){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Greičiausiai retam kuriam patinka metų laikas nuo Vėlinių iki Kalėdų, retam gerą nuotaiką padeda išlaikyti aplink glūdinti tamsa, o jei dar nebūna ir sniego, – gamtos nuovargio pojūtis. Tačiau guodžia tikėjimas (o ir žinojimas), kad po Kalėdų gamta ims busti ir vėl sulauksime pavasario. Taigi apie šį gamtos ir žmogaus (kaip gamtos dalies) virsmą šiuo Advento laikotarpiu kalbame su psichologe-psichoterapeute Elona Ilgiuviene.
Adventas – ramus pasiruošimas Kūčioms ir stebuklo laukimas. Kodėl nuo seno šis laikas skirtas ramybei ir susikaupimui?
Religinės šventės tiek anksčiau, tiek dabar suteikia žmogaus gyvenimui struktūrą ir ritmą, apimdamos visus kalendorinius metus ir esmines žmogaus gyvenimo temas. Pati šventė neapsiriboja vien konkrečia diena, ji išgyvenama keletą dienų, kurias neretai vadina virsmu. Aiškiausias virsmas vyksta gamtoje, tačiau religinė šventė susijusi ir su vidiniu žmogaus virsmu, jo būsenos kaita, kuriai sustiprinti religinė šventė greičiausiai ir yra skirta. Adventas, kalėdinių švenčių ciklo dalis, prasideda tamsiausiu metu laiku, kai visa gamta vis labiau apmiršta, yra drėgna ir šalta. Neatsitiktinai tikima, kad tai vėlių metas, prasidėjęs dar nuo Vėlinių. Ir žmogaus siela turėtų rimti kartu su gamta, labiau panirti į vidinius išgyvenimus, savęs apmąstymą. Taip aiškinama ir vadinamosios sezoninės depresijos gilesnė prasmė – ji priverčia susitelkti ties vidiniais sielos turiniais, kad vėl sukauptumėme energijos naujai veiklai, kūrybai. Štai senųjų advento žaidimų, ratelių, dainų turinys susijęs su viltimi, nes kupinas piršlybų, vedybų motyvų, nors melodijos, tonacija atitinka advento rimtį. Ruošiamasi būsimam Saulės sugrįžimui, kuris prasideda per pačias Kūčias, užbaigiančias adventą. Krikščionims adventas baigiasi sulaukus Kristaus gimimo – kaskart naujos išganymo vilties gimimo.
Kiek to reikia šiuolaikiniam žmogui?
Manau, kad šiuolaikiniam žmogui to labai reikia. Juk šventė – tai pirmiausia susitikimas su šventybe, kuri priartėja prie žmogaus, įsilieja į patį žmogų. Tai pakylėjantis išgyvenimas, kupinas pagarbos, stebuklo, ypatingas dvasinis potyris, ir jis turi galios transformuoti asmenybę. Tačiau tam reikia ir pasirengimo, ir nusiteikimo, ir sugebėjimo prisiliesti prie iracionalių patirčių. Šiuolaikinis žmogus, deja, negali ar sunkiai gali susikaupti ramiam metų apmąstymui, vidinėms patirtims, nes jis verčiamas nuolat sunkiai dirbti. Moksleiviai ir jų tėvai verčiami keltis dar naktį, kad spėtų į pamokas, studentai baigia semestrus, dėstytojai vargsta kartu su jais. Samdomi darbuotojai įmonėse ir įstaigose baigia ataskaitinius metus, ir prieškalėdinis laikotarpis tampa ne rimtas ir ramus, o beprotiško lėkimo ir streso košmaras. Dar prisideda kalėdinių dovanų karštligė, skatinama prekybininkų, kurie ir patys kaip išprotėję siekia kuo didesnių apyvartų. Visam tam žmogaus psichika ir kūnas prieštarauja, nes kartu su gamta patiria energijos sumažėjimą, ir manyčiau, kad su šiuo konfliktu susijusios padažnėjusios ligos.
Adventas – ne tik ramybės, bet ir paslaptingas, mistiškas laikas, kai ano pasaulio dvasios bando kištis į žmonių gyvenimą. Kodėl tikima mistika?
Paslaptis traukia žmogų nuo jo atsiradimo, ir visų laikų žmogus bando paslaptį savaip įminti. Traukia žiūrėti į žvaigždėtą dangų ir apmąstyti savo ryšį su žvaigždžių judėjimu, pasakoti istorijas apie pasaulio pradžią ir pabaigą, kurti mitus, sekti pasakas, dainuoti dainas apie gyvenimą, meilę ir mirtį. Dabartinis žmogus išgyvena mito ilgesį, kai žmonių ir dievų pasaulis buvo vientisas, kuriame dievai teikė aiškias pasaulio vertybines, psichologines ir net geografines koordinates. Kai trūksta tokio mitinio pasaulio vientisumo išgyvenimo, tuomet atsiranda praraja, ir joje gimsta baimės. Sutrikusi kolektyvinė sąmonė vėl ir vėl pasakoja istorijas apie prievartą ir neviltį – kas vakarą įjungus televizorių retas kanalas parodys ką kita. Tačiau mitinės tvarkos, ryšio su dievybe ilgesys išlieka, ir jis reiškiasi įvairiais pavidalais, tradiciniais ir netradiciniais.
Tautosakoje Advento metu dažniau minimi numirėliai, vaiduokliai, velniai ir kitos būtybės. Su kuo tai galima sieti?
Mitologas Norbertas Vėlius teigia, kad „Kūčių šventės uždarumas, šeimyninis pobūdis, pagarba seniesiems ir daugelis kitų bruožų perša mintį, jog ši šventė smarkiai susijusi su protėvių kultu ir mirusiaisiais.“ O Velnias senajame tikėjime buvo svarbiausias mirusiųjų globėjas (beje, anot N.Vėliaus, šis vaizdinys labai skiriasi nuo krikščioniškojo velnio). Turbūt Lietuvoje nieko nestebina, kad tamsiausio metų laiko šventės susijusios su mirusiaisiais, juk daugeliui mirtis natūraliai asocijuojasi su tamsa ir šalčiu, o gyvybė – su šviesa ir šiluma. Čia susiduriame su archetipiniais psichikos klodais, kurie bendri visai žmonijai, todėl ir skirtingų tautų mitologijose rasime panašius vaizdinius, panašius švenčių ciklus.
Verti dėmesio yra Kūčių burtai, buvo norima sužinoti ateitį...
Žmogui būdinga nerimauti patiriant nežinomybę, ir jis visokiais būdais siekia kontroliuoti savo gyvenimą, kad sumažintų tą nerimą. Merginoms anuomet būdavo ypač aktualu ištekėti, moterims – susilaukti vaikų, šeimai – sulaukti gero derliaus. Ateities burtai suteikia tam tikrą kontrolės pojūtį, viltį, lūkesčius, kurie po to nukreipia veiksmus – taip vėl reguliuoja psichinį gyvenimą ir elgesį. Minėjau, kad šventės ir rengimasis šventėms suteikia struktūrą ir net prasmę visam žmogaus gyvenimui.
Tai, kad dalis maisto būdavo aukojama dievams ir atiduodama vėlėms, leidžia spėti apie nenutrūkstamą ryšį su protėviais?
Iš tiesų, lietuviai gerbia ir atsimena savo protėvius ne tik per Kūčias, bet net keliose šventėse. Psichologiškai galime aiškinti, kad tai suteikia tęstinumo ir tapatumo išgyvenimus, būtinus sveikai žmogaus asmenybei. Senelių darbai ir patirtys toliau mums kalba, tebegyvena per mus, o mes savo sukauptą patirtį perduosime toliau, savo ar kitų vaikams. Toks žinojimas suteikia saugumą, savigarbą, skatina dėkingumą ir norą dalintis, didina psichologinį komfortą.
Tačiau, nepaisant šio glaudaus ryšio, yra nemažai burtų, rodančių, kad vis dėlto buvo nesvetima ir mirties baimė...
Žinodami, kad protėviai čia pat, tamsioje namų kertėje, ar tikėdami, kad jie aplanko mus per šventes, mato ir girdi mus, mes ir su savo mirtimi labiau susidraugaujame. Anksčiau mirtis buvo nuolat šalia, juk žmonės mirdavo dar kūdikiai, vaikai, žmones šlavė nepagydomų ligų epidemijos.
O kaip į mirtį žiūrima dabar?
Augant pragyvenimo lygiui, tikint medicinos laimėjimais, auga ir žmonių lūkesčiai: štai iš sėkmingo bankininko esu girdėjusi, kad jis tikisi gyventi ne mažiau kaip 120, o gal ir 150 metų, jo vaikai jau gyvens ir 200 metų. Žinoma, jo norai pagrįsti mokslo atradimais, tačiau neigia kitus nekontroliuojamus veiksnius, tokius kaip virusų mutacijas ar aplinkos poveikis, kuriuos žmogus anksčiau irgi priskirdavo dievų įtakai. Šiuolaikinis žmogus yra ypač linkęs bijoti mirties ir gyvena taip, tartum būtų nemirtingas, neigdamas mirtį. Neigiama bendrai tamsioji gyvenimo ir savo sielos pusė – siekiama išstumti sunkius jausmus, kaip liūdesį, nerimą, pyktį, pavydą, akcentuojamas vystymasis, gausa, gerovė, sėkmė. Štai tamsusis metų laikas ir tamsios sielos būsenos artėjant metų pabaigai ir priverčia vėl atsigręžti į pilną gyvenimo ir mirties tikrovę, kartu neprarandant vilties.
Adventas ne tik pažadina ilgesį, bet ir dovanoja viltį...
Pastaruoju metu labiausiai plinta pasaulio pabaigos mitas. Vertinčiau jį kaip kolektyvinės sąmonės atsaką į visišką vertybinių koordinačių praradimą, ryšio su giliausia savastimi, kuri vienija priešybes ir suteikia prasmę, praradimą. Gal net jaučiamės kalti dėl baisios žmogiškosios destrukcijos, kuria baigiame sunaikinti visa, kas gyva, net ir save? Kolektyviniu mastu ilgimės naujo pasaulio, vertybių atgimimo, tvarkos, vilties ir meilės, ir norėtumėme pabaigti dabartinę destruktyvią epochą. Ir individualios psichikos lygiu žmogus turi kaskart marinti senus, atgyvenusius elgesio stereotipus, nuostatas, o gimdyti naują save. Kaskart turi atsinaujinti, kad liktum gyvybingas, kūrybingas, įdomus sau ir kitiems. Metų ciklo šventės padeda tokiam vidiniam virsmui, jos suteikia progą prisiliesti prie giliausių vidinių klodų, kuriuose dar gyvena mitas, paslaptis – archetipinių žmogiškosios būties klodų. Labai svarbu jai atsiverti, kad ji keistų, judintų, atnaujintų asmenybę.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę