Taip JAV filosofijos daktaras psichiatras Raymond A. Moody savo knygoje „Gyvenimas po mirties“ aprašo buvusių prie mirties slenksčio, tačiau atgaivintų ligonių išgyvenimus, apklausęs apie pustrečio šimto žmonių. Be abejo, ir Lietuvoje yra žmonių, kurie buvo atgaivinti ir gali pasidalyti panašiais prisiminimais. Vanda Šiaulienė, Holistinės sveikatos instituto direktorė, išgyvenusi klinikinę mirtį, girdėjo gydytojų balsus, matė viską, kas vyko operacinėje. Aiškiaregė iš Anykščių Svetlana taip pat pasakojo mačiusi tamsų tunelį, o jo gale – ryškią nežemišką šviesą....
Suprantama, jog šių žmonių pasakojimai vertinami nevienareikšmiškai, juolab įdomu sužinoti, kaip šią patirtį vertina medikai, t.y. tie, kurie ir sugrąžino visus tuos žmones į Žemę.
Nei tunelio, nei šviesos
Reanimacija – mokslas apie gaivinimą, organizmo gyvybinių funkcijų atnaujinimą. Tai medicinos šaka, tirianti klinikinės mirties ištiktų, sunkiai sergančių ir operuotų žmonių gaivinimą ir gydymą. Tad gydytojai reanimatologai savo praktikoje kone kasdien susiduria su klinikine mirtimi.
Gydytoja anesteziologė-reanimatologė, kardiologė prof. Dagmara REINGARDIENĖ Kauno medicinos universiteto klinikų reanimacijoje dirba nuo 1970 m. Medikės žiniomis, nė vienas atgaivintas pacientas nėra nieko panašaus pasakojęs: nei apie šviesą tunelio gale, nei apskritai ką nors prisiminęs. Anot profesorės, anksčiau ligoniams nė nebuvo sakoma, kad juos buvo ištikusi klinikinė mirtis. Domėjimasis atgaivintų žmonių išgyvenimais prasidėjo, kai pasaulį išvydo R. Moody knyga „Gyvenimas po mirties“.
„Tai buvo apie 1976-uosius. Knygą skaitėme anglų kalba, suprantama, kad jokio vertimo nebuvo“, – prisiminė profesorė. Tuomet Klinikų Intensyviosios terapijos skyriui vadovavo A.Lukoševičiūtė. Ji savo iniciatyva kartu su studentais ir ėmėsi vykdyti apklausą – įrašinėti klinikinės mirties ištiktų ir atgaivintų žmonių patyrimą. Tačiau rezultatas buvo neigiamas – niekas nieko nematė, negirdėjo, nejautė ir neprisiminė.
„Kai ištinka klinikinė mirtis, jokio pasaulio suvokimo būti negali, nes smegenys nebefunkcionuoja – vadinasi, žmogus nieko negali nei jausti, nei girdėti“, – sakė prof. D. Reingardienė.
Žino nedaug
Gydytojos Alvydos Pilkauskienės teigimu, iš tiesų nedaug yra žinoma apie mirimo procesą ir dar mažiau apie žmogaus psichikos procesus mirštant. Viename iš neseniai atliktų tyrimų su klinikinę mirtį dėl širdies infarkto patyrusiais ir atgaivintais ligoniais teigiama, kad 10 proc. šių pacientų prisiminimai buvo labai artimi tiems, kuriuos pasakoja kiti patyrusieji klinikinę mirtį, nors faktiškai jie neturėjo galimybės matyti ir prisiminti įvykių. Ligoniai pasakojo gana išsamias „matytas“ detales apie atgaivinimo procesą, šiame procese dalyvavusius medicinos darbuotojus. „Didžioji dalis tyrimų, atliktų su gyvūnais ar žmonėmis, nustatė, kad galvos smegenų funkcijos tokiu atveju sutrikusios, tad neaišku, kaip tokie prisiminimai, kuriems užfiksuoti ir vėliau juos atgaminti reikia sudėtingų mąstymo procesų, priežasties ir pasekmės ryšių suformavimo, galėjo būti sukurti. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmogaus sąmonė ir jos ryšys su galvos smegenų funkcijomis iki šiol išlieka neįminta mįslė. Nors kai kurios teorijos teigia, kad sąmonė turi būti atskirta nuo materialaus smegenų substrato ir tik taip gali būti aiškinami klinikinę mirtį išgyvenusių žmonių patyrimai. Tuo tarpu neseniai mokslininkai atliko tyrimus (kuriems, beje, 2000 m. buvo paskirta Nobelio premija Medicinos srityje), kuriuos tęsiant įmanoma bus įrodyti, kad sąmonė gali būti paaiškinta galvos smegenų ląstelių funkcijomis“, – kalbėjo gydytoja A.Pilkauskienė.
Klinikinė mirtis – tai būklė, kai nėra matomų gyvybės
ženklų (neplaka širdis, žmogus nekvėpuoja), išnyksta centrinės nervų sistemos funkcijos, tačiau išlieka medžiagų apykaitos procesai ir dar neįvyksta nebepataisomi procesai audiniuose. Ši būklė gali tęstis keletą minučių, po to prasideda nebepataisomi pakitimai smegenyse, ir žmogų ištinka biologinė mirtis. Tiesa, kartais mirimo procesas gali trukti ilgiau (pvz., nuskendus lediniame (≤10 °C) vandenyje), o žmogus gali būti sėkmingai reanimuotas.
Žmonių pasakojimai apie tunelį, šviesą, bendravimą su mirusiaisiais ar savo kūno palikimą, turi, anot prof. D. Reingardienės, pagrindo tik tuo atveju, kai ligonis yra sunkios būklės, tarp gyvybės ir mirties, kai trinka jo gyvybinės funkcijos, kai jis ūmiai ar lėtai merdi. Žodžiu, kai jo gyvybinės funkcijos gesta, bet jis nėra ištiktas klinikinės mirties. Tokiu atveju kai kurių žmonių, buvusių prie mirties slenksčio, bet ne mirusių, teiginius galima pagrįsti ir mokslu.
Ilgiausiai išlieka klausa
Dalis reanimuotų žmonių pasakoja, kad girdėjo gydytojų, šalia buvusių artimųjų kalbas. „Gęstant gyvybinėms funkcijoms, ilgiausiai išlieka klausa. Klausos nervai pakankamai išsišakoję, todėl, jei dalies jų veikla sutrinka, likusioji dar gali funkcionuoti, ir klausa nebūtinai visiškai išnyksta“, – aiškino prof. D.Reingardienė. Juk visiems žinoma, jog šalia merdinčio ar sunkiai sergančio sąmonę praradusio ligonio negalima kalbėti apie jo beviltišką būklę, apskritai nieko blogo sakyti, nes jis dar gali girdėti. „To mes ir studentus mokome“, – sakė profesorė.
Šviesos ir ne bet kokios, o būtent tunelio gale, matymą galima pagrįsti fiziologiškai.
Akis yra svarbiausias porinis jutimo organas, regos analizatoriaus dalis. Regos organą sudaro akies obuolys su akies priediniais organais, taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.
Tuomet, kai žmogaus smegenų veikla ima trikti, ilgiausiai išlieka centrinis matymas, kai matymo zona smarkai susiaurėjusi. Toks matymas vadinamas vamzdiniu. Dėl to žmonės suvokia save lyg įkritusius į šulinį ar tunelį, kurio gale jie ir mato šviesą.
Praėjusio gyvenimo paveikslėliai dažniausiai vyksta akimirksniu, ir žmogus juos suvokia vienu žvilgsniu. Visa tai išgyvenusieji teigia, jog praeities apžvalga trunka tik žemiško laiko akimirką. Ar tai galima pagrįsti mokslu?
Centrinės nervų sistemos (CNS) funkcijos gęsta pradedant jauniausiomis smegenų struktūromis. Tuo tarpu atsinaujinimo procesas priešingas – iš pradžių atsinaujina senesnės CNS struktūros. Todėl, žmogaus organizmui atsigaunant, jam nuosekliai iškyla įsimintiniausi gyvenimo prisiminimai, pradedant anksčiausiais išgyvenimais.
Kone visi balansavusieji tarp mirties ir gyvybės teigė, jog tapo kitais žmonėmis. Net ir tie, kurie teigė nieko nematę ir negirdėję. Jie tapo mažiau lengvabūdiški, beveik visi bandė keisti gyvenimo būdą.
Patyrusieji sunkias traumas, buvę be sąmonės ar komos būklės, tačiau pasveikusieji ima labiau vertinti gyvenimą ir kartu daugelis jų visiškai nebijo numirti. Kai kuriems išgyvenusiesiems atgimimas sustiprino jausmą, jog jie yra išskirtiniai, unikalūs, kiti mano, jog jų sugrįžimas – tai Dievo dovana ar likimas, bei tiki, kad ilgai gyvens. O svarbiausia – pasikeitė jų vertybių skalė: mažiau galvoja apie pinigus ar kitas materialias gėrybes, daugiau – apie dvasios dalykus.
R.Moody tyrinėjimai apie gyvenimo tęstinumą po kūno mirties sukėlė daug diskusijų. Daugelis kritikų teigė, kad knygoje surinkti žmonių pasakojimai nėra jokie įrodymai, nes nežinia, ar jie buvo ištikti klinikinės mirties. Ir pats autorius rašo, jog, kai kurie išgyvenimai yra užrašyti iš žmonių, buvusių komos ar kitos sunkios būklės, tačiau nemirusių lūpų. Bet vis dėlto jie pabuvojo arčiau tos ribos...
„Skirtingi aiškinimai įmanomi, nes tai – tik didelio kelio pradžia, bandymas nuspėti tą nežinomą kelią, kurį visi mes, mirtingieji, turėsime praeiti. Kas gi nenori žinoti, kas nutiks su manimi ar tavimi po mirties?“*
* Citata iš knygos dr. R.Moody „Gyvenimas po mirties.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę