Žurnalo svečias - Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovas prof. hab. dr. Alvydas Laiškonis. Aktyvus, labai mylintis gyvenimą, savo darbą, senąją Palangą ir... Prancūziją

“Dirbau greitojoje, gidu, dėstau studentams... Norėjau išbandyti viską. Niekada negalėčiau būti tik gydytojas baltu chalatu...”– sako A.Laiškonis.
 

[klausimas]Gerbiamasis profesoriau, kodėl pasirinkote infekcinių ligų sritį? Kuo ji jums patraukli?[/klausimas]
Infekcinės ligos - tai dviejų “aktorių” - mikro- ir makroorganizmo tarpusavio sąveika. Jie abu kinta: mikrobas keičiasi, nes turi prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, ir žmogus keičiasi, nes jį veikia gerieji ir blogieji mikrobai. Tarkim, gerieji padeda virškinti. Procesas visada dinamiškas, labai įdomus. Štai žmogus įsikišo į gamtą: kerta miškus, tvenkia upes, vartoja papildus, hormonus, - visa tai veikia jo imuninę sistemą. Mes tapome imlesni infekcinėms ligoms. Jau gyvulių mikroorganizmai pereina žmogui. Per pastaruosius 20 metų atsirado naujų infekcijų sukėlėjų. Tam pačiam mikrobui patekus į žmogaus organizmą, liga gali pasireikšti skirtingai.
Pasaulyje daugėja infekcinių ligų sukėlėjų. PSO duomenimis, tam didelę įtaką turi žmonių migracija (prekyba, turizmas, karai), urbanizacija (didėja miestai), klimato pasikeitimas (atšilimas, potvyniai), namuose laikomi gyvūnai (papūgos, šunys, katės, žiurkėnai). Taip pat maisto produktuose esantys augimo stimuliatoriai, konservantai. Be to, dėl aplinkos įtakos žymiai dažniau ir greičiau kinta mikroorganizmai, ypač tai pasakytina apie virusus.
Man patinka, kad ši medicinos sritis yra labai dinamiška.
[klausimas]Jūs mokote studentus, o kas mokė Jus?[/klausimas]
Senoji Lietuvos universiteto profesūra ne tik suteikė vertingų žinių, bet ir išugdė pagarbų požiūrį į studentus. Šios pamokos suteikia džiaugsmo ir šiandien, kai jaučiu studentų dėkingumą už jų pastangų ir minčių vertinimą. Tai labai malonu. Man pasisekė, kad turėjau labai gerus mokytojus kitose šalyse - prof. Nikiforovą (Rusija), prof. A. Bliuger (Latvija), P. Boron (Lenkija), prof. J.Mouton (Prancūzija).
[klausimas]Nemažai visuomenės “serga” - tai blogai, tai sunku. O kaip Jūs?[/klausimas]
Man visada gerai. Esu optimistas. Manau, kad per gyvenimą reikia eiti pakelta galva, kad kiti tau bent truputį pavydėtų.


[klausimas]Domitės bukinistika? [/klausimas]
Labai mėgstu dailę, skulptūrą, teatrą. Mano hobis - senos knygos. Namuose turiu gal porą tūkstančių lietuviškų, rusiškų, lenkiškų, prancūziškų knygų. Visuose kambariuose gyvena knygos (šypsosi).
[klausimas]Esate didelis Prancūzijos mylėtojas. Puikiai mokate prancūzų kalbą. Kaip užsimezgė ryšiai su šia šalimi?[/klausimas]
Kai perskaičiau knygą “Dievo motinos katedra”, labai užsinorėjau ją pamatyti. Mokykloje mokiausi prancūzų kalbą, bet tuomet jos niekam nereikėjo. 1993 m. Prancūzijos ambasada organizavo stažuotę į Prancūziją, taip aš nuvykau į Lilio universitetą, susipažinau su prof. J. Mouton. Mūsų pažintis virto įdomia ir glaudžia draugyste. O pernai atšventėme 10-ties metų bendradarbiavimą su Lilio universiteto Infekcinių ligų klinika. Mus sieja glaudus profesinis, kūrybinis ryšys. Pavyzdžiui, pernai Prancūzijos Alpėse užregistruoti tik 3 erkinio encefalito atvejai, tuo tarpu Lietuvoje - 1,5 tūkstančio.
[klausimas]Mėgstate prancūzišką vyną, sūrius... o ar patinka prancūzaitės?[/klausimas]
Prancūziškus vynus ir sūrius dievinu! Ar žinote, koks yra sparnuotas Č. de Golio posakis? “Kaip galima normaliai vadovauti šaliai, kurioje sūrių rūšių yra daugiau negu metai turi dienų?!”. Šalis išsaugojo paveldą - nuostabios bažnyčios, pilys.
Kai mano kolegos prancūzai atvažiuoja į Lietuvą, fotografuoja kiekvieną gandrą, kiekvieną varlę. Jiems labai patinka lietuviškas alus, silkė, šprotai.
Kartą pietavome Vilniuje, restorane “Ponių laimė”, jie manęs ir klausia: “Sakyk, tu specialiai čia sukvietei visas gražiausias Lietuvos moteris?!”. Aš taip pat manau, kad lietuvaitės yra gražesnės ir įdomesnės. Prancūzaitės malonios, bet rengiasi kukliai. Beje, Prancūzijoje yra keturi gyventojų sluoksniai: darbininkai, valstiečiai, buržuazija ir paryžiečiai. Pastarieji - specialus sluoksnis. Žmogus gali gyventi palėpėje, bet jis - paryžietis.
[klausimas]Atrodote žvaliai ir jaunatviškai. Kaip nugalite stresą? Kur semiatės energijos?[/klausimas]
Stresinės būsenos stengiuosi aplinkiniams neparodyti. Stengiuosi negalvoti. Namuose paruošiu sau šventę: prancūziška muzika (mėgstu E. Piaf, Š. Aznavurą), geras prancūziškas vynas ir sūris su pelėsiu. Arba einu į svečius. Ištikus stresui skubu pakeisti situaciją, o kai emocijos nurimsta, analizuoju ir ieškau išeities. Man labai patiko pediatrės prof. Steponavičienės patarimas: “Jei gali girti pavaldinį, girk jį prie visų. Jei pavaldinys pasielgė blogai - peik jį vienumoje, nes kiti džiaugsis, kad ne jį barė, ir į kolegą pradės kreivai žiūrėti”. Kur semiuosi energijos? Stengiuosi nepersivalgyti. Prie namų turiu sodą, mėgstu jame pasikrapštyti; žiemą nusikasu sniegą. Vaikštau pėsčiomis ir greitai. Kasmet bent 10 dienų turiu praleisti prie jūros. Labai patinka Palanga gegužę ir rugsėjį.
[klausimas]Kokią žmogaus savybę labiausiai vertinate?[/klausimas]
Labiausiai vertinu padorumą - tai punktualumas, žodžio laikymasis, pagarba.
[klausimas]Ką pageidautumėte matyti televizijos laidoje „Sveikas žmogus”?[/klausimas]
Norėčiau daugiau sveikatos laidų ne apie tai, kokiais vaistais gydyti vieną ar kitą ligą, o įvairiausių patarimų, kaip išvengti ligos.
[klausimas]Ką norėtumėte palinkėti žurnalo „Sveikas žmogus” skaitytojams?[/klausimas]
Dažnai skaitau žurnalą “Sveikas žmogus”. Tai geras žurnalas, didelį dėmesį skiriantis įvairių ligų profilaktikai. O skaitytojams linkiu atkreipti dėmesį į straipsnius (gal juos ir išsikirpti), propaguojančius sveiką gyvenseną, ir pasidalyti su kaimyne, kuri galbūt neįstengia šio žurnalo nusipirkti.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai