){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Bet kokie vaistai, jei jų vartosime per didelėmis dozėmis, gali toksiškai veikti organizmą. Vieni vaistai labiau pažeidžia inkstus, kiti – skrandį ar širdį, tačiau beveik visi mažiau ar daugiau pažeidžia kepenis.
Labai sunkus ir greitai kepenų pažeidimas gali išsivystyti perdozavus paracetamolio (acetaminofeno). Paracetamolis sukelia kepenų nekrozę. 150 mg/kg paracetamolio dozė gali būti hepatotoksiška, o 350 mg/kg beveik visada sukelia sunkų kepenų pažeidimą. Alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims toksiškos gali būti netgi gydomosios paracetamolio dozės (2,6–3,9 g/parą). Priešnuodžio N-acetilcisteino dažniausiai skiriama, jei ligonis suvartojo maždaug 7 g paracetamolio arba jei paracetamolio koncentracija kraujyje yra didesnė nei 100 mg/l. Taip pat taikomas bendras detoksikacinis, simptomis gydymas, naudinga skirti hepatoprotektorių.
Apsinuodijimo medikamentais pasekmės priklauso nuo to, kaip greitai ligonis pradedamas gydyti ir kokia ikihospitalinė pagalba jam buvo suteikta. Jei pagalba nesuteikta arba suteikta blogai, apsinuodijusių ligonių mirtingumas yra iki 85 proc. Jei ligonis į ligoninę atvežamas laiku ir jam suteikiama tinkama pagalba, mirtingumas siekia 3–4 proc. Apsinuodijimo medikamentais atveju labai svarbu, ar ligoniui nebuvo hipoksijos, ar jis nebuvo užspringęs, ar nebuvo širdies ritmo sutrikimų. Jei ligonis randamas po kelių parų, tai gydytojai susiduria ne tik su apsinuodijimo sukeltu inkstų, kepenų ar kitų organų pažeidimu, bet ir su tokiomis būklėmis, kaip Crash sindromas su visomis pasekmėmis – rabdomiolize, anurija ir pan.
Nereikia pamiršti, kad labai daug vaistų metabolizuojami kepenyse. Pacientams, jau sergantiems kepenų ligomis, detoksikacija ir ekskrecija gali būti smarkiai sutrikusi, tai lemia per mažą arba per didelę vaistų koncentraciją kraujyje. Jeigu pacientas serga kepenų ligomis, labai svarbu ypač atsargiai skirti vaistų, kurie metabolizuojami kepenyse. Tokiems pacientams dažniausiai rekomenduojamos mažesnės dozės. Vengti skirti vaistų, kurie gali turėti žinomą hepatotoksinį poveikį.
Etanolis yra metabolizuojamas kepenyse. Fermento alkoholdehidrogenazės etanolis kepenyse verčiamas acto rūgšties aldehidu. Šis metabolitas yra labai hepatotoksiškas. Dėl ilgalaikio ir besaikio alkoholio vartojimo vystosi kepenų suriebėjimas (grynoji kepenų steatozė be uždegimo reakcijos), kepenų uždegimas (steatozinis hepatitas). Ligoniui nebevartojant alkoholio, šis procesas yra laikinas, tačiau toliau vartojant alkoholio progresuoja kepenų fibrozė bei mikronodulinė cirozė (steatocirozė). Kepenų cirozės sukelti pažeidimai nebeišnyksta, sutrinka kepenų funkcijos.
Kuo ilgiau vartojama alkoholio ir kuo didesniais kiekiais, tuo greičiau bus pažeidžiamos kepenys.
Labai svarbu yra ir alkoholio rūšis. Silpni spirituoti alkoholiniai gėrimai (spirituotas alus, spirituotas vynas) daug toksiškiau veikia kepenis nei išgryninti stiprūs alkoholiniai gėrimai (degtinė).
Individuali alkoholio toksinė dozė kepenims yra skirtinga ir priklauso nuo lyties, persirgtų ligų, maitinimosi. Manoma, kad vyrams toksinė dozė yra nuo 60 g/p. etilo alkoholio, moterims – nuo 20 g/p.
Svarbu nemaišyti kelių alkoholio rūšių ir turėti saiką. Pati veiksmingiausia priemonė atsiradus alkoholiniam kepenų pažeidimui – abstinencija.
Apsinuodijus grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti labai įvairūs, priklauso nuo grybų rūšies ir toksiškumo. Kadangi daugelio grybų toksinų cheminė struktūra iki šiol nėra iki galo ištirta, apsinuodijimai grybais dažniausiai skirstomi pagal jų fiziologinį poveikį. Skiriamos keturios toksinų kategorijos: protoplazminiai nuodai (sukeliantys generalizuotą ląstelių destrukciją ir organų nepakankamumą), neurotoksinai (sukelia neurologinius simptomus – komą, traukulius, haliucinacijas, sujaudinimą, depresiją), virškinamąjį traktą dirginantys toksinai (sukelia pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą) ir disulfiramo tipo toksinai (šių medžiagų turintys grybai dažniausiai nėra toksiški ir nesukelia jokių simptomų, jei per 72 val. kartu nevartojama alkoholio. Pavartojus alkoholio, išsivysto ūminis toksinis sindromas).
Apsinuodijimui žalsvąja musmire (lot. Amanita phalloides) būdingas ilgas latentinis periodas (6–48 valandos, vidutiniškai 6–15 valandų), kurio metu jokių simptomų gali nepasireikšti. Po latentinio periodo simptomai pasireiškia staiga – atsiranda stiprūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas, troškulys, sutrinka šlapinimasis (anurija), regėjimas, koordinacija, pakyla temperatūra. Ligonis įtaria, kad apsinuodijo grybais, bet po to būna remisijos fazė, simptomai lyg ir praeina, dėl tokios apgaulingos eigos pavėluotai kreipiamasi į medikus. Kai simptomai atsinaujina ir žmogus kreipiasi pagalbos, dažniausiai jau būna per vėlu. Amanitinai yra labai toksiški alkaloidai, kurie, patekę į kraujotaką, ardo kepenų ląsteles hepatocitus ir sukelia jų nekrozę. Simptomai pasireiškia per kelias valandas. Kraujyje labai padidėja kepenų fermentų, bilirubino. Pacientai dažniausiai miršta dėl ūminio kepenų nepakankamumo bei komplikacijų.
Bobausiai (lot. Gyromitra esculenta) daugelyje kraštų laikomi nuodingais, nes, juos išrovus, pasigamina alkaloidas giromitrinas, kuris ir lemia jų stiprų ir malonų kvapą. Apsinuodijimas šia medžiaga yra panašus į apsinuodijimą amantinais, tačiau pasireiškia lengvesne forma. Latentinis periodas trunka 6–10 valandas, vėliau staiga atsiranda diskomfortas, pilnumo jausmas, stiprus galvos skausmas, vėmimas ir kartais viduriavimas. Esant sunkiam apsinuodijimui, nuodai pažeidžia kepenis, taip pat kraujo ląsteles ir CNS. Mirtingumas yra palyginti mažas (2–4 proc.).
Apsinuodijusiajam grybais diagnozė yra paremta anamneze ir simptomais. Diagnozę sunkina tai, kad nuodingi grybai turi kelias toksines medžiagas ir būna sunku tiksliai nustatyti, kokį konkrečiai grybą žmogus suvalgė. Pavojingiausi yra protoplazminiai nuodai, kurie dažniausiai gali nulemti mirtiną baigtį arba sukelti nebeišnykstančius organų pažeidimus.
Apsinuodijus grybais, kaip ir kitų apsinuodijimų atveju, svarbiausia yra laiku suteikti pagalbą. Jei laikas prarastas, prognozė gali būti labai bloga.
Esant toksiniam kepenų pažeidimui ir nepakankamumui, svarbiausia yra laiku pašalinti nuodingas medžiagas, vartoti tinkamų priešnuodžių, rekomenduojama skirti hepatoprotektorių, kartais skiriamas detoksikuojamasis gydymas (hemoabsorbcija, hemodializė ir pan.), gali būti reikalinga netgi kepenų transplantacija.
Hepatoprotektoriai vartojami apsinuodijimų atvejais norint išgelbėti kepenų funkciją, apsaugoti kepenų ląsteles nuo pažeidimo. Jie pagreitina visas fermentines reakcijas, vykstančias hepatocituose, taip pagerindami toksinų išsiskyrimą.
Vienas iš hepatoprotektorių yra Essentiale® forte N. Šio preparato sudėtyje yra fosfolipido fosfatidildicholino digliceridinių esterių. Pagrindinės struktūros sudedamosios dalys yra nepakeičiamos nesočiosios linolio ir linoleno riebalų rūgštys bei oleino rūgštis. Vartojant vaisto nesočiosios riebalų rūgštys įsijungia į pažeistų kepenų ląstelių membraną, reguliuoja ląstelių riebalų apykaitą. Vaistas, kaip papildomas medikamentas, tinka ne tik ligoniams, kuriems toksinį kepenų pažeidimą sukėlė alkoholio vartojimas, apsinuodijimas įvairiomis medžiagomis, bet ir pacientams, sergantiems ūminiu arba lėtiniu hepatitu, kepenų ciroze, esant riebalinei kepenų infiltracijai ir degeneracijai, jeigu yra nėštumo toksikozė, kepenų ląstelių nekrozė, jeigu reikia palengvinti ligonio būklę prieš tulžies latakų ar kepenų operacijas bei po jų. Patekę į tulžį, fosfolipidai aktyvina cholesterolio apykaitą, mažina tulžies litogeninį indeksą bei stabdo akmenų susidarymą.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę