Dažniausiai tokius simptomus, kaip nuovargis, silpnumas, dusulys, rankų ir kojų tirpimas, išblyškusi oda, dirglumas ar nemiga, žmonės priskiria pavasariniam vitaminų trūkumui. Tačiau tai ne visada teisinga. Priežastis gali būti mažakraujystė. Ką daryti, jei gydytojas diagnozavo mažakraujystę? Apsimesti it niekur nieko ir gyventi toliau?
Mažakraujystė pavojinga?
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga anemija. Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų. Apie 80–90 proc. jų stokoja geležies. Lietuvoje anemija serga 32–34 proc. vaisingo amžiaus moterų, tarp paauglių šis procentas gali būti dar didesnis.
Mažakraujystė – per mažas raudonųjų kraujo kūnelių ir (arba) hemoglobino kiekis kraujyje. Kuo tai pavojinga? Tuo, kad sumažėja deguonies pernaša krauju, vadinasi, visi organai patiria deguonies badą, ir tai gali sukelti inkstų, kepenų, blužnies, širdies, kvėpavimo, nervų sistemos ir kitų organų veiklos sutrikimus.
Mažakraujystė nustatoma, kai hemoglobino koncentracija kraujyje vaisingo amžiaus moterims būna mažiau nei 120 g/l, vyrams ir moterims po menopauzės – mažiau nei 130 g/l. Eritrocitų kiekis moterims – mažiau nei 3,9 × 1012, vyrams – mažiau nei 4,3 × 1012.
Kuo kraujodaros procesui svarbi geležis? Tuo, kad būtent šis cheminis elementas yra hemoglobino, pernešančio deguonį iš plaučių į visus organus ir audinius ir mainais iš jų surenkančio, o vėliau pašalinančio anglies dioksidą, sudėtyje.
Kam gresia anemija?
Apie 80 proc. atvejų nustatoma geležies stokos mažakraujystė. Tačiau anemija gali vystytis ir dėl vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumo. Vitamino B12 sukelta anemija nepriklauso nuo su maistu gaunamo šio vitamino kiekio. Ji vystosi dėl to, kad skrandžio ląstelės nepakankamai gamina specialaus baltymo, padedančio pasisavinti šį vitaminą. Folio rūgšties anemija išsivysto, kai šio vitamino per mažai gaunama su maistu.
Geležies stokos mažakraujystė gali vystytis dėl slapto lėtinio kraujavimo, ir jis nebūtinai turi būti gausus, pvz., sergant skrandžio ar dvylikapirštės opa. Taip pat dėl hemorojaus, opinio kolito, kai viduriuojama su krauju, plonosios žarnos uždegimo, kraujavimo iš nosies, dantenų (dėl netinkamų protezų, kt.), infekcinių ligų, žarnyne apsigyvenusių parazitų, moterims – dėl gausių menstruacijų. Mažakraujystė gali pasireikšti daug kraujo netekusiems dėl traumų, operacijų, kt. Geležies gali trūkti ir dėl to, kad kai kurioms žmonių grupėms jos poreikis paprasčiausiai padidėja. Tai nėščiosios ir krūtimi maitinančios moterys, kūdikiai, paaugliai brendimo metu, daug sportuojantys žmonės. Na, o dažniausiai geležies stokos anemija vystosi dėl netinkamos mitybos, ypač vegetarams ir dietų besilaikančioms moterims. Savaime anemija nepraeina, todėl būtina išsiaiškinti jos priežastį ir atitinkamai gydyti.
Kaip atkurti reikiamą geležies kiekį?
Teigiama, kad sergančiųjų mažakraujyste sumažėtų perpus, jeigu žmonės sureguliuotų savo mitybą. Per parą su maistu vyrai turėtų gauti iki 10 mg geležies, moterys iki 15 mg.
Geležies šaltiniai – žalios lapinės daržovės, liesa raudona mėsa, jautienos kepenys, paukštiena, žuvis, daiginti kviečiai, austrės, džiovinti vaisiai, grikių, ryžių kruopos, lęšiai, avižiniai dribsniai, kt. Pasisavinti geležį iš maisto padeda produktai, kuriuose gausu vitamino C (pvz., pomidorai, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis). Be to, geležis maisto produktuose yra dviejų rūšių: heminė, lengviau pasisavinama ir esanti mėsoje, ir neheminė – sunkiau pasisavinama, randama daržovėse.
Tačiau ne visada vien mitybos koregavimas gali atkurti geležies kiekį. Tokiu atveju gali pagelbėti maisto papildai, pvz., „LIVE WELL, FERRUM + B12“. Šis preparatas padės papildyti organizmą ne tik geležimi, kuri yra gerai pasisavinama (heminė), bet C ir B grupės vitaminais. Vitaminas C, kaip jau minėta, padeda organizmui geriau pasisavinti geležį, o B grupės vitaminai būtini naujų eritrocitų gamybai. Tai ypač svarbu normaliai raudonųjų kraujo kūnelių kraujodarai, hemoglobino susidarymui ir galiausiai deguonies pernešimui. Maisto papildo sudedamųjų dalių derinys efektyviai padeda sumažinti nuovargio jausmą, atsiradusį dėl mažakraujystės. Dėl vartojimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę