Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas.
Siaurėja ir kalkėja
Žmogaus organizme kraujagyslėmis gabenamos maisto medžiagos ir deguonis, pašalinami toksinai. Įvairios maisto medžiagos organizme pasiskirsto pagal kiekvieno organo funkcinę būklę. Jaunos kraujagyslės išlaiko kraujospūdžio kaitą, jų lygios sienelės neleidžia formuotis ir prikibti krešuliams; deja, kraujagyslės sensta kur kas greičiau nei žmogaus išorė.
Labai dažnai gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas teka iš širdies į visus kūno organus ir neša organizmo audiniams deguonį bei maisto medžiagas, pažeidžia aterosklerozė. Aterosklerozinių pokyčių arterijose atsiranda dar jaunystėje, o senstant jie progresuoja, tad, metams bėgant, pažeisdama arterijas, aterosklerozė sutrikdo normalią kraujotaką. „Žmonės aterosklerozę vadina kraujagyslių kalkėjimu, o mes, medikai, – tyliąja žudike, nes ši liga progresuoja nepastebimai – pažeistoje kraujagyslėje pokyčiai progresuoja, o simptomai pasireiškia tik po 10–20 metų. Kraujagyslių sienelėse kaupiasi cholesterolis, vėliau kalcis. Atsiradus sienelės paviršiaus pažeidimui, prie jo prilimpa trombocitai, vėliau viskas perauga jungiamuoju audiniu. Tokios besiformuojančios struktūros susiaurina arteriją. Tuomet pablogėja ir širdies raumens kraujotaka, pradedama dusti ne tik judant, bet ir ilsintis, vargina krūtinės skausmai, širdies permušimai ir kiti nemalonūs pojūčiai. Blogiausia tai, kad žmogus pajunta simptomus tik tada, kai kraujagyslės spindis būna susiaurėjęs net 75– 90 proc.“, – sako intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė.
Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės susiformuoja širdies, aortos, smegenų, inkstų, kojų ir kitose kraujagyslėse. Jei aterosklerozinių plokštelių susidarė širdies kraujagyslėse, pasekmė – krūtinės angina, jeigu aortoje – dėl sienelės pažeidimo gali formuotis aneurizma (įplyšus sienelės sluoksniams, kraujas patenka tarp jų), gresianti aortos plyšimu, jei smegenų kraujagyslėse, – insultas. Esant plokštelių kojų kraujagyslėse, sumažėja jų spindis, audiniai nebeaprūpinami deguonimi, todėl žmogus eidamas staiga sustoja nuo skausmo, atsiranda vadinamasis protarpinis šlubčiojimas. „Aptikti aterosklerozę gali padėti įprasti tyrimai – cholesterolio, kraujospūdžio matavimas, inkstų funkcijos rodikliai, širdies kardiograma, ultragarsiniai tyrimai. Tereikia atsakingiau rūpintis savo sveikata ir nenumoti ranka į profilaktinius sveikatos patikrinimus“, – pataria gydytoja.
Ligai amžius nesvarbu
Širdies ligų, kuriomis serga įvairaus amžiaus žmonės, pradedant naujagimiais, baigiant senyvo amžiaus žmonėmis, yra daug ir įvairių. Suaugusieji dažniausiai serga išemine širdies liga, arterine hipertenzija, širdies ritmo, laidumo sutrikimais. Vaikus dažniausiai vargina įgimti negalavimai – širdies ydos.
Išeminė širdies liga vystosi dėl vainikinių širdies arterijų aterosklerozės. Arterijų spindis gali siaurėti palaipsniui, tada, metams bėgant, organizmas prisitaiko ir vystosi lėtinė išeminė širdies liga. Jei aterosklerozinė plokštelė įtrūksta, virš jos gali formuotis trombas. Smarkiai susiaurėjus arba visiškai krešuliui užkimšus širdį maitinančią vainikinę kraujagyslę, gali įvykti ūminis miokardo infarktas, kuris vis dažniau ištinka jaunus sveikata nesiskundžiančius žmones. „Iš pažiūros visai sveiką žmogų gali ištikti miokardo infarktas, – sako intervencinė kardiologė, – tik vėliau prisimenama, kad išties būta pirmųjų ligos simptomų, tačiau žmogus jų nepastebėjo arba nekreipė į juos dėmesio.“
Miokardo infarktas – sunkiausia koronarinės širdies ligos komplikacija. Tai itin pavojinga liga: laiku nesuteikus pagalbos, pasekmės gali būti itin skaudžios.
Vyresniame amžiuje itin svarbi hipertenzijos problema, nes kuo daugiau didėja sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas, tuo labiau didėja išeminės širdies ligos rizika. Jauname amžiuje elastinga kraujagyslė plečiasi sistolės metu, vyresniame amžiuje kraujagyslės sienelė išlieka standi ir nereaguoja į kraujospūdžio pakitimus. Tuomet ima vystytis aortos pakitimai. Be to, vyresniame amžiuje aortos sienelės morfologinėje struktūroje savaime mažėja elastinių skaidulų, raumeninio sluoksnio, didėja kolageninių skaidulų, ir dėl to kinta aortos elastinės savybės ir sutraukiamoji galia.
Anot gydytojos, koreguoti kraujospūdį pakankamai veiksmingai galima ir be medikamentų, tereikia koreguoti hipertenzijos rizikos veiksnius. Pavyzdžiui, svorio sumažėjimas sistolinį kraujospūdį mažina 5–10 mmHg/10 kg, druskos vartojimo sumažinimas – 2–8 mmHg, pagal paciento galimybes fizinio aktyvumo didinimas – 4–9 mmHg, alkoholio vartojimo ribojimas – 2–4 mmHg.
Ligų prevencijos pradžia – vaikystėje
„Kadangi nuo kraujotakos ir širdies ligų šiuo metu pasaulyje miršta daugiausia žmonių, negalima į tai nekreipti dėmesio. Širdies ligų profilaktika turime pasirūpinti dar būdami sveiki. Tik mūsų pačių tinkamai pasirinkta mityba, gyvensena ir sveiki įpročiai padės išvengti ligų“, – sako intervencinė kardiologė A. Dambrauskaitė, apgailestaudama, kad dažniausiai žmonės pagalbos į medikus kreipiasi tik atsiradus sunkiems sutrikimams.
Kad nesveika gyvensena, nepalanki fizinė ir socialinė aplinka lemia širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, neabejojama, todėl mūsų medicinos sistema, o svarbiausia, kiekvienas žmogus didžiausią dėmesį turi skirti sveikos gyvensenos ugdymui ir rizikos veiksniams. Anot intervencinės kardiologės, širdies ir kraujagyslių ligų prevencija turėtų prasidėti dar vaikystėje. Itin svarbu jau vaikų darželiuose diegti sveikos mitybos įgūdžius; 2 metų vaikams pradėti riboti druskos, riebalų, cukraus vartojimą, stebėti, kad energijos suvartojimo balansas atitiktų svorį, skatinti fizinį aktyvumą. Taip pat būtina lipidų ir kraujospūdžio korekcija. Kodėl kalbama apie kraujospūdį? Todėl, kad maždaug kas penkto Lietuvos moksleivio pagal amžių kraujospūdis padidėjęs – didesnis nei 130/80 mmHg kraujo spaudimas jauniems žmonėms beveik visada yra patologinis. Bene kas trečio suaugusio žmogaus kraujo spaudimas padidėjęs.
Didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui turi ir aplinka. Apskaičiuota, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja 1,7 karto, jeigu šeimoje vyrauja neigiamos emocijos, pyktis, bausmės. 1,3 karto ši rizika padidėja esant aplaidumui, prievartavimui. „Visuomenės ateitį galima nuspėti pagal tai, kaip rūpinamasi vaikais ir jaunimu, o civilizacijos kokybė gali būti įvertinama pagal rūpestį ir dėmesį vyresnio amžiaus žmonėms“, – sako gydytoja.
Veiksniai, skatinantys kraujotakos sistemos ligų atsiradimą
Mityba. Būtina valgyti daug šviežių vaisių, daržovių, ankštinių, grūdinių patiekalų, kad organizmas gautų pakankamai reikalingų medžiagų. Pagrindinis riebalų šaltinis turėtų būti alyvuogių aliejus. Bent tris kartus per savaitę reikėtų valgyti šaltųjų jūrų žuvų patiekalų – valgant daug žuvies mažėja koronarinės širdies ligos, ritmo sutrikimų ir netgi staigaus širdies sustojimo rizika. Panašių organizmui naudingų rūgščių yra ir graikinių riešutų, sėmenų ir sojų aliejuje. Maisto racione turėtų netrūkti pieno, sūrių, jogurto, tačiau mažiau nei daržovių ir vaisių, o mažiausią maisto dalį turėtų sudaryti mėsa ir jos produktai. Polinesočiosios riebalų rūgštys gerai apsaugo kraujagysles nuo aterosklerozės, mažina kraujo trigliceridų kiekį, trombų susidarymą, ritmo sutrikimus. Šių rūgščių daug įvairių rūšių aliejuje.
Fizinis aktyvumas. Mažas fizinis aktyvumas yra viena iš didelio antsvorio, padidėjusio kraujospūdžio, aterosklerozės priežasčių. Nuolat laisvalaikiu sportuojančių žmonių mirtingumas nuo išeminės ligos yra mažesnis negu fiziškai neaktyvių. Be to, mankštinantis skaidomas streso hormono perteklius, sustiprėja raminamasis klajoklinio nervo poveikis.
Stresas. Esant stresinei situacijai, į kraują išsiskiria daug adrenalino, padidėja kraujospūdis. Išsiskyręs adrenalino perteklius alina širdį. Visiškai išvengti streso neįmanoma, tačiau galima didinti organizmo atsparumą. Natūraliausias būdas atsikratyti dėl streso organizme susikaupusių kenksmingų medžiagų – fizinė veikla.
Cholesterolis. Nors cholesterolis yra nepakeičiamas visų ląstelių membranų komponentas, bet jo perteklius yra pavojingas. Sutrikus cholesterolio apykaitai ir jam kaupiantis, slopinami ląstelės fiziologiniai procesai, ląstelės sensta ir gali suirti. Jei cholesterolio organizme per daug, jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir siaurina jų spindį, taip sutrikdydamas kraujo apytaką. O padidėjęs cholesterolio kiekis kraujo plazmoje yra vienas svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių.
Nutukimas. Esant antsvoriui organizmui duodamas didelis krūvis, o tai didina širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę: išsiplečia kojų venos, pasunkėja širdies darbas.
Rūkymas. Daugelio širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti atsisakius žalingų įpročių. Nikotinas neigiamai veikia žmogaus organizmą. Rūkantys žmonės dažniau suserga išemine širdies liga, kraujagyslių užkišimu, krūtinės angina.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę