, nosies gleivinės ir Eustachijaus vamzdžio paburkimo, viena iš pirmųjų priemonių – sumažinti tą paburkimą ir atstatyti vidurinės ausies drenažą bei ventiliaciją per minėtą vamzdį. To nepadarius, labai didelė tikimybė, kad nepaisant lašiukų į ausį, būgnelis vis tiek perforuos.
Jei bendra vaiko būklė nėra sunki, rekomenduojama keletą dienų (iki 2–3 parų) stebėti jo sveikatą. Taip stiprės ir imunitetas, nes, kovodamas su liga, organizmas gamins antikūnus, ir, kitą kartą susidūręs su tuo pačiu sukėlėju, vaikas jau nebesusirgs. Tačiau, jeigu po 2 parų vaiko sveikata nepagerėja, jeigu atsiranda kitų simptomų, gydytojas turėtų paskirti antibiotikų.
„Antibiotikų gydytojas turi skirti labai apgalvotai, pirmiausia išaiškinęs ligos sukėlėją. Jeigu ligą sukėlė virusas, antibiotikų skirti negalima. Virusinės ligos antibiotikais neturėtų būti gydomos. Tačiau bėda ta, kad liga, prasidėjusi kaip virusinė, gali parengti dirvą bakterinei. Tuomet gydytojui jau gali prireikti keisti gydymo būdą“, – gydymo ypatumus aiškina gydytoja I.Randakevičienė.
Antibiotikų reikia vartoti tol, kol išnyksta visi simptomai (pvz., ausies skausmas, karščiavimas, kosulys, bloga savijauta), ir dar 2–3 dienas po to. „Negalima mažinti dozės, vartoti vaisto rečiau arba baigti vartoti anksčiau negu nurodyta, kadangi infekcija gali atsinaujinti. Atsinaujinusią infekciją paprastai sunkiau gydyti, nes mikroorganizmai tampa atsparūs vartotiems antibiotikams ir tuomet reikia stipresnių“, – tėvams primena gydytoja.
Vaikas laikomas pasveikusiu, kai išnyksta ligos požymiai, gydytojas otoskopijos metu mato normalų būgnelio vaizdą, o klausa grįžta į buvusį lygį. Paprastai tai įvyksta 7–10-tą ligos dieną.
Gyd. I.Randakevičienė pabrėžia, kad ypač svarbu, koks yra vaiko imunitetas, kiek jis sugeba apsisaugoti nuo ligos. Ligos sukėlėjams įveikus bet kurį imuniteto lygį, atsiveria vartai, leidžiantys infekcijai patekti į organizmą.
Žindomas naujagimis turi pasyvų imunitetą, nes motinos piene esantys antikūnai persiduoda naujagimiui. Vaikui augant, jo įgimtas imunitetas keičiasi, pasipildydamas įgytu imunitetu. Koks jis susiformuos, priklauso nuo daugelio dalykų – paveldimumo, persirgtų ligų, aplinkos, kurioje jis auga, ir t.t.
Namuose augančiam vaikui išsiugdo atsparumas jį supančiai aplinkai. Kaip žinome, ir aplinka, ir žmogus nėra sterilūs (burnoje gali būti net apie 150 rūšių mikroorganizmų, tačiau jie ne visi yra patogeniniai). Vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, pasidalijimas bakterijomis suaktyvėja, nes vyksta nuolatinis ir glaudus bendravimas su bendraamžiais, kurių kiekvienas atsineša „savųjų" bakterijų derinį. Be to, ne visi vaikai ateina į darželį sveiki: vieni nevisiškai pasveikę, kiti – jau sergantys, nors ligos klinikinių požymių dar nebūna.
Gydytoja primena, kaip svarbu grūdinti vaiką – jis kuo daugiau laiko turi praleisti gryname ore, bent per atostogas išvažiuoti iš miesto, kur oras užterštas ne tik bakteriškai, bet ir chemiškai. Vaikui būtina valgyti pakankamai vaisių ir daržovių, tik bėda, kad menkai žinome, ar visi produktai yra kokybiški. Bet kurio, ypač vitamino C, trūkumas silpnina imunitetą, todėl žiemą vaikams rekomenduojama vartoti vitaminų kompleksus. Specialistė įsitikinusi, kad tik stiprus imunitetas gali apsaugoti nuo ausų nosies ir gerklės ligų.
Prieš numatomas epidemijas daug sirgti linkusį vaiką reikėtų skiepyti, skirti imunitetą stiprinančių preparatų.
2006 metais čekų mokslininkai sukūrė vakciną vaikams nuo vidurinės ausies uždegimo. Ji skirta kovoti su dviem paplitusiais otito infekcijos sukėlėjais – Streptococcus pneumoniae ir Haemophilus influenzae. Nepaisant naujosios vakcinos efektyvumo, otorinolaringologai abejoja, ar reikalinga visuotinė vaikų vakcinacija nuo otito, kadangi viduriniosios ausies uždegimas nėra tiek pavojinga liga ir jos gydymas nėra itin sudėtingas. Be to, specialistai įspėja, jog naujoji vakcina apsaugo tik nuo dviejų uždegimą dažniausiai sukeliančių mikrobų, bet neapsaugos nuo visų kitų.
Minimų sukėlėjų vakcinų yra ir Lietuvoje. Mūsų šalyje (kaip ir visame pasaulyje) jos skirtos sergamumui kvėpavimo takų ligomis sumažinti. Atlikti klinikiniai tyrimai patvirtina, kad, sumažėjus sergamumui kvėpavimo takų ligomis, mažiau sergama ir vidurinės ausies uždegimais.
Paprastai vaikams vystosi ūminis otitas, ir jis kyla labai greitai. Kaip tėvams atpažinti, kad kūdikis ar vaikas susirgo ausų uždegimu?
„Vaikas tampa dirglus, blogai miega, nevalgo, dažnai liečia ausis, sukioja galvą, nes jaučia stiprų skausmą. Vaikas karščiuoja (temperatūra kartais pakyla iki 39ºC), pablogėja jo klausa, po kelių dienų iš ausies (-ų) gali pasirodyti pūlingo skysčio. Visi šie požymiai dažniausiai pasireiškia kartu su peršalimo simptomais – sloga, kosuliu, gerklės uždegimu, nes, kaip minėjau, ligos sukėlėjai gana greitai iš nosiaryklės per trumpą Eustacijaus vamzdį patenka į vidurinę ausį“, – aiškina gydytoja I.Randakevičienė. Gydytojas, įvertina bendrą vaiko būklę, o, apžiūrėjęs būgnelį (otoskopijos metu), pastebi pakitimus, po būgnelio perforacijos.
Taigi, pastebėjus ausies uždegimo simptomus, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją, vartoti jo paskirtus vaistus nuo skausmo ir uždegimo, o, išsivysčius bakterinei infekcijai, – antibiotikus.
Negydant ausų uždegimo, gali kilti rimtų komplikacijų – vaikas gali prarasti klausą, gali atsirasti kitų, šalia esančių organų, pavyzdžiui, smegenų bei jų dangalų, uždegimas, kraujo užkrėtimas. Otito komplikacijos nustatomos 5–20 proc. ligos atvejų.
Ligoninėje dirbanti I.Randakevičienė pasakoja, kad gydant otitą iš pradžių skiriama skausmą ir uždegimą malšinančių medikamentų. Į ausis tinka lašinti uždegimą slopinančius ir skausmą malšinančius vaistus, kurių vaistinėje galima įsigyti be recepto.
Jei otitas didele dalimi sąlygotas slogos, nosies gleivinės ir Eustachijaus vamzdžio paburkimo, viena iš pirmųjų priemonių – sumažinti tą paburkimą ir atstatyti vidurinės ausies drenažą bei ventiliaciją per minėtą vamzdį. To nepadarius, labai didelė tikimybė, kad nepaisant lašiukų į ausį, būgnelis vis tiek perforuos.
Jei bendra vaiko būklė nėra sunki, rekomenduojama keletą dienų (iki 2–3 parų) stebėti jo sveikatą. Taip stiprės ir imunitetas, nes, kovodamas su liga, organizmas gamins antikūnus, ir, kitą kartą susidūręs su tuo pačiu sukėlėju, vaikas jau nebesusirgs. Tačiau, jeigu po 2 parų vaiko sveikata nepagerėja, jeigu atsiranda kitų simptomų, gydytojas turėtų paskirti antibiotikų.
„Antibiotikų gydytojas turi skirti labai apgalvotai, pirmiausia išaiškinęs ligos sukėlėją. Jeigu ligą sukėlė virusas, antibiotikų skirti negalima. Virusinės ligos antibiotikais neturėtų būti gydomos. Tačiau bėda ta, kad liga, prasidėjusi kaip virusinė, gali parengti dirvą bakterinei. Tuomet gydytojui jau gali prireikti keisti gydymo būdą“, – gydymo ypatumus aiškina gydytoja I.Randakevičienė.
Antibiotikų reikia vartoti tol, kol išnyksta visi simptomai (pvz., ausies skausmas, karščiavimas, kosulys, bloga savijauta), ir dar 2–3 dienas po to. „Negalima mažinti dozės, vartoti vaisto rečiau arba baigti vartoti anksčiau negu nurodyta, kadangi infekcija gali atsinaujinti. Atsinaujinusią infekciją paprastai sunkiau gydyti, nes mikroorganizmai tampa atsparūs vartotiems antibiotikams ir tuomet reikia stipresnių“, – tėvams primena gydytoja.
Vaikas laikomas pasveikusiu, kai išnyksta ligos požymiai, gydytojas otoskopijos metu mato normalų būgnelio vaizdą, o klausa grįžta į buvusį lygį. Paprastai tai įvyksta 7–10-tą ligos dieną.
Gyd. I.Randakevičienė pabrėžia, kad ypač svarbu, koks yra vaiko imunitetas, kiek jis sugeba apsisaugoti nuo ligos. Ligos sukėlėjams įveikus bet kurį imuniteto lygį, atsiveria vartai, leidžiantys infekcijai patekti į organizmą.
Žindomas naujagimis turi pasyvų imunitetą, nes motinos piene esantys antikūnai persiduoda naujagimiui. Vaikui augant, jo įgimtas imunitetas keičiasi, pasipildydamas įgytu imunitetu. Koks jis susiformuos, priklauso nuo daugelio dalykų – paveldimumo, persirgtų ligų, aplinkos, kurioje jis auga, ir t.t.
Namuose augančiam vaikui išsiugdo atsparumas jį supančiai aplinkai. Kaip žinome, ir aplinka, ir žmogus nėra sterilūs (burnoje gali būti net apie 150 rūšių mikroorganizmų, tačiau jie ne visi yra patogeniniai). Vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, pasidalijimas bakterijomis suaktyvėja, nes vyksta nuolatinis ir glaudus bendravimas su bendraamžiais, kurių kiekvienas atsineša „savųjų" bakterijų derinį. Be to, ne visi vaikai ateina į darželį sveiki: vieni nevisiškai pasveikę, kiti – jau sergantys, nors ligos klinikinių požymių dar nebūna.
Gydytoja primena, kaip svarbu grūdinti vaiką – jis kuo daugiau laiko turi praleisti gryname ore, bent per atostogas išvažiuoti iš miesto, kur oras užterštas ne tik bakteriškai, bet ir chemiškai. Vaikui būtina valgyti pakankamai vaisių ir daržovių, tik bėda, kad menkai žinome, ar visi produktai yra kokybiški. Bet kurio, ypač vitamino C, trūkumas silpnina imunitetą, todėl žiemą vaikams rekomenduojama vartoti vitaminų kompleksus. Specialistė įsitikinusi, kad tik stiprus imunitetas gali apsaugoti nuo ausų nosies ir gerklės ligų.
Prieš numatomas epidemijas daug sirgti linkusį vaiką reikėtų skiepyti, skirti imunitetą stiprinančių preparatų.
2006 metais čekų mokslininkai sukūrė vakciną vaikams nuo vidurinės ausies uždegimo. Ji skirta kovoti su dviem paplitusiais otito infekcijos sukėlėjais – Streptococcus pneumoniae ir Haemophilus influenzae. Nepaisant naujosios vakcinos efektyvumo, otorinolaringologai abejoja, ar reikalinga visuotinė vaikų vakcinacija nuo otito, kadangi viduriniosios ausies uždegimas nėra tiek pavojinga liga ir jos gydymas nėra itin sudėtingas. Be to, specialistai įspėja, jog naujoji vakcina apsaugo tik nuo dviejų uždegimą dažniausiai sukeliančių mikrobų, bet neapsaugos nuo visų kitų.
Minimų sukėlėjų vakcinų yra ir Lietuvoje. Mūsų šalyje (kaip ir visame pasaulyje) jos skirtos sergamumui kvėpavimo takų ligomis sumažinti. Atlikti klinikiniai tyrimai patvirtina, kad, sumažėjus sergamumui kvėpavimo takų ligomis, mažiau sergama ir vidurinės ausies uždegimais.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę