Prieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas.
Išskirtinė šeimos šventė
Pašnekovas pastebėjo, kad Kūčios Lietuvoje yra išskirtinai svarbi šeimos šventė, kai visa šeima stengiasi būtinai susėsti kartu prie bendro stalo, dėkoja Dievui ir gamtai už metų dosnumą, namiškiams – už palaikymą, meilę. Kūčios – pasninko diena, tradiciškai tądien buvo laikomasi „sauso“ pasninko – nevalgoma pieniškų ir mėsiškų valgių arba net visai nieko nededama į burną. Iki šios dienos būtina skolas atiduoti, susipykusiems – susitaikyti.
Ir maisto gaminimui tądien buvo skiriama išskirtinai daug dėmesio. Ir ne tik tądien. Kiek prisimena šio straipsnio autorė, apie tą vakarą giminės moterys pagalvodavo dar vasarą: jeigu prisirinko stiklinę aguonų, jas saugodavo būtent šiai dienai, geresnių grybų stengdavosi prisidžiovinti visų pirma Kūčioms, teta mums kone kasmet įduodavo porą mažų stiklainiuką konservuotų baravykėlių taip pat Kūčių vakarienei, mūsų su seneliu pririnktų riešutų močiutė paragindavo visų nesuvalgyti – reikia palaikyti Kūčių stalui...
Regionų skirtumai
„Šventiniai Kūčių valgiai gaminami iš nuo senų senovės auginamų gėrybių, taip pat iš gamtos dovanų. Ir nereikia gaminant patiekalą produktų pernelyg smulkinti, perdirbti. Viskas turi būti kaip kadaise, kaip senelės ir prosenelės darė – juk norima pavaišinti ir protėvių vėleles“, – pabrėžė etnokosmologas L. Klimka.
Pasak jo, Kūčių papročiai vienija tautą, tačiau atskirais bruožais juose yra nemažai skirtumų, Tai ypač pasakytina apie Kūčių valgius. Etnografai jų Lietuvoje priskaičiuoja daugiau šimto, nors ant šios vakarienės stalo reikėjo tik devynių, vėliau dvylikos, kiek buvo apaštalų, yra metų mėnesių. Namiškiams buvo privalu paragauti jų visų.
Aukštaitijoje ant stalo būtinai dedami virti kviečiai, paprastai užpilami medaus „salde“. Senovėje buvo mėgstamas šustinis – tokios avižinės bandelės.
Vilnijos kraštui būdingas valgis yra virtinukai su aguonų įdaru. Įdomus patiekalas – ruginių miltų rauge virtų džiovintų baravykų sriuba.
Žemaičiai kai kuriuos valgius paskanina paspirgintomis ir sutrintomis kanapėmis. Labai savotiškas patiekalas – „cibulynė" – svogūnų griežinėlių rasalas, į kurį priberta sutrintos, ant žarijų paskrudintos silkių galvos. Suvalkiečiai ant stalo deda virtų žirnių ir pupų, avižinio kisieliaus. Vakarienė šiame krašte užbaigiama, kai šeimininkas su pačia suvalgydavo obuolį pusiau, tarsi bibliniai Adomas ir Ieva.
Dzūkai verda pasninko sriubas, kepa grikines „babkas“ ir papločius, vadinamus lamancais. Dzūkijoje bene ilgiausiai išsilaikė paprotys prieš sėdant už šventinio stalo aplink trobą apnešti kraitelėje sudėtus šventinius valgius. Tai kitados darydavo baltais trinyčiais apsirengęs šeimininkas.
Valgių prasmė ir stalo tradicijos
Dr. Libertas Klimka pastebi, kad žmonės įdomiai aiškina Kūčių vakarienės valgių prasmę. Žirniai ir pupos – tai Adomo ir Ievos, Marijos ar visų vargo žmonių ašaros, miežiai – juos valgę, akuotus nusitrynę, iš Rojaus išvaryti pirmieji žmonės. Žuvis primena apaštalus, kurie buvę žmonių sielų žvejai. Spanguolės saugo nuo priešų, kviečiai namams neša skalsą. Išskirtinais lietuviškais Kūčių papročiais jų tyrinėtojai laiko kūčiukų su aguonpieniu valgymą, rūpestį naminiais gyvuliais. Ir tikėjimą, kad 24 val. vanduo šulinyje virstąs vynu.
O kas gi tie kūčiukai, įvairiose vietovėse vadinami labai skirtingai: prėskučiais, šližikais, skrebučiais, riešutėliais, barškučiais, kleckučiais? Pasak dr. L. Klimkos, tai apeiginė duonelė, skirta vėlėms pamaitinti, mažučiukai, nes vėlės neturi kūno, jų daug prikepama, nes mūsų giminėlė krašte prie Baltijos jūros gyvena nuo neatmenamų laikų.
Vilniuje užaugęs dr. L. Klimka prisiminė, kad jo žemaitis tėvas neretai prieš Kūčias nepiktai pasiginčydavo su mama sėle dėl avižų kisielių, jam šio labai trūkdavo, o mamai jis atrodė visai neskanus ir neįprastas, tąvakar nereikalingas.
Mokslininkas iki šiol prisimena, kaip skaniai jo mama pagamindavo silkutes (tai būdinga žemaičiams), darydavo pyragiukus su džiovintis grybais ir „pasninkavus barštukus“ su aliejumi, iš kažkur perėmusi dzūkiškas tradicijas. Pašnekovas tautiečių namuose Kūčių vakarienės neįsivaizduoja be kūčiukų, prisimena, kaip juos namuose kepdavo mama, pastebėdamas, kad skirtingų šeimininkių kepti kūčiukai būna labai skirtingi.
Prisimenami senoliai
Etnokosmologas pastebi, kad prie Kūčių stalo daug kalbama apie senolius – tai tradiciškai pagrindinė pokalbių tema. Vaikams pasakojama, kokie jie buvo, kaip klostėsi jų gyvenimas, ko gražaus galima iš jų pasimokyti. Ir pats pašnekovas prisipažįsta daugiausia savo giminės istorijos sužinojęs būtent Kūčių vakarą. Tėvai labai mėgo pasakoti apie savo vaikystę, apie savo senelius, kitus giminaičius – žodžiu, prisiminti viską, kiek tik atmintis siekdavo. Tie tradiciniai Kūčių vakarienės pašnekesiai ypač ir įstrigdavo etninės kultūros žinovo atmintyje.
„Mūsų šeimoje per Kūčias sauso pasninko nebuvo laikomasi, šeima nebuvo religinga, bet išlaikyti tradicijas labai stengėsi. Tėvai neretai tądien ištardavo: „Šiandien nepietausime, tik lengvai užkąsime“, „ Pietų nebus, nes laukia Kūčių vakarienė“, – prisiminė pašnekovas.
Šio rašinio autorės tėvui dzūkui iš Kūčių vakarienės ypač įstrigo jo tėvo pradedama malda prieš vakarienę. Motinai, kilusiai nuo kito Dzūkijos pakraščio,– pyragėliai su džiovintais grybais, silkutės ir šviežia žuvis, grucė, avižinis ir spanguolių kisielius ir po staltiese padėta saujelė šieno, būrimai po vakarienės ir po jos nenudengtas stalas, kad artimųjų vėlės galėtų ateiti pavalgyti.
Vaišių stalas buvo močiutės rūpestis, sumalti aguonas aguonpieniui – senelio darbas. Taip jau susiklostė, kad labai panašiai Kūčių stalas buvo ruošiamas ir mano tėvų, o dabar yra ruošiamas mano pačios namuose. Tiesa, avižinis kisielius nuo jo išnyko, bet Kūčių neįsivaizduojame be spanguolių kisieliaus ir kūčiukų su aguonpieniu. Ilgai kūčiukus pirkdavome, kol pagaliau nusprendžiau iškepti pati. Pasirodo, tai nėra labai daug laiko užimantis darbas.
Kalėdų vaišės kitokios
Kuo skiriasi Kalėdų ir Kūčių stalas? „Iš esmės skiriasi“, – glaustai apibūdino etnologas, pabrėždamas, kad Kūčių vakarienę sudaro pasninko valgiai, paprastai paruošiami, mažai perdirbami produktai, tokie, kokius valgė senoliais. Ruošdamos šį stalą šeimininkės gamina valgius, kuriuos darė jų mamos, senelės ir prosenelės. Labai svarbu laikytis tradicijų, jų nekeisti, nes būtent taip darė senelė ir proseneliai.
O per Kalėdas – maistas visai kitoks, riebus, ant jo daug mėsos, labai svarbu kiauliena.
Pasak L.Klimkos, pirmą Kalėdų dieną žmonės paprastai praleisdavo šeimoje. Grįžę iš bažnyčios vaišindavosi šventiniais valgiais, giedodavo giesmes, dainuodavo, ilsėdavosi. Ant stalo – šaltiena, kumpis, šiupinys su kiaulės šnipu ir ausimis, vėdarai, kepta žąsis su kopūstais. Tądien žmonės stengėsi nieko nedirbti. Viskas būdavo suruošta iš vakaro: darbas buvo tik toks – pašerti ir pagirdyti gyvulius. Net aslos nešluodavo.
„Apie senoviškus papročius sakydavo: Kalėdas švęsdavo šventai – šakalio nebuvo galima atsiskelti“, – pabrėžė etnokosmologas, pastebėdamas, kad tradicinis Kalėdų patiekalas – kiaulės galva arba šiupinys su kiaulės uodega.
Tačiau šiuos patiekalus mažai kas tai dienai gamina iki šiol – Kalėdų stalo patiekalai pakito labiau, čia yra vietos daugiau pasireikšti šeimininkių išradingumui.
Nuo ko priklauso šventiškumas
Dabar Kūčių ir Kalėdų valgiai jau nėra išskirtiniai, daug jų valgome kone visus metus. Tad ir Kūčių vakarienė labiau yra išskirtinė ne valgiais, o savo nuotaika. Manau, kad Kūčių stalo išskirtinumą ir šventiškumą lemia net ne tądien užtiesta balčiausia staltiesė, tie ant stalo sudėti namuose pagaminti valgiai ( kuo daugiau namiškių juos gamino, tuo stalas visiems bus svarbesnis), o ilgai iš anksto apie jį galvoje besisukančios mintys, tie bažnyčioje pašventinti kalėdaičiai, bendra malda prieš dalijantis kalėdaitį ir pradedant vakarieniauti, ko nebūna kitais vakarais.
Daugelyje šeimų labai svarbu, kad šioms šventėms atskris užsienyje besimokantys ar dirbantys vaikai ar vaikaičiai, drauge už stalo susės dvi, trys ar net keturios kartos.
Manau, kad ši vakarienė įsimintinesnė bus tiems, kurie labiau pasninkavo per Adventą, atleido žmonėms, kuriems ilgai jautė nuoskaudų ar po kelerių metų atliko išpažintį, priėmė šventąją Komuniją...
O kad šventės būtų šventiškesnės, siūlome namuose išsikepti kūčiukų ir patiems pasigaminti spanguolių kisieliaus.
Kūčiukai
Reikės: 0,5 kg miltų, stiklinės vandens, 2–3 šaukštų aguonų, tiek pat ar daugiau cukraus, 10 g šviežių mielių, poros šaukštų aliejaus, žiupsnelio druskos.
Mieles sutrinkite su cukrumi, į vandenį suberkite pusę miltų, druskos, sudėkite mieles. Tešlą lengvai išplakite, apiberkite miltais ir pridengę rankšluosčiu palikite šiltoje vietoje pakilti. Į iškilusią tešlą berkite likusius miltus, aguonas, įpilkite aliejaus ir gerai išminkykite. Tada vėl pridenkite ir valandai padėkite šiltai. Iš pakilusios tešlos kočiokite maždaug piršto storio ritinėlius, supjaustykite juos nedideliais kubeliais. Sudėkite į miltais pabarstytą ar kepimo popieriumi išklotą skardą, neglausdami vieno prie kito, mat tešla dar kils. Kepkite 180 °C temperatūros orkaitėje, kol gražiai pagels.
Spanguolių kisielius
Reikės: 1 litro vandens, 1 stiklinės spanguolių, cukraus pagal skonį, šaukšto krakmolo. Sumaltas spanguoles supilkite į verdantį vandenį, po kelių minučių nukoškite. Šį skystį virkite toliau, pagal skonį įberkite cukraus. šaltame vandenyje ištirpintą krakmolą maišydamos pilkite į kisielių. Kai sutirštės, nukelkite nuo ugnies.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę