){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Gerbiamasis profesoriau, kodėl pasirinkote infekcinių ligų sritį? Kuo ji jums patraukli?[/klausimas]
Infekcinės ligos - tai dviejų “aktorių” - mikro- ir makroorganizmo tarpusavio sąveika. Jie abu kinta: mikrobas keičiasi, nes turi prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, ir žmogus keičiasi, nes jį veikia gerieji ir blogieji mikrobai. Tarkim, gerieji padeda virškinti. Procesas visada dinamiškas, labai įdomus. Štai žmogus įsikišo į gamtą: kerta miškus, tvenkia upes, vartoja papildus, hormonus, - visa tai veikia jo imuninę sistemą. Mes tapome imlesni infekcinėms ligoms. Jau gyvulių mikroorganizmai pereina žmogui. Per pastaruosius 20 metų atsirado naujų infekcijų sukėlėjų. Tam pačiam mikrobui patekus į žmogaus organizmą, liga gali pasireikšti skirtingai.
Pasaulyje daugėja infekcinių ligų sukėlėjų. PSO duomenimis, tam didelę įtaką turi žmonių migracija (prekyba, turizmas, karai), urbanizacija (didėja miestai), klimato pasikeitimas (atšilimas, potvyniai), namuose laikomi gyvūnai (papūgos, šunys, katės, žiurkėnai). Taip pat maisto produktuose esantys augimo stimuliatoriai, konservantai. Be to, dėl aplinkos įtakos žymiai dažniau ir greičiau kinta mikroorganizmai, ypač tai pasakytina apie virusus.
Man patinka, kad ši medicinos sritis yra labai dinamiška.
[klausimas]Jūs mokote studentus, o kas mokė Jus?[/klausimas]
Senoji Lietuvos universiteto profesūra ne tik suteikė vertingų žinių, bet ir išugdė pagarbų požiūrį į studentus. Šios pamokos suteikia džiaugsmo ir šiandien, kai jaučiu studentų dėkingumą už jų pastangų ir minčių vertinimą. Tai labai malonu. Man pasisekė, kad turėjau labai gerus mokytojus kitose šalyse - prof. Nikiforovą (Rusija), prof. A. Bliuger (Latvija), P. Boron (Lenkija), prof. J.Mouton (Prancūzija).
[klausimas]Nemažai visuomenės “serga” - tai blogai, tai sunku. O kaip Jūs?[/klausimas]
Man visada gerai. Esu optimistas. Manau, kad per gyvenimą reikia eiti pakelta galva, kad kiti tau bent truputį pavydėtų.
[klausimas]Domitės bukinistika? [/klausimas]
Labai mėgstu dailę, skulptūrą, teatrą. Mano hobis - senos knygos. Namuose turiu gal porą tūkstančių lietuviškų, rusiškų, lenkiškų, prancūziškų knygų. Visuose kambariuose gyvena knygos (šypsosi).
[klausimas]Esate didelis Prancūzijos mylėtojas. Puikiai mokate prancūzų kalbą. Kaip užsimezgė ryšiai su šia šalimi?[/klausimas]
Kai perskaičiau knygą “Dievo motinos katedra”, labai užsinorėjau ją pamatyti. Mokykloje mokiausi prancūzų kalbą, bet tuomet jos niekam nereikėjo. 1993 m. Prancūzijos ambasada organizavo stažuotę į Prancūziją, taip aš nuvykau į Lilio universitetą, susipažinau su prof. J. Mouton. Mūsų pažintis virto įdomia ir glaudžia draugyste. O pernai atšventėme 10-ties metų bendradarbiavimą su Lilio universiteto Infekcinių ligų klinika. Mus sieja glaudus profesinis, kūrybinis ryšys. Pavyzdžiui, pernai Prancūzijos Alpėse užregistruoti tik 3 erkinio encefalito atvejai, tuo tarpu Lietuvoje - 1,5 tūkstančio.
[klausimas]Mėgstate prancūzišką vyną, sūrius... o ar patinka prancūzaitės?[/klausimas]
Prancūziškus vynus ir sūrius dievinu! Ar žinote, koks yra sparnuotas Č. de Golio posakis? “Kaip galima normaliai vadovauti šaliai, kurioje sūrių rūšių yra daugiau negu metai turi dienų?!”. Šalis išsaugojo paveldą - nuostabios bažnyčios, pilys.
Kai mano kolegos prancūzai atvažiuoja į Lietuvą, fotografuoja kiekvieną gandrą, kiekvieną varlę. Jiems labai patinka lietuviškas alus, silkė, šprotai.
Kartą pietavome Vilniuje, restorane “Ponių laimė”, jie manęs ir klausia: “Sakyk, tu specialiai čia sukvietei visas gražiausias Lietuvos moteris?!”. Aš taip pat manau, kad lietuvaitės yra gražesnės ir įdomesnės. Prancūzaitės malonios, bet rengiasi kukliai. Beje, Prancūzijoje yra keturi gyventojų sluoksniai: darbininkai, valstiečiai, buržuazija ir paryžiečiai. Pastarieji - specialus sluoksnis. Žmogus gali gyventi palėpėje, bet jis - paryžietis.
[klausimas]Atrodote žvaliai ir jaunatviškai. Kaip nugalite stresą? Kur semiatės energijos?[/klausimas]
Stresinės būsenos stengiuosi aplinkiniams neparodyti. Stengiuosi negalvoti. Namuose paruošiu sau šventę: prancūziška muzika (mėgstu E. Piaf, Š. Aznavurą), geras prancūziškas vynas ir sūris su pelėsiu. Arba einu į svečius. Ištikus stresui skubu pakeisti situaciją, o kai emocijos nurimsta, analizuoju ir ieškau išeities. Man labai patiko pediatrės prof. Steponavičienės patarimas: “Jei gali girti pavaldinį, girk jį prie visų. Jei pavaldinys pasielgė blogai - peik jį vienumoje, nes kiti džiaugsis, kad ne jį barė, ir į kolegą pradės kreivai žiūrėti”. Kur semiuosi energijos? Stengiuosi nepersivalgyti. Prie namų turiu sodą, mėgstu jame pasikrapštyti; žiemą nusikasu sniegą. Vaikštau pėsčiomis ir greitai. Kasmet bent 10 dienų turiu praleisti prie jūros. Labai patinka Palanga gegužę ir rugsėjį.
[klausimas]Kokią žmogaus savybę labiausiai vertinate?[/klausimas]
Labiausiai vertinu padorumą - tai punktualumas, žodžio laikymasis, pagarba.
[klausimas]Ką pageidautumėte matyti televizijos laidoje „Sveikas žmogus”?[/klausimas]
Norėčiau daugiau sveikatos laidų ne apie tai, kokiais vaistais gydyti vieną ar kitą ligą, o įvairiausių patarimų, kaip išvengti ligos.
[klausimas]Ką norėtumėte palinkėti žurnalo „Sveikas žmogus” skaitytojams?[/klausimas]
Dažnai skaitau žurnalą “Sveikas žmogus”. Tai geras žurnalas, didelį dėmesį skiriantis įvairių ligų profilaktikai. O skaitytojams linkiu atkreipti dėmesį į straipsnius (gal juos ir išsikirpti), propaguojančius sveiką gyvenseną, ir pasidalyti su kaimyne, kuri galbūt neįstengia šio žurnalo nusipirkti.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę