){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nerimas, kylantis tik gresiant nemaloniai situacijai, vadinamas situaciniu, ir tai yra nepatologinė nerimo forma. Daugelis žmonių yra patyrę trumpalaikį nerimą, kuris trunka kelias dienas ar savaites, kyla esant įtemptai išorinei situacijai ir perdėtai reaguojant į ją dėl vidinių problemų, tačiau praeina atslūgus nemalonioms aplinkybėms ar nors dalinai išsprendus vidines problemas, pvz., susitaikius su esama gyvenimo situacija. Neretai pasitaiko atvejų, kai situacinis ar netgi trumpalaikis nerimas būna labai stiprūs. Tuomet jis gali sutrikdyti adaptaciją, be to iškyla grėsmė jog nerimas gali tapti ilgalaikis.
Ilgalaikis nerimas, trunkantis mėnesius, išsekina kenčiantį žmogų, todėl jo atveju yra būtina kreiptis pagalbos.
Visos nerimo formos gali pasireikšti ne tik nemalonia, įtempta psichologine būkle, bet ir somatiniais, t.y. vidaus organų funkcijos sutrikimo simptomais. Dažniausiai į grėsmingą situaciją reaguojama perdėtu streso hormono adrenalino išsiskyrimu, dėl to nerimas paprastai susijęs su simpatinės (skatinančios aktyvumą) vegetacinės nervų sistemos aktyvacija. Dėl simpatinio sujaudinimo padažnėja širdies plakimas, kvėpavimas (gali būti jaučiamas dusulys, oro trūkumas, gerklės spazmas, sunku įkvėpti) padidėja kraujospūdis (gali jaustis galvos svaigimas, skausmas, spengimas ausyse, neaiškus regėjimas), prakaitavimas ir raumenų įtampa (dėl to gali jaustis raumenų skausmai, drebulys ar net padidėti kūno temperatūra), slopinama virškinamojo trakto veikla (pasireiškia pykinimas, skrandžio ir žarnyno spazmai, net krenta svoris).
Kai vyrauja ne psichologinis nerimo jausmas, bet jo somatinė išraiška, nerimas dažnai yra painiojamas su įvairiomis vidaus organų ligomis. Pasireiškiantis nerimo jausmas dažnai tokiais atvejais yra aiškinamas nerimu, sukeltu esančių simptomų (pvz., skrandžio skausmų) ir galimos vidaus organų ligos. Pacientai, varginami nerimo, linkę įtarti sergą sunkiomis ligomis (vėžiu, infarktu, insultu), todėl jie dažnai reikalauja vis naujų tyrimų ir netiki jų gerais rezultatais. Kad tai ne vidaus organų liga, bet somatinė nerimo išraiška, visada reikia įtarti, jei simptomai pasireiškia vienu metu keliose organų sistemose, pvz., pykinimas, širdies plakimas (gali atsirasti duriančio, diegiančio pobūdžio skausmų širdies plote, širdies ritmo sutrikimų) ir galvos svaigimas jaunam, dar neseniai buvusiam sveikam žmogui.
Nerimas gali pasunkinti bet kurią vidaus organų ligą, pvz., padidėjusio kraujospūdžio liga sergančiam žmogui dar labiau padidina kraujospūdį, pablogina opaligės eigą ar cukrinio diabeto kontrolę. Todėl, jei šalia nerimo pacientas serga ir somatine liga arba vyrauja somatinė nerimo išraiška, būtina greitai ir veiksmingai gydyti nerimą.
Yra daugybė nemedikamentinių nerimo kontrolės metodų, ir kiekvienam sergančiajam būtina prisitaikyti sau tinkamus. Suprasti gilumines nerimo priežastis, valdyti jo pasireiškimus gali padėti psichoterapija. Kūną atpalaiduoti padeda atsipalaidavimo ar autogeninė treniruotės pratimai. Pasireiškus dusuliui, labai veiksmingi yra kvėpavimo pratimai. Fizinio aktyvumo metu žmogus “sudegina” susikaupusį adrenaliną, be to, po fizinių pratimų kūnas paprastai gerai atsipalaiduoja.
Nepaisant gausaus nemedikamentinių priemonių arsenalo, nerimui įveikti dažnai reikia ir vaistų. Nerimą veiksmingai gydo ilgalaikiai (ne trumpiau nei vienerius metus trunkantys) antidepresantų kursai. Tačiau šie vaistai padeda veikti ne iš karto (maždaug po 3-6 sav.), o nesulaukdamas gydymo poveikio, dažnas nusivilia ir visiškai nutraukia gydymą. Be to, dalis antidepresantų pradžioje gali net sustiprinti nerimo simptomus. Saugus ir veiksmingas būdas nerimui įveikti yra anksiolitikai, pvz., alprazolamas (Xanax). Jie labai padeda sulaukti antidepresantų poveikio (vėliau jų dozė mažinama ir vaisto vartojimas nutraukiamas), taip pat tais atvejais, kai yra trumpalaikis ar situacinis nerimas. Pastarasis dažnai būna labai stiprus, todėl sutrikdo adaptaciją, taip pat, kai yra grėsmė, jog nerimas gali tapti ilgalaikis.
Kai vaistų skiria gydytojas, jis visada prisiima atsakomybę už jų vartojimo trukmę ir nutraukimą, todėl tiek vartojant antidepresantų, tiek anksiolitikų, reikia reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę