Mokslininkai sutaria, kad dabar turimos žinios yra tarsi daugybė suprantamų dalelių, kurias reikia sudėlioti į visumą, kad galėtume išsamiai ir aiškiai suprasti šios ligos išsivystymo priežastis. Kokios gi šios „dalelės“? Mokslininkų dėmesys sutelktas į:
• Smegenų biocheminius pokyčius. Daug mokslininkų tiria medžiagas – neurotransmiterius (dopaminą, serotoniną, noadrenaliną), kurios leidžia perduoti informaciją iš vienos nervinės ląstelės į kitą. Naujausi vaistai nuo psichozės, sukurti šizofrenijai gydyti, kaip tik reguliuoja šių medžiagų pusiausvyrą.
• Smegenų kraujotaką. Naujausi smegenų neurovizualiniai tyrimai leidžia matyti smegenų sritis, kuriose suaktyvėja kraujotaka, apdorojant informaciją. Atrodo, jog sergančiųjų šizofrenija smegenyse yra sutrikę ryšiai tarp skirtingų smegenų sričių.
Mokslininkai yra nustatę, kad haliucinacijų metu pasireiškia neįprastas smegenų aktyvumas.
• Molekulinę biologiją. Sergantieji šizofrenija turi neįprastų smegenų ląstelių. Kadangi šios ląstelės susiformuoja dar iki žmogaus gimimo, kyla minčių, kad šizofrenijos vystymosi priežastys gali glūdėti vaisiaus vystymosi periode. Galbūt šitai nurodo polinkį vėliau susirgti šizofrenija.
• Genetinis polinkis. Genetiniai šizofrenijos tyrimai vis dar tęsiasi. Paveldimas šizofrenijos genas nėra nustatytas. Šizofrenija dažniau pasireiškia kai kuriose šeimose, bet aišku ir tai, kad dalis sergančiųjų neturi šeiminės šizofrenijos istorijos.
• Stresas. Stresas nesukelia šizofrenijos. Tačiau tyrimai rodo, kad stresas pablogina jau sergančio šizofrenija paciento būklę.
• Priklausomybės nuo narkotikų ir kitų medžiagų. Alkoholis, nikotinas, narkotinės medžiagos nesukelia šizofrenijos. Tačiau kai kurios medžiagos gali sukelti psichozės epizodus jau sergantiems šia liga. Minėtos medžiagos taip pat gali sukelti į šizofreniją panašius simptomus sveikiems asmenims.
Šizofrenija yra:
• Smegenų liga, pasireiškianti tam tikrais specifiniais simptomais, atsirandančiais dėl organinių ar biocheminių pokyčių smegenyse.
• Liga, kuri paprastai pirmą kartą nustatoma jauname – 16–25 m. amžiuje.
• Liga, gydoma medikamentais.
• Gerokai dažnesnė, nei žmonės mano – ja serga net 1 iš 100 žmonių.
• Liga, kuria sergantys žmonės gyvena įprastą gyvenimą.
Šizofrenija nėra:
• Asmenybės „skilimas“.
• Liga, išsivystanti dėl vaikystės traumų, blogo auklėjimo ar skurdaus gyvenimo.
• Nėra asmens nesėkmių ar sunkių išgyvenimų rezultatas.
Statistiniai duomenys rodo, kad apie ketvirtadalį sergančiųjų, kurie gydomi, pasveiksta maždaug per 5 m. Apie du trečdalius serga daug metų, protarpiais paūmėjant ligos simptomams, ir maždaug 10–15 proc. sergančiųjų serga sunkiai, liga pakeičia jų gyvenimą, jie tampa neįgalūs ar net miršta. Šizofrenija sergantys žmonės miršta anksčiau palyginti su bendra populiacija. Savižudybių skaičius tarp sergančiųjų šizofrenija 10–13 proc. didesnis nei bendroje populiacijoje.
Ligos simptomus galima skirti į dvi dalis: pozityviuosius ir negatyviuosius.
Pozityvieji simptomai
Pozityviaisiais vadinami tokie simptomai, kurie atsiranda kaip papildomi požymiai, nebūdingi sveikiems asmenims. Vienas iš jų – tai haliucinacijos. Jos gali būti: klausos, regėjimo, taktilinės (lietimo), skonio, uoslės. Šizofrenija sergantysis gali girdėti balsus, kurių nėra; balsai paprastai girdimi galvoje; jie gali komentuoti, grasinti, kalbinti, perspėti. Ligoniui gali atrodyti, kad balsai viduje kalba taip garsiai, kad juos girdi net ir aplinkiniai. Kartais balsai nurodinėja, kaip elgtis, „valdo“ ligonį.
Kiti pozityvieji simptomai, būdingi sergančiajam šizofrenija, – kliedesiai. Tai yra klaidingi asmens įsitikinimai, neturintys realaus pagrindo ir nepaaiškinami kultūriniais ar religiniais asmens įsitikinimais. Kliedesiai gali būti įvairių temų. Sergantysis gali galvoti esąs persekiojamas, nuodijamas. Dažnai išsivysto poveikio kliedesys, tuomet asmuo mano, kad jį kažkas veikia elektra, bangomis, kad televizija ar radijas siunčia jam specialias žinias ir t.t. Būdinga tai, kad dažnai ligoniui atrodo, jog kaip tik artimas žmogus yra tas, kuris linki blogo, stengiasi pakenkti. Būdingas didybės kliedesys, kai asmuo ima manyti ir elgtis kaip koks nors labai ypatingas, žymus asmuo.
Taigi sergančiojo elgesys keičiasi, nes jis ima gyventi tarsi „nerealiame, pasikeitusiame pasaulyje“.
Negatyvieji simptomai
Šizofrenija sergantis žmogus ilgainiui keičiasi. Paprastai tai labiau pastebi aplinkiniai nei pats ligonis: jis tampa lėtesnis – lėčiau kalba, eina, sulėtėja jo mąstymas. Jis tampa uždaras, abejingesnis aplinkai, keičiasi gyvenimo ritmas (pvz., naktį budrus, o visą dieną miega). „Kūno kalba“ taip pat keičiasi. Tai ir yra vadinamieji negatyvieji simptomai, kartais dar vadinami deficito simptomais, nes iš tiesų tai yra motyvacijos, valios sumažėjimas, jie gali pasireikšti nestipriai ar labai stipriai. Negatyvieji simptomai nėra tokie akivaizdūs, kaip pozityvieji, tačiau jie pastovesni. Dažnai tokius negatyvius simptomus gana sunku nustatyti, ypač ligai vystantis ankstyvame amžiuje, kai jauni žmonės linkę eksperimentuoti keisdami savo gyvenimo stilių.
Šiandien nereikėtų žiūrėti į šią ligą su tokia baime, kuri galbūt buvo pagrįsta prieš 30 m. Specifinio vaisto nuo šizofrenijos nėra, bet ši liga sėkmingai ir veiksmingai gydoma. Kaip teigia JAV Psichikos sveikatos nacionalinė konsultacinė taryba, šios ligos gydymo rezultatai panašūs į gydymo nuo širdies ligų rezultatus.
Visų pirma, svarbu šizofreniją diagnozuoti kaip galima anksčiau, kad kuo anksčiau būtų pradėta gydyti. Tyrimai rodo, kad ankstyvas gydymas apsaugo nuo nepalankių ligos baigčių. Kai kuriems ligoniams gali tekti gydytis ligoninėje. Tai tie, kurie serga sunkiomis ligos formomis, pasireiškiančiomis kliedesiais, haliucinacijomis, turintys savižudiškų ketinimų, galintys kelti pavojų sau ar aplinkiniams, negalintys savimi pasirūpinti ir pan. Tokie ligoniai dažniausiai nesupranta savo ligos, jie nesupranta ir nėra pajėgūs savarankiškai vartoti vaistų namuose. Na, o, kaip žinoma, negydant ligonio būsena visada tik blogėja.
Smegenyse gaminasi reikalingos medžiagos – neurotransmiteriai. Sergant psichikos liga, sutrinka šių cheminių informacijos pernešėjų pusiausvyra. Antipsichoziniai vaistai (APV) normalizuoja sutrikusią neuromediatorių pusiausvyrą ir taip gydo ligą. Jais gydoma šizofrenija, kitos kilmės psichozės, taip pat asmenybės, elgesio sutrikimai, hipomanijos ar manijos būsena, demencija. Nedidelės kai kurių APV dozės veiksmingai gydo nerimą, įtampą, sujaudinimą.
Visus APV sąlyginai galima suskirstyti į senos kartos vaistus, dar dažnai vadinamus klasikiniais ar tipiniais antipsichotikais, ir į naujos kartos, arba atipinius, APV. Gerai žinomi pirmųjų atstovai: chlorpromazinas, haloperidolis, trifluoperazinas, sulpiridas ir daugelis kitų.
Dabartiniu metu vis dažniau skiriama atipinių APV, kurie yra pakankamai veiksmingi ir pasižymi silpnesniais šalutiniais poveikiais. Tačiau nėra gerai žinomi kai kurių iš šių vaistų ilgalaikio vartojimo šalutiniai poveikiai. Lietuvoje jau vartojami ir gerai žinomi atipiniai APV: klozapinas, amisulpridas, olanzapinas, risperidonas, kvetiapinas, ziprazidonas.
Yra įvairios vaistų formos – tabletės, skysta geriamoji forma, injekcijos (į veną, į raumenis), ilgalaikio poveikio vaistai, kurių nereikia vartoti kasdien.
Kiekvienas vaistas turi gydomąjį poveikį (jo siekiama skiriant konkretų vaistą) ir šalutinį – nepageidaujamą poveikį. Šalutinių poveikių turi ir APV. Dažniausi iš jų – judesių sutrikimai (ekstrapiramidiniai simptomai), svorio augimas, burnos džiūvimas, nerimas, drebulys, pablogėjęs regėjimas. Judesių sutrikimai būdingesni senesnės kartos APV. Tuo tarpu naujos kartos – atipiniai APV pasižymi mažesniais šalutiniais poveikiais ir geriau toleruojami. Tačiau netgi kai kurie naujesni vaistai, pvz., klozapinas, gali sukelti kraujo pokyčius, todėl jų vartojantiems reikia reguliariai tikrinti kraują. Yra naujos kartos APV, kurie gali paskatinti svorio augimą bei kitus medžiagų apykaitos sutrikimus. Todėl kiekvienam pacientui vaistas parenkamas individualiai, įvertinus šiuos aspektus ir aptarus jų riziką su gydytoju. Naujausi Lietuvoje pasirodę atipiniai APV (pvz., ziprazidonas, aripiprazolis) pasižymi ne tik mažesne judesių sutrikimų rizika, bet ir kitomis geresnėmis, medžiagų apykaitos netrikdančiomis savybėmis.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad didėja netradicinės medicinos priemonių naudojimas bendrai savijautai pagerinti. Dažnai žmonės, prieš patekdami į gydymo įstaigą, būna jau išbandę vieną ar kitą netradicinės medicinos gydymo būdą. Be to, yra žmonių, kurie stengiasi, kad reikėtų kuo mažiau vartoti vaistų, o savijautą gerinti kitais, nemedikamentiniais būdais....
Skaityti daugiauŠizofrenija daugybę metų buvo laikoma kone mistine liga. Šiuo metu šizofrenija dengiančios paslaptys išsklaidytos, tačiau ar tikrai labai aiškiai ir tiksliai galima pasakyti, kokios šios sudėtingos ligos priežastys ? «Šizofrenija dažniausiai yra galutinis sudėtingų tarpusavio sąveikų tarp tūkstančių genų ir dauginių aplinkos veiksnių, kurie nė vienas pats savaime nesukelia šizofrenijos, rezultatas». (Psichiatras, prof. Gilmore J.H. (JAV, 2010))...
Skaityti daugiauNet kas dešimtas žmogus patiria psichikos sutrikimą. Vienas iš šimto žmonių serga viena iš sunkiausių psichikos ligų - šizofrenija, vienas iš penkiolikos - žino, ką reiškia sirgti depresija. Šiuo metu milžiniški psichofarmakologijos pasiekimai labai pagerina sergančiųjų gyvenimą. Uždaroma vis daugiau psichiatrijos ligoninių, nes dauguma žmonių efektyviai gali gydytis ambulatoriškai. Besilaikantys gydytojų nurodymų ir tvarkingai besigydantys žmonės, net ir sunkiai susirgę, gali apsieiti be ligoninės....
Skaityti daugiauNors šizofrenijos atsiradimo priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau pastaraisiais metais mokslas vystosi labai sparčiai ir kasdien mes esame vis arčiau prie šio žinojimo....
Skaityti daugiauŽinoma, kad, nepaisant, pvz., išsilavinimo ar lyties, šizofrenija gali susirgti bet kuris, nors ši liga dažniau pakerta jaunus žmones. Dar iki šių dienų tiksliai nėra žinomos jos priežastys, o sergančiųjų skaičiai gana dideli: apie 1 proc. pasaulio gyventojų ir beveik 20 tūkstančių žmonių Lietuvoje serga šizofrenija. Iki šių dienų dar yra gana daug žmonių, klaidingai suprantančių ligą bei neteisingai vertinančių sergančiuosius. Parenkant tinkamus medikamentus, taikant psichologinės, socialinės pagalbos priemones, galima gerokai palengvinti sergančiųjų būklę, padėti jiems sėkmingiau integruotis į visuomenės gyvenimą. Negydoma šizofrenija, deja, gali suniokoti tiek atskirų žmonių, tiek ir jų artimųjų gyvenimą....
Skaityti daugiauŠizofrenija - viena sunkiausių ir labiausiai gąsdinančių psichikos ligų. Kad išvengtų jos paūmėjimų, sergantieji neretai visą gyvenimą privalo vartoti vaistų. Liūdna, tačiau, šizofrenija sergančiųjų kasdienybę neretai pasunkina ne vien pati liga, bet ir nepageidaujami medikamentinio gydymo poveikiai. Todėl labai svarbu, kad šizofrenijos gydymas būtų ne tik veiksmingas, bet ir saugus. Tai tampa ypač aktualu įsigaliojus naujam paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymui. Į klausimus apie nūdienai aktualias saugaus šizofrenijos gydymo problemas ir naujai Lietuvoje atsiradusių vaistų galimybes sutiko atsakyti Žiegždrių psichiatrijos ligoninės gydytoja Ramunė Mazaliauskienė....
Skaityti daugiauŠizofrenija – sunki psichikos liga, reikalaujanti ilgo, neretai visą gyvenimą trunkančio gydymo. Apie jos saugų, veiksmingą bei gyvenimo kokybę išsaugantį gydymą kalbame su Kauno psichiatrijos ligoninės gydytoju Gediminu Abeciūnu....
Skaityti daugiauPrisimenant Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, viena iš š.m. spalio 30 d. televizijos laidos „Sveikas žmogus“ temų buvo „Šizofrenija“. Tęsiame pažintį su šia viena sudėtingiausių ir daugiausiai kalbų visuomenėje sulaukiančia psichikos liga. Jos pavadinimą daugelis vartoja, kai nori ką nors pavadinti „nesveiko proto“, tačiau tai neturi nieko bendra su tuo, kaip pasireiškia ši liga. ...
Skaityti daugiauŠizofrenija - tai psichikos liga, kuri pasireiškia haliucinacijomis, kliedesiais, sutrikusiu aplinkos ir savęs suvokimu. Sergantysis reaguoja į įsivaizduojamus, tik jo suvokime esančius įvykius, nekreipdamas dėmesio į realybę. Keičiasi ligonio elgesys, emocinės reakcijos stebina artimuosius. Aplinkiniams ne visada lengva nuspėti sergančiųjų elgesį, dėl to jų bijoma, vengiama. Net šeimos nariai kartais nori, kad sergantysis šizofrenija kuo daugiau laiko praleistų psichiatrijos ligoninėje....
Skaityti daugiau