){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Visiems žinoma, kad imuninė sis-tema yra pagrindinė organizmo gynybinė tvirtovė, sauganti nuo virusų, bakterijų ir kitų ligų sukėlėjų. Kad ji patikimai funkcionuotų, būtina nepervargti, racionaliai maitintis. Ypač svarbu su maistu gauti reikiamą vitaminų kiekį. Žiemą mūsų racionas toli gražu neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų – retai užkandžiaujame vaisiais ar daržovėmis, o šviežios uogos – tik vasaros prisiminimai. Todėl neverta nustebti, išgirdus: „Regis, niekur neperšalau, o vėl liga į patalą paguldė“. Sergame ne nuo šalčio. 90 proc. atvejų peršalimo ligas sukelia virusai, su kuriais atsparumą praradęs organizmas nebesugeba kovoti. Ir nieko keisto, kad pavasarėjant sergamumas ne mažėja, o kartais net išauga. Juk permainingi orai su dažnais atlydžiais yra kur kas palankesnė terpė virusams plisti ir klestėti negu grūdinantis žiemos šaltukas.
Daugelis numodami ranka teigia: „peršalimas – ne liga!“. Galbūt tokia nuomonė susiformavo dėl to, kad dažniausiai šis negalavimas trunka 7–10 dienų ir praeina savaime. Tačiau nereikėtų visada žiūrėti taip atsainiai, nes net paprasčiausia sloga gali komplikuotis ir išsivystyti bronchitas ar ūminis plaučių uždegimas, gali atsirasti kitų rimtų sveikatos sutrikimų.
Statistika byloja, kad per metus suaugusieji peršalimu serga vidutiniškai 2–3, o vaikai – 6–10 kartų. Paprasta paskaičiuoti, kad daug brangaus laiko jaučiamės nedarbingi, išsekę ir nemažai prisikankiname kovodami su perštinčia gerkle, karščiavimu ir varvančia nosimi. Deja, be simptomų gydymo, daugiau gelbstinčių alternatyvų ir nėra. Jokia išankstinė vakcinacija neįmanoma, nes negalavimus sukeliančių virusų priskaičiuojama iki 300 – negali susiformuoti imunitetas visiems, o liaudiški metodai ne visuomet duoda greitą rezultatą. Kadangi gyvename skubančios visuomenės laikais, išgirdę patarimą „išsigulėti“ tik papurtome galvą. Tad belieka senelių rekomenduojami mėtos, šeivamedžio, kraujažolių nuovirai, karštas pienas su pavasariniu medumi, citrinos griežinėliai, dar galybė kitų daugiau ar mažiau patikrintų būdų ir viltis greičiau pasveikti.
Daug paprasčiau užbėgti ligai už akių ir nesusirgti negu vėliau sukti galvą, kuris gydymo būdas iš šimto siūlomų yra veiksmingiausias.
Svarbiausia – stiprinti organizmą iš vidaus. Reguliarus sportas, grūdinamosios procedūros ir visavertė mityba geriausiai puoselėja sveikatą, tačiau tenka pripažinti, kad retai kada pavyksta skrupulingai laikytis sveikos gyvensenos taisyklių. Todėl savo racioną turėtume papildyti organizmui reikalingais vitaminais ir kitomis vertingomis medžiagomis.
Neapsiriksite pasirinkę „Longvit“ Formulę nuo peršalimo. Preparatas skirtas imuninei sistemai stip-rinti ir bendrai savijautai gerinti. Jo patariama vartoti nusilpus organizmo gynybinėms funkcijoms, jaučiant nuovargį, bendrus negalavimo simptomus arba nuolatos kaip maisto papildą.
Preparato pagrindas sukurtas tik iš natūralių gamtos produktų. Vienas jų – Acerola vyšnių vaisiai, nuo seno garsėjantys organizmą stiprinančiomis savybėmis. Ežiuolės šaknų milteliai gaminį papildo natūraliu antibiotiku – echinakozidu, kuris taip pat labai svarbus organizmo gynybos stiprinimui ir pasižymi teigiamu poveikiu, kai ligą sukelia bakterijos.
Į Formulę nuo peršalimo įeina dar vienas ne mažiau reikšmingas dėmuo – cinkas. Šis mikroelementas ypač reikalingas darniam ir visavertiškam fermentinių sistemų funkcionavimui.
Apie vitamino C naudą esam girdėję visi. Nors jo gausu įvairiuose vaisiuose ir daržovėse, dar būtina vartoti papildomai. Mat mūsų racione šių produktų dažnokai trūksta. Vieni jų nemėgsta, kiti – neįperka, o mažieji siūlomą obuolį ar apelsiną dažniausiai išmaino į šokoladą. Be to, termiškai apdorojant maistą nemažai vitaminų skyla, prarasdami savo naudingąsias savybes.
Formulė nuo peršalimo – ne veltui taip skamba pavadinimas. Kurdami preparatą gamintojai ne tik subalansavo reikiamų medžiagų kiekį, bet svarbiausia – nepanaudojo nereikalingų sintetinių priedų. Todėl preparato gali saugiai vartoti tiek suaugusieji, tiek vaikai, nesibaimindami alerginių reakcijų ar kito nepageidaujamo poveikio. Be to, gaminys malonaus skonio, gaminamas kramtomųjų tablečių pavidalu, todėl net didžiausiems smaližiams rūpinimasis sveikata gali tapti tiesiog smagiu įpročiu.
Taigi sveikatai puoselėti būdų yra. Pasirinkime tinkamą ir sutikime pavasarį sveiki!
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę