){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kepenys paruošia svarbias mūsų organizmui medžiagas.
Glikogenas. Nė vienas mūsų negalime užtikrinti griežto mitybos režimo. Vieną minutę suvalgome per mažai, kitą – per daug. Maisto perteklius gliukozės pavidalu pasiekia kepenis, kur, veikiamas kasos hormono insulino, paverčiamos gyvulinės kilmės į krakmolą panašiu angliavandeniu – glikogenu. Jis kaupiamas ten pat kepenyse arba nunešamas į raumenis. Esant maisto trūkumui, energijai gauti kepenys arba raumenys skaldo sukauptą glikogeną į lengviau panaudojamą energinę medžiagą – gliukozę. Todėl, net ir visą dieną badaujant, bendra kūno riebalų masė nepakinta – žmogui užtenka sukaupto glikogeno. Jis sudaro net 5–7 proc. kepenų svorio.
Tulžies rūgštis. Tai medžiaga, reikalinga riebalams virškinti. Ją gamina hepatocitai ir per tulžies latakus išskiria į tulžies pūslę. Pavalgius reikalingas kiekis tulžies rūgšties išsiskiria į žarnyną. Esant šios rūgšties trūkumui ar pašalinus tulžies pūslę, suvalgius didesnį kiekį, maisto jaučiamas „sunkumas“ pilve.
Baltymai. Baltymai mūsų organizme tarnauja kaip reikalingų medžiagų nešikliai, statybinės medžiagos naujų ląstelių gamybai, kraujo sudėtinė medžiaga, taip pat padeda išlaikyti tinkamą skysčio balansą tarp kraujagyslių ir organų bei raumenų. Visi šie baltymai gaminami kepenyse. Ten pat gaminami ir baltymai, vadinami krešėjimo faktoriais. Jie yra atsakingi už trombo susidarymą ir kraujavimo sustabdymą pažeidus kraujagyslę. Trūkstant krešėjimo faktorių pailgėja kraujavimo laikas, gali atsirasti gyvybei pavojingų kraujosruvų.
Riebalai. Kepenyse gaminama labai svarbi organizmo statybinė medžiaga – cholesterolis. Jis užtikrina ląstelių sienelių tvirtumą. Kepenyse cholesterolio gaminama nuolatos ir vėliau jis nuplukdomas ten, kur jo reikia labiau – į „statybų vietą“ arba įeina į tulžies rūgščių sudėtį. Be to, cholesterolis kaip žaliava naudojamas kai kurių hormonų sintezei.
Kepenys ne tik pagamina naudingas medžiagas ir gali jas savyje saugoti, bet ir „priglaudžia po savo sparneliu“ kitus naudingus elementus:
• kepenyse kaupiami vitaminai A, D, E, K, B12. Valgant turtingą jais maistą, vitaminų perteklius kaupiamas ir panaudojamas esant trūkumui. Todėl šių vitaminų trūkumas esant prastai mitybai pasireiškia ne taip greitai.
• kepenyse saugoma dalis kraujo forminių elementų ir, vykstant stipriam kraujavimui, jie paleidžiami atgal į kraujagysles, taip apsaugant organizmą nuo mirties dėl nukraujavimo.
Šis svarbus organas valo mūsų kūną ne tik nuo nuodingųjų medžiagų (dažniausiai visi galvoja apie alkoholį ir maiste esančius sintetinius skonio ir konservavimo priedus), bet ir nuo medžiagų, kurios susidaro, kai organizmas dirba tvarkingai ir darniai.
Amoniakas. Ši medžiaga kiekvieną minutę išsiskiria skaidant baltymus. Ypač dideli kiekiai susidaro tuomet, jeigu laikomasi dietos ar badaujama. Amoniakas negali būti pašalintas pro inkstus. Užsibuvęs kraujyje, jis pasiekia galvos smegenis ir jas tiesiog „apnuodija“. Tokia būklė vadinama encefalopatija. Iš pradžių atsiranda mieguistumas, lėtas mąstymas, sumažėja koncentracija. Daugėjant amoniako kiekiui kraujyje, žmogus tampa vis labiau prislopintas, vangiai reaguoja į aplinką, miega nepažadinamai, nesuvokia savo būklės sunkumo, blogiausiu atveju – ištinka koma. Kad taip neatsitiktų, kepenys amoniaką paverčia kita medžiaga – šlapalu (urea). Jis dėl savo tirpumo vandenyje lengvai pašalinamas pro inkstus su šlapimu.
Bilirubinas. Išsiskiria mirus pasenusiems eritrocitams ir suirus svarbiausiai jų sudedamajai medžiagai – hemoglobinui. Laisvas bilirubinas sukelia geltą. Siekdamos to išvengti, kepenys sujungia laisvą bilirubiną su baltymais ir naujai susidariusį produktą išskiria kartu su tulžies rūgštimi.
Nuodų pašalinimas. Pirmas į galvą ateinantis pavadinimas yra alkoholis. Taip, kepenys atsakingos už jo perdirbimą ir pašalinimą. Tačiau tai ne vienintelis nuodas, nuo kurio esame saugomi. Kepenyse yra sunaikinamos su maistu gautos ar per plaučius įkvėptos kenksmingos medžiagos, kurios patenka į kraują: sintetiniai maisto priedai, vaistai, valiklių garai, nuodingų augalų komponentai. Alkoholis ir narkotinės medžiagos kenkėjų sąraše užima pirmąją vietą. Jie yra ne tik paverčiami nekenksmingais junginiais, bet ir sukelia hepatocitų žūtį. Todėl, piktnaudžiaujant alkoholiu, pamažu miršta visas kepenų audinys, dėl to sutrinka visos kepenų atliekamos funkcijos.
Tai svarbu! Kepenims taip pat kenkia kai kurie vaistai nuo skausmo: paracetamolis, nimesulidas. Jie gali sukelti staigią didelio kiekio hepatocitų žūtį ir taip sukelti žaibišką kepenų nepakankamumą. Todėl, vartojant sudėtinius vaistus nuo peršalimo, reikia skaičiuoti per parą suvartojamo paracetamolio kiekį ir neviršyti 4 g/parą, o vaikams iki 12 metų šių vaistų vartojimo schemą turi paaiškinti pediatras.
Vaistų perdirbimas. Nepaisant medicinos pažangos, ne visi vaistai, patekę į kraują, geba atlikti savo darbą. Dalis jų tampa veiksmingi tik tuomet, kai kepenyse yra paverčiami chemiškai veikliomis formomis. Tą ypač svarbu atsiminti geriant kelių vaistų vienu metu, nes kai kurie tarpusavy konkuruoja dėl pirmenybės „būti pakeistiems“. Todėl, gydytojui paskyrus naują vaistą, svarbu pasakyti apie kitus vartojamus preparatus.
Apsauga. Kepenyse esančios Kupferio ląstelės yra priskiriamos imuninei sistemai. Jos geba suvalgyti su krauju iš žarnyno patekusias bakterijas ir taip apsaugo visą organizmą nuo rimtos komplikacijos – sepsio (liaudyje vadinamo kraujo užkrėtimu).
Medicinos pažanga lėmė, jog įvykus ūminiam kepenų pažeidimui, trumpą laiką jas galima pakeisti „dirbtinėmis kepenimis“, dar vadinamomis MARS aparatu. Deja, jo atliekamos procedūros yra ne tik labai brangios, bet ir negamina reikalingų organizmui medžiagų.
• Apie 80–90 proc. kepenų masės sudaro hepatocitai – 25 mikronų dydžio ląstelės, gebančios atsinaujinti po pažeidimo. Jų yra apie 250–500 milijardų.
• 2 proc. yra vadinamosios Kupferio ląstelės ir panašiai tiek pat – Ito ląstelės.
• Vienu metu dirba apie 40 proc. kepenų. Dėl šio priežasties, kai pažeidimas nedidelis, šis organas geba gerai atlikti savo darbą, kol pažeistoji dalis atsinaujins.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę