){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nesilaikykite receptuose nurodytų komponentų ar jų kiekio „paraidžiui“. Kiekvienas patiekalas – tai jūsų kūrinys, todėl ne varžykite savo kūrybingumą, o leiskite jam skleistis. Kad ir ką bedarytumėte, negailėkite brangiausių prieskonių: meilės, šilumos, švelnumo, gerumo, grožio; juk jie – mūsų buvimo esmė.
D.Kunčienė
150 g juodos duonos
150 salierų gumbų (arba pastarnokų)
150 g svogūnų
50 g aliejaus
150 g natūralaus jogurto,
pipirų, krapų, pomidorų padažo.
Duoną be plutelės supjaustyti kvadratėliais ir apkepti aliejuje. Salierų gumbus arba pastarnokus pjaustyti nedideliais kvadratėliais ir kepti aliejuje, kol pagels. Svogūnų galvutes supjaustyti šiaudeliais, pakepinti aliejuje ir įdėti pomidorų padažo. Į karštus svogūnus sudėti duoną, salierus (pastarnokus) ir jogurtą bei prieskonius. Viską išmaišyti.
Maždaug 1 kg moliūgo
10 šaukštų ryžių
3 šaukštai ghi sviesto (lydyto sviesto)
4 šaukštai cukraus pudros
šaukštas cinamono.
Nuluptą moliūgą supjaustyti gabaliukais, patroškinti nedideliame kiekyje vandens ir pertrinti pro sietelį. Ryžius išbrinkinti, viską sumaišyti. Dėti į ghi sviestu išteptą indelį, masę išlyginti ir ant viršaus uždėti 3 šaukštus ghi sviesto. Kepti orkaitėje apie 40 min. Prieš valgant užbarstyti cukraus pudros ir cinamono.
0,5 kg morkų
50 g ghi sviesto
šaukštas miltų
100 g pieno (tinka ir sojos pienas).
Morkas supjaustyti griežinėliais ir apvirti pasūdytame vandenyje. Po to nukošti, sudėti svieste pakepintus ir pienu atskiestus miltus. Pakaitinti, tada sudėti likusį sviestą.
0,5 kg saliero šaknų
250 g pievagrybių
3 šaukštai aliejaus
200 g porų
šaukštas kmynų
mairūno, baziliko, sezamo.
Salierą apvirti marinate ir sumalti mėsmale. Po to sumalti pievagrybius. Porus pakepinti su prieskoniais. Visus produktus sumaišyti ir pavirti 10 min. Kai pravės, sukrėsti į sūrmaišį ir paslėgti. Išėmus pabarstyti sezamu.
Rupaus malimo ruginių miltų ir rugių dribsnių lygiomis dalimis. Jei neturite raugo, tešlai minkyti naudokite mineralinį gazuotą vandenį. Apynių raugo nesunku pasigaminti: saują apynių užplikyti karštu vandeniu, po dienos nukošti, dėti ruginių miltų ir paruošti košę, kaip mielinei tešlai. Padėti 2–3 dienoms šiltai. Raugas geras, kai jis jau „burbuliuoja“. Į duonos tešlą jo nepadauginkite, nes bus rūgšti duona.
Į duoną įminkome truputį kmynų, šalavijo, kalendros ir medaus. Tešla turi būti maždaug tokio pat minkštumo, kaip, pavyzdžiui, faršo masė kotletams. Formuoti delno dydžio paplotėlius, įspausti duobutę, kaip palaiminimą, ir įpilti į ją šlakelį vandens. Kepti ant ajerų ar klevo lapų orkaitėje 45–60 min. 200 laipsnių tempetarūroje.
„Įdėkite ir meilės, gerumo, nuoširdumo, ramybės, – pataria šeimininkių šeimininkė Danutė Končienė. – Aš duoną minkau ir kepu baltai apsirengusi, dirbdama nė su kuo nekalbu, mąstau, kokia duona bus maistinga, mintyse matau, kaip ją žmonės valgys. Nereikia maišyti kelių rūšių miltų. Patariu kepti tik miežinę, tik ruginę, ar tik kvietinę duonelę. Labai sveika ir skani miežinių miltų ir moliūgų duona (vietoje vandens įtarkuoti moliūgo ir minkyti su miežių dribsniais ir miežiniais miltais. Tokia duona nebus kieta.“
Tokios duonelės vienam asmeniui per dieną pakanka vieno kepalėlio.
Šiam receptui – per 100 metų.
Paimti dalį tik užraugtos duonos tešlos. Įminkyti miltų (tiks, kokių turite namuose, gali būti rupaus malimo), kas mėgsta – ir smulkintų mėtų lapelių. Apkloti šiltai, pakildinti. Daryti mažus paplotėlius ir virti keliolika min. Tinka valgyti su sėmenų padažu (linų sėmenis sumalti, įdėti truputį druskos, pakaitinti su sojos grietinėle ir smulkintomis daržovėmis). Galima valgyti ir su grietine ar rūgpieniu.
Skalsu!
*Danutė Kunčienė. 75 darnių valgių receptai. – Kaunas, 2006
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę