){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dantų ėduonis yra maisto ir bakterijų sukelta danties kietųjų audinių liga, kurios pasekmė – yrantys kalcifikuoti audiniai. Danties kariesui atsirasti reikia keletos veiksnių: bakterijų, angliavandenių, danties ir laiko. Pradėjus kauptis bakterijoms ir prasidėjus pirminei danties emalio demineralizacijai (kariozinė dėmė), rekomenduojama reguliuoti mitybą, atlikti individualią ar profesionalią burnos higieną, mechaniškai šalinti apnašas. Taip pat gydoma fluoridais (mineralais), skatinamas seilėtekis.
Kai jau yra atsiradusi kariozinė ertmė, vadinamoji „skylutė“, odontologas paruošia dantį plombuoti – pašalina pažeistas trapias danties struktūras. Tuomet dantis plombuojamas. Jo metu išvalyta kariozinė ertmė užpildoma plombine medžiaga. Taip atkuriama danties forma, funkcija ir estetinis vaizdas.
Neplombuojant dantų, vystosi ėduonis, atsiranda dantų jautrumas, skausmas, dantis gali nulūžti ir netgi gali prireikti dantį visiškai ištraukti.
Galima išskirti įprastinį ir estetinį danties plombavimo būdus. Paprastai dantys plombuojami šviesoje kietėjančiais kompozitais (helio plombomis). Rečiau – kompomerais, stiklo jonomeriniais cementais, amalgamomis, cheminio kietėjimo plombomis. Šiais laikais plačiausiai naudojami šviesoje kietėjantys kompozitai. Jie pasižymi geromis tarpusavyje suderintomis estetinėmis ir patvarumo savybėmis. Į jų sudėtį įeina pigmentinės medžiagos. Jos plombai suteikia skirtingus atspalvius. Todėl galima parinkti spalvą, tinkamiausią plombuojamam dančiui. Helio plombos yra pakankamai tvirtos, jų nusidėvėjimas turėtų prilygti natūraliam dantų nusidėvėjimui.
Estetinės tiesioginės restauracijos atliekamos naudojant nanokompozitus. Jie sudaryti iš nano dalelių ir jų junginių. Ši restauracija yra paplitusi dėl gerų fizinių bei estetinių savybių, gero poliravimo. Estetinio plombavimo metu kruopščiai sluoksniuojamas kompozitas, siekiant atkurti dantų formą, spalvą, dydį, skaidrumą. Atliekant estetinio plombavimo procedūrą, galima atkurti nuskilusį danties kampą, išlyginti kreivus dantis, paslėpti tarpus tarp dantų ar juos pakoreguoti.
Prieš plombavimą pasiklausiama paciento pageidavimų. Beveik visada atliekamas vietinis nuskausminimas, įvertinama danties spalva, dantis nuvalomas kaušeliu su pasta be fluoro. Tuomet instrumentais paruošiamas pažeistiems audiniams pašalinti, kartais naudojamas lazeris.
Paruoštus plombuoti dantis rekomenduojama, estetinio plombavimo metu – privaloma izoliuoti koferdamo sistema (stora gumine plėvele). Papildomai izoliavimui naudojami vatos voleliai, retrakcinis siūlas. Izoliavimas reikalingas tam, kad seilės neužterštų ertmės. Taip pagerinamas matomumas ir priėjimas prie defekto, užtikrinama, kad dantis bus užplombuotas sėkmingai.
Giliai esančiai ertmei padengti naudojama pamušalinė medžiaga. Ji apsaugo danties pulpos ertmę, kurioje yra pulpos audiniai. Tada ertmės audiniai išėsdinami 32–37 proc. ortofosforo rūgštimi, plaunami, sausinami, ant dantų paviršių tepama sujungimo sistema, dedama plombinė medžiaga, sluoksniuojant 1– 2 mm storio sluoksneliais. Kiekvienas sluoksnis kietinamas polimerizacine lempa. Galutinai suformavus plombą, pašalinus jos perteklių, dantis poliruojamas diskais, poliruokliais su pastomis.
Įprastas plombavimas, atsižvelgiant nuo danties pažeidimo dydžio, priėjimo sąlygų, gali trukti nuo 40 iki 60 min. Atliekant estetinį keturių priekinių dantų plombavimą su pertraukomis, užtrunkama 6–7 val. (vidutiniškai 1,5 val. vienam dančiui).
Vietinis nuskausminimas atliekamas beveik visiems pacientams, todėl skausmas procedūros metu nejaučiamas. Vietinė nejautra apsaugo nuo diskomforto ne tik paruošimo, bet ir paruošiamųjų procedūrų, pvz., koferdamo dėjimo, metu. Dažnai pacientai bijo paties nuskausminimo, t.y. adatos dūrio. Jie gali nusiraminti. Numatomoje adatos dūrio vietoje, gleivinė patepama nuskausminamąja benzokaino želė (aplikacinė nejautra).
Profilaktinės patikros metu odontologas apie tai jus informuos. Jeigu reguliariai nesilankote pas odontologą, apie tai perspės danties skausmas. Dažnai pacientai ateina pas odontologą patys pastebėję kariozinę ertmę. Deja, tokia savarankiška diagnostika gali būti pavėluota, nes kariozinė ertmė yra vėlyvas danties ėduonies simptomas.
Baigus plombuoti dantį, iš karto atliekamas plombos įvertinimas. Jei pastebimas plombos defektas, kol viršutinis kompozito sluoksnis yra apsaugotas nuo deguonies ir neužterštas, iš karto taisoma.
Retais atvejais pasitaiko, kad, praėjus kuriam laikui po danties plombavimo, įvyksta ėduonies komplikacijos (pulpos nekrozė, pulpitas, periodontitas), pacientas jaučia stiprų skausmą, skauda sukandant. Tokiu atveju reikia išimti plombą ir gydyti danties kanalus (išvalyti nervinį, kraujagyslinį danties audinį, išvalytus danties šaknies kanalus užpildyti plombine medžiaga). Po kanalų gydymo dantis užplombuojamas iš naujo.
Po plombavimo kartais gali pasireikšti danties jautrumas slėgiui, orui, saldžiam maistui, temperatūrai. Paprastai jautrumas išsisprendžia savaime per kelias savaites. Per šį laikotarpį reikėtų vengti jautrumą sukeliančių veiksnių. Jei jautrumas tęsiasi 2–4 savaites, reikėtų kreiptis pas odontologą. Kreiptis anksčiau, jei danties jautrumas itin padidėjęs.
Odontologas plombuotą dantį pateps fluoro laku, sumažinančiu jautrumą, arba rekomenduos namuose naudoti jauriems dantims skirtas pastas ar gelius. Skausmui nepraėjus, gali tekti pakoreguoti plombą (jeigu tarp plombos ir danties atsirado mikroįtrūkimų arba atskilo plombos ar danties kraštas). Jeigu įvyko ėduonies komplikacijos, gali tekti gydyti kanalus.
Laikui bėgant, plombos dėvisi, gali atsirasti įtrūkimų. Mikroįtrūkimuose tarp plombos ir danties susidaro terpė bakterijoms kauptis, atsiranda antrinis kariesas. Dėl to svarbu reguliariai lankytis pas burnos higienistą, gydytoją odontologą. Apsilankymo metu odontologas gali pripoliruoti senas plombas. Tai turi įtakos plombos ilgaamžiškumui.
Plombavimo ilgaamžiškumas taip pat priklauso nuo pačios plombos kokybės (užpildo dalelių dydžio). Pvz.: estetiniam plombavimui naudojama kompozitinė plomba su nanodalelėmis (jos yra labai mažos) daug geriau poliruojasi, todėl smarkiai sumažina antrinio karieso atsiradimo galimybes, ji ilgiau išlieka estetiška, palyginti su įprastinėmis helio plombomis. Reguliariai tikrindamiesi dantis, tinkamai juos prižiūrėdami, pailginsite jų tarnavimo laiką.
Pasekmės gali būti liūdnos. Tiek pacientui dėl skausmo, tiek piniginei. Reguliariai nesilankant pas odontologą, neišvengiamos ėduonies komplikacijos, gali tekti gydyti kanalus, protezuoti.
Visiškai netaisant, gali tekti dantį ir ištraukti. Dantų būklė priklauso nuo tinkamo ir atsakingo požiūrio.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę