){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Iš tiesų jautrūs yra ne dantys, bet dentinas. Tai medžiaga, sudaranti danties pagrindą. Dentinas padengtas kiečiausiu organizmo audiniu – emaliu, o danties viduje esanti ertmė yra užpildyta iš kraujagyslių ir nervų sudarytu danties minkštimu (pulpa), kuris yra labai jautrus cheminiam ar fiziniam poveikiui. Pagrindinė danties minkštimo funkcija – reguliuoti danties apykaitos procesus.
Dentine yra daugybė kanalėlių nervinėmis galūnėmis, einančių nuo pulpos iki emalio paviršiaus. Kai emalis pažeidžiamas, kanalėliai apsinuogina, ir nerviniai receptoriai pradeda jautriau reaguoti į bet kokį dirgiklį.
Padidėjus jautrumui, kanalėlių atsiranda daugiau, didėja jų skersmuo. Jais judantis skystis dirgina pulpos ir dentino sąlytyje esančias nervų galūnes. Todėl visa tai, kas pagreitina skysčių judėjimą, kartu padidina ir danties jautrumą.
Skausmas, atsiradęs prisilietus prie dantų, valgant karštą ar šaltą maistą, įkvėpus šalto oro, reiškia, kad dantys tapo jautrūs.
Paprastai staigus, aštrus skausmas yra gerai pažįstamas rūgščių obuolių, citrusinių vaisių, saldainių, ledų, ypač kartu su kava, mėgėjams, rūkantiems ar pernelyg uoliai dantis valantiems asmenims. Tačiau dažniausiai jis dantis perveria vos kelioms akimirkoms, todėl nesureikšminamas. Susirūpinama tik tada, kai skausmo priepuoliai kartojasi pernelyg dažnai arba kamuoja ilgesnį laiką.
Tačiau ar tai danties jautrumas, ar liga, tiksliai nustatyti gali tik gydytojas, todėl visuomet pravartu apsilankyti odontologijos kabinete.
Dantų jautrumas gali padidėti dėl daugybės priežasčių – terminių, fizinių ar cheminių. Paprastai jautresni būna priekiniai – tiek viršutiniai, tiek apatiniai dantys. Jų jautrumas, kaip daugelis klaidingai mano, nėra liga. Tai daugiau tam tikrų požymių kompleksas.
• Emalio pažeidimas, nusidėvėjimas. Taip atsitinka tuomet, kai žmogus netaisyklingai valo dantis, naudoja dantų šepetėlį pernelyg kietais šereliais, dantis nuolat valo balinamąja dantų pasta arba juos gražina kitomis balinimo priemonėmis. Laikui bėgant, nekeičiant valymo technikos ar šepetėlio, emalis nusitrina, atsidengia dentinas. Taip pat gali atsitraukti ir dantenos. Jei dantų šepetėlis valantis dantis yra smarkiai spaudžiamas, danties emalio sluoksnis (jis yra labai plonas) yra nutrinamas arba dantenos atstumiamos žemyn, ir taip apsinuogina dantų šaknys. Tokiais atvejais į išorę atsiveria mikroskopinės poros, kurios į danties nervą praleidžia šalčio, karščio ir kitokių dirgiklių signalus kaip skausmą.
• Ilgalaikis dantų skalavimo skysčio naudojimas. Kai kurių skalavimo skysčių sudėtyje yra rūgščių, kurios skatina dantų jautrumą, ypač jei dentinas jau yra atsidengęs.
• Įprotis griežti dantimis. Bruksizmo kamuojami žmonės, kai dėl ko nors labai nerimauja, miegodami nevalingai griežia dantimis.
• Periodontitas. Tai uždegimas, pažeidžiantis dantį supančius audinius.
• Gingivitas – uždegimas, galintis sukelti jautrumą, nes jo metu susidaro „kišenės“ tarp dantenų ir šaknies, dėl to dirgikliai gali pasiekti jautrias vietas.
• Įskilę dantys. Per danties įtrūkimus ar nulūžusius kraštus, bakterijos iš apnašų patenka į pulpą ir sukelia uždegimą.
• Rūgštus maistas. Dažnas tokio maisto (citrusinių vaisių, pomidorų, marinuotų daržovių) vartojimas gali paskatinti emalio eroziją.
• Neseniai atliktos odontologinės procedūros. Jautrumas gali atsirasti dėl vainikėlių uždėjimo ar pakeitimo, profesionalios burnos higienos ar pan. Tačiau toks jautrumas yra trumpalaikis ir išnyksta per 4 ar 6 savaites.
• Nėštumas. Besilaukiančios moterys pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali skųstis atsiradusiu dantų jautrumu.
Nesvarbu, kas sukėlė padidėjusį dantų jautrumą – rimta liga ar smaguriavimas ledais, apie tai vis tiek reikėtų pasikalbėti su odontologu, nes bet koks skausmas yra signalas, verčiantis sunerimti.
Apsilankius odontologijos kabinete, gydytojas odontologas, naudodamas fluoro laką ir medžiagas, uždarančias dentino kanalėlius, gali atlikti specialias dantų jautrumą mažinančias procedūras bei aplikacijas.
Dantų jautrumą galima gydyti ir lazeriu, o, nustačius struktūrinius danties pakitimus, dantys yra paprasčiausiai plombuojami.
• Palaikykite reguliarias dantų higienos procedūras. Naudokite šepetėlį minkštais šereliais. Labai svarbus taisyklingas dantų valymas. Jautrius dantis valyti reikia švelniai, nespaudžiant, lengvais šluojamaisiais judesiais. Ypač svarbu kruopščiai išvalyti danties kaklelį, nes jis yra jautriausias. Ties dantenomis valykite labai atsargiai ir švelniai.
• Naudokite jautrumą mažinančias dantų pastas, kurių sudėtyje yra kalio citrato ar fluoro. Turėtumėte išbandyti keletą tokių pastų, kad įsitikintumėte, kuri jums labiausiai tinka ir yra efektyviausia.
• Naudokite skalavimo skystį, skirtą dantų jautrumui mažinti.
• Venkite rūgščių maisto produktų, nes jis ne tik didina dantų jautrumą, bet ir slopina jautrumą mažinančių dantų pastų poveikį.
• Jei naktį griežiate dantimis, naudokite dantų apsaugas.
• Jei dantų jautrumas neišnyksta, kreipkitės į savo odontologą.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę