){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pagrindinės problemos, su kuriomis dažniausiai susiduria vaikų dantys – tai ėduonis ankstyvame amžiuje, neatsakingas tėvų požiūris į vaikų dantų higieną ir blogus mitybos įpročius bei galiausiai – vaikų baimė ir nenoras gydytis.
Gydytoja odontologė Rasa Bardijevskienė pasakoja, kad ėduonį sukelia dantų apnašose esančios bakterijos ir angliavandeniai. Valgant maistą, kuriame jų gausu, mikroorganizmai gamina pieno rūgštį, kuri tirpina emalį.
Jau turbūt aišku, kad, norint išvengti vaikų dantis nuo mažens gadinančio ėduonies, tėvai turi rimtai žiūrėti į potencialią problemą, saugoti atžalų dantukus ir užtikrinti gerą burnos higieną, sureguliuoti mitybą bei reguliariai lankytis pas odontologą.
Keis (Keys) biomechaninis ėduonies modelis: dantų apnašų mikroorganizmai + cukrus→ rūgštys→emalio demineralizacija→ėduonis.
Keista, tačiau užuot suvokę taisyklingos burnos higienos svarbą ir tai, kad jos laikantis galima išvengti nemalonių vizitų pas dantų gydytoją, nemažai tėvų vis dar yra įsitikinę, kad ji nėra tokia jau svarbi. Kaip sako gyd. Bardijevskienė, daugelis tikina, kad „seniau žmonės dantų nevalė, ir dantys tiek negedo“. Gydytoja į tokius teiginius atremia argumentu, kad senesniais laikais žmonės valgė rupų maistą, daržoves ir taip apvalydavo dantis. Jų racione taip pat nebuvo tiek cukraus bei saldumynų. Dabar, anot gyd. Bardijevskienės, vaikams kramtyti tenka mažai: maistas minkštas, jame gausu angliavandenių. Dėl to ir padidėja taisyklingos burnos higienos ir dantų apnašų pašalinimo poreikis. Tad, pasak pašnekovės, „tėvai turi valyti vaikams dantis nuo pirmojo dantuko“. Pirmuosius dantukus ji pataria valyti drėgna marle po pusryčių ir einant miegoti. Išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantukams (apie 1–1,5 metus), juos jau reikia pradėti valyti minkštu šepetėliu. Dantų pastą naudoti taip pat reikia, tačiau, vaikui dar neišmokus skalauti, ją patariama rinktis be fluoro, išmokus – su fluoru.
Gydytoja taip pat pabrėžia, kad bent iki 7 m. būtina, kad tėvai patys valytų vaikams dantukus minkštu šepetėliu. Šepetėliui taupyti nereikėtų ir rinktis kokybišką, pvz., yra ekologiško plastiko šepetėliai, netraumuojantys dantų emalio ir dantų.
Pasak gyd. Bardijevskienės, dantų higienos įpročiai formuojasi šeimoje, formuojant vaiko požiūrį į juos, taip pat prisideda ir ikimokyklinės įstaigos. Tačiau svarbiausia, kad tėvai patys skirtų reikiamą dėmesį burnos sveikatai ir taip rodytų pavyzdį vaikui, kadangi jis natūraliai juos mėgdžioja.
Kaip jau minėta, viena iš dantų ėduonies atsiradimo priežasčių – rafinuotų angliavandenių vartojimas. Kaip kalba gyd. Bardijevskienė, svarbu ne kiek jų gaunama per vieną kartą, o kaip dažnai per dieną jie vartojami. Dėl šios priežasties vaikus būtina įpratinti valgyti reguliariai (4–5 kartus per dieną) ir vengti užkandžiavimų, ypač saldumynais. Anot gydytojos, dabar dažnai galima pamatyti vaikus, nuolat kramsnojančius bandeles, ledinukus ar ką kitą, deja, tai lemia, kad rūgštys atakuoja jų dantukus visą dieną.
Tėvams gydytoja iš vaikų raciono pataria pašalinti gazuotus gėrimus, tarškučius, riboti sulčių vartojimą (gerti 2–3 kartus per dieną), kadangi jos žaloja dantukų audinį ir taip greičiau išsivysto ėduonis. Vaikams taip pat svarbu įprasti gerti vandenį, valgyti kuo daugiau skaidulinio, rupaus maisto, nes taip vyksta savaiminis burnos apsivalymas, skatinamas normalus veido žandikaulių augimas. „Jei vaikas nuolat valgo minkštą maistą, susidaro lipnios apnašos, kramtymo metu jos nenuvalomos, vystosi ėduonis“, – vardija gydytoja.
Ne vienas tėvas, nė kiek ne mažiau nei jo atžala, baiminasi vizito pas odontologą. Pasak gyd. Bardijevskienės, vaiko elgesys odontologijos kabinete priklauso nuo daugelio veiksnių. „Labai svarbu vaiko asmenybė, patirtis, branda, tėvų požiūris į dantų gydymą. Šeimos narių nerimas ir baimė persiduoda ir vaikui“, – sako ji. Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti profilaktinis, vaiką reikia supažindinti su aplinka, instrumentais, paaiškinti apie gydymą.
Vis dėlto, kaip teigia gydytoja, vieno recepto, kaip nugalėti gydymo baimę, nėra. Atsargūs, jautrūs, pesimistiškai nusiteikę vaikai sunkiai nugali nervinę įtampą ir nepakelia skausmo. Su jais reikia pakalbėti, bet dirbti greitai, nes jie greit pavargsta. Nervingi vaikai linkę primesti savo valią kitiems – tada reikalingas ramus, bet tvirtas ir griežtas odontologo ir tėvų elgesys.
Pasak pašnekovės, tėvai su vaikais gydytojo kabinete gali būti iki 3 metų amžiaus, vėliau jie jau gali pasilikti ir vieni. Dažnas vaikas naudojasi tuo, kad tėvai šalia, ir neklauso gydytojo.
Vaikų dantis pas odontologą reikia tikrinti mažiausiai 2 kartus per metus.
Niekas nepaneigs, kad geriausia odontologo kabinete apsilankyti tik minėtus du kartus ir išvengti gręžimo bei kitų nemalonių procedūrų. Dėl to būtina pasirūpinti dantų ligų profilaktika.
Gyd. Bardijevskienė pasakoja, kad odontologai naudoja profesionalias profilaktikos priemones, skirtas atsparumui didinti: tai fluoras, didinantis emalio atsparumą rūgštims, taip pat silantai, apsaugantys kramtomąjį danties paviršių nuo gedimo. Silantai užpildo dantų vageles, kuriose kaupiasi apnašos ir saugo jas, juose esantis fluoras stiprina emalį.
Profilaktines priemones pagal ėduonies aktyvumą pacientui individualiai parenka odontologas.
Yra plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad pieninių dantų gydyti neverta, nes jie vis tiek iškris. Priešlaikinis dantų netekimas gali turėti įtakos vaiko supratimui apie burnos sveikatą. Vaikas gali suprasti taip kaip ženklą, kad dantys nėra svarbūs ir jais neverta rūpintis. Gražūs ir sveiki pieniniai dantys gali tapti vaiko pasididžiavimo objektu bei akstinu rūpintis vėliau išdygusiais nuolatiniais dantimis. Be psichologinių, yra ir klinikinės priežastys, dėl ko reikia gydyti pieninius dantis:
Negydomi pieniniai dantys sukelia skausmą ir infekciją.
Lėtinė infekcija gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas.
Lėtinė infekcija – pavojus vaikams, sergantiems sisteminėmis ligomis (širdies, imuninėmis ir pan.).
Skausmas trikdo mitybą, miegą.
Dėl priešlaikinio pieninių dantų netekimo vystosi netaisyklingas sukandimas.
Ilgas žindymas ar maitinimas naktį iš buteliuko vaikui jau išdygus dantims gali jiems pakenkti –išsivysto „ buteliuko ėduonis“. Tai ėduonies forma, pažeidžianti viršutinius kandžius tik jiems išdygus, o vėliau ir kitus dantis, kadangi vaikui miegant sumažėja seilėtekis, rijimas, dantukai mirksta piene ar kitame angliavandenių turinčiame skystyje. Tam, kad to būtų išvengta, reikia stengtis nemaitinti kūdikio naktį, taip pat gerai drėgna marle nuvalyti dantukus po maitinimo.
Nuo vienerių metų reikia pratinti vaiką gerti iš puodelio.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę