){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Važiavimas riedučiais primena čiuožimą pačiūžomis. Ratukinės pačiūžos pirmą kartą buvo išrastos 1700-aisiais Olandijoje ir atstojo tikras pačiūžas vasaros sezonu. Po kelių šimtų metų, atsiradus naujoms medžiagoms ir technologijos galimybėms važiavimas riedučiais tapo populiaria sporto šaka. “Moderniųjų” riedučių gimtinė - JAV, tačiau, išryškėjus privalumams, šis sportas sparčiai pasklido po visą pasaulį. Ypač aktyvūs riedučių sporto šalininkai pasirodė esą Didžiosios Britanijos gyventojai.
Kaip rodo amerikiečių atlikti tyrimai, važinėjant riedučiais patiriama daug traumų. Paprastai nelaimės atsitinka tuomet, kai čiuožėjas dėl blogos kelio dangos ar nenumatytų kliūčių netenka pusiausvyros, kai per greitai lekia ir nespėja laiku sustoti, kai nepavyksta atlikti kokio nors triuko. Dažniausiai pasitaiko riešo kaulo (37 proc. iš visų susižalojimų važinėjant riedučiais) skilimai arba lūžiai. Važiavimas riedučiais tempiant motorinei transporto priemonei - net pavojingas gyvybei.
Nelaimės dažniausiai ištinka naujokus bei triukus atliekančius riedutininkus. Labai svarbu, kad riedučių modelis atitiktų riedutininko sugebėjimus ir, savaime aišku, kojos dydį. Trijų ar keturių ratukų riedučiai tinka pradedantiesiems bei vidutiniokams. Penkių ratukų riedučiai reikalingi tik sportininkams, dalyvaujantiems varžybose ar važiuojantiems ilgas distancijas. Ratukų tvirtumas priklauso nuo guolio tvirtumo ir medžiagos, iš kurios jie padaryti. Pavyzdžiui, kieti guminiai ratukai “vėžina” keletą metų, tinka pradedantiesiems, mėgėjiškam pasivažinėjimui. Minkštesni (permatomi) poriletano ratukai laiko ilgiau, jie skirti ilgoms distancijoms. O kaučiukiniai ratukai - ypač tvirti. Jie skirti šokinėjantiems nuo įvairių plokštumų, triukus atiliekantiems riedutininkams. Susidėvėjusius ratukus reikia keisti, svarbu, kad atitiktų dydis ir modelis. Riedučių batai neturi reikšmės riedučių galimybėms. Batai būna suvarstomi ir su plastmasinėmis sagtimis. Varstymas užima ilgiau laiko, tačiau sagtelė - ne amžina, ji susidėvi arba užkliuvus gali sulūžti, o sutaisyti nebus lengva. Bet kokiu atveju riedučiai visuomet privalo būti geros būklės (įskilę važinėjimui jau nebetinka, ratukai turi būti simetriški ir laisvai suktis). Perkant riedučius reikia pasikonsultuoti su išmanančiu pardavėju arba kviestis pagalbon patyrusį riedutininką.
Pradedantiesiems patartina iš pradžių mokytis važiuoti ten, kur nėra transporto, geras apšvietimas ir gera kelio danga. Išvažiavus į judrią gatvę, iš pradžių reikia vengti kalnelių. Riedutininkai privalo sekti kelią ir pastebėti duobes, kliūtis, kurios gali sutrukdyti išsilaikyti ant kojų, taip pat reikia išmokti greitai reaguoti į netikėtas situacijas, t.y. vietoj susidūrimo su kliūtimi greitai ir saugiai sustoti arba saugiai nukristi. Važiuojant riedučiais būtina dėvėti specialų šalmą, riešo, kelių ir alkūnių apsaugas. Jie nepanaikina nelaimės tikimybės, bet 1996 metais JAV atlikti tyrimai parodė, kad apsaugo nuo kai kurių sužalojimų. Kito tyrimo duomenimis, be apsaugų rizika susižaloti riešą padidėja dešimčia kartų.
Kiekvienas riedutininkas yra nors kartą kritęs, todėl, kad būtų išvengta susižeidimų, verta išmokti kristi saugiai.
Štai keletas stabdymo būdų:
• Vienas iš pačių negrakščiausių ir skausmingiausių sustabdymų - pulti į glėbį kokiam nors augalui arba plotis į kokį nors kitą “nelemtą” sutvėrimą, pasimaišiusį po kojomis. Be abejo, niekas to nedaro savo noru ir stebintys tokį stabdymo būdą gali pasimokyti. Jei išvysite tokį vaizdą, padarysite viską, kad taip nenutiktų jums, todėl šis stabdymo būdas, galima sakyti, veiksmingas ne tik jį atliekančiam, bet ir stebinčiam.
• Važiuojant nedideliu greičiu, geresnis ir ne toks skausmingas stabdymo būdas - griūti visu kūnu taip, kad pirmiausia žemę paliestų apsaugomis apsaugoti keliai ir rankų riešai. Sulenkus kelius, pirmiausia reikia kristi ant kelių, po to ant riešų. Kadangi susižeidimo tikimybė vis tiek išlieka, prieš atsitrenkiant riešus reikia stengtis atpalaiduoti.
• Krentant atgal geriausia kristi ant užpakalio, o ne ant riešų ir alkūnių. Kai važiuojant dideliu greičiu neišvengiamai prireikia sustoti, smūgį geriausia pasitikti visu kūnu, saugant galvą, nors ji ir su šalmu.
• Jei riedate kalnu žemyn ir prireikia sustoti, staigiai pasukite šonan ir kriskite į kalną (kad toliau neriedėtumėte žemyn). Prieš krisdami kūną atpalaiduokite, rankomis pridenkite veidą arba visą galvą.
• Jei tektų susidurti su stacionariu objektu, prieš smūgį galūnes sulenkite, o kūną būtinai atpalaiduokite. Tai yra rankomis ir kojomis “paminkštinkite” susidūrimą. Įtemptos galūnės tik sustiprins smūgio jėgą į sąnarius, nukentės raiščiai arba sausgyslės, jei ne dar blogiau.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę