Speleologijos negalima priskirti ekstremalaus sporto kategorijai, nes ekspedicijose mes visuomet stengiamės kaip galima labiau sumažinti galimus pavojus, nesiekiame ekstremalių dalykų. To mokome ir naujuosius savo komandos narius. Speleologija – komandinis užsiėmimas. Paprastai speleologinėms ekspedicijoms komanda yra sudaroma iš 7–30 žmonių. Ekstremalaus sporto srityse pasiektas tam tikras rezultatas (pvz., rekordas) atspindi vieno žmogaus užsispyrimą, įdirbį, fizinį pasirengimą, individualias savybes, talentą. Speleologijos atveju vienas žmogus urve nieko nenuveiks. O ir judėti urvuose vienam griežtai draudžia saugumo technika. Urvų tyrinėjimų ekspedicijose dirba visa komanda. Kiekvienas jos narys atlieka tam tikrą užduotį. Jei nors vienas savo užduoties neatliks, ekspedicija gali nepavykti..
Prieš ekspediciją renkame informaciją apie regioną, į kurį vykstame, skaitome, domimės, trenuruojamės, rengiame urvo šturmo ar tyrinėjimo veiklos grafikus, planus.. Urvų tyrimų rezultatai dažniausiai pasiekiami tik per keletą ar net keliasdešimt intensyvių ir sistemingų tyrinėjimų metų. Ruošdami speleologus mes labai daug dėmesio skiriame psihologiniam pasirengimui. Labai svarbu vidinis pasitikėjimas savo jėgomis ir žmogaus vidinė harmonija. Tik gerai psichologiškai ir techniškai pasirengęs komandos narys gali be problemų iškęsti urvuose tykančius išūkius – potvynius, akmenų griūtis, įveikti urvų siaurumas, ištverti sunkų fizinį darbą, nugalėti fobijas.
Kiekvienas žmogus, norintis būti speleologu ir turintis tam entuziazmo, gali juo tapti. Kažkada buvau gana skeptiškai nusiteikęs prieš „silpnąją lytį“, bet kai kurios moterys paneigė visus mano stereotipus. Geru speleologu tampama tik po 10 metų – tai labai ilgas procesas, kuriam daugiau reikalinga valia, entuziazmas, žinios, patirtis, bendravimas, nuoširdumas, o ne fizinis pajėgumas ar idealus sportinis pasiruošimas.
Urvas – tai požeminės upės vaga, tad pavasarį, tirpstant sniegui, užsemiamos tam tikros urvo dalys, todėl žmonės gali būti ilgam atskirti nuo žemės paviršiaus. Grėsmę kelia krentantys akmenys, taip pat yra rizika sušalti urvuose, kur tik 4–8 laipsniai šilumos bei 100 proc. drėgmė. Kiti pavojai kyla dėl žmonių klaidų, t.y. kai į ekspediciją vyksta nepatyrę, menkai pasiruošę žmonės arba kai ilgametę patirtį turintis speleologas pradeda nebekreipti dėmesio į saugumo techniką, nebevertinti situacijos realiai.
Ekspedicijų metu žmonės dažnai atsiskleidžia, nusiima savo kaukes, o ilgainiui tampa nuoširdūs, lengvai bendraujantys. Tačiau tai nėra užsiėmimas estetams, nes urve yra gražių vietų, bet yra ir nelabai gražių: siaurų, šlapių ir purvinų. Tai tam tikras iššūkis sau, įveikti tokias vietas, tiesiog psichologinis savęs nugalėjimas.
Daugelis pasiekimų atsispindi emocijose, vidiniuose išgyvenimuose, kad nugalėjai save,, atlikai sunkią užduotį, ar nusileidai į sudėtingą urvą. Vienu iš pasiekimų laikyčiau ekspediciją „Gilyn į žemės centrą“ – lietuvių nusileidimą į giliausią iki šiol žinomą pasaulio urvą. Šią ekspediciją mes organizavome gana ilgai ir nelabai kas tikėjo, kad ji mums pavyks. Galėčiau šią ekspediciją pavadinti vienu svarbiausių mūsų komandos veiklos rezultatu per paskutinius 10 metų. Jos sėkmė, tai mūsų veiklos tarptautinis pripažinimas bei Lietuvos vardo garsinimas. Tai iš tikrųjų buvo slapta mano svajonė, kuri privertė tikėti, kad mintys materializuojasi.
Kviečiame, džiaugiamės tais žmonėmis, kurie nori prisidėti prie mūsų veiklos. Šiuo metu kaip tik renkame naujus narius į speleogų mokyklą. Esame linkę perduoti visą savo patirtį ir žinias. Speleologija jau garsina Lietuvą. Kitų valstybių šalių speleologai mus žino, kaip rimtai dirbančią komandą, todėl tikrai norisi, kad kuo daugiau entuziastingų žmonių prisijungtų prie mūsų.
Daugiau informacijos apie mus – www.speleo.lt
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę