Migrena: žvilgsnis iš arčiau

Migrena - aktuali ir nagrinėjama problema. Dėl jos kenčia darbingo amžiaus žmonės, priepuolio metu jie būna iš dalies ar visiškai nedarbingi. Lietuvoje, nepaisant vis didėjančio susidomėjimo migrena, visuomenės požiūris išlieka neadekvatus. Apie ligos aktualijas, pagalbą sergantiesiems kalbame su KMUK Neurologijos klinikos gydytoju dr. Antanu VAITKUMI.
 

[klausimas]Koks dabartinis visuomenės požiūris į migreną? Ar ši būklė vertinama kaip liga?[/klausimas]
Šiuo metu daug kalbama apie migreną, pasirodė nemažai straipsnių spaudoje, apie tai kalbėta televizijoje, todėl visuomenės požiūris į migreną keičiasi. Tačiau daugelis vis dar neįvertina šios ligos (“kam dabar galvos neskauda”) ir gydosi patys, dažniausiai neveiksmingai. Migrena, kaip liga, neįvertinama ne tik Lietuvoje. Net ir JAV į gydytojus kreipiasi ir tinkamai gydomi būna tik apie 40 proc. sergančiųjų migrena. Lietuvoje į gydytojus kreipiasi gal tik penktadalis kenčiančių nuo migrenos žmonių. Lietuvoje migrenos išplitimo duomenų nėra, tačiau sprendžiant iš besikreipiančiųjų skaičiaus galima manyti, kad sergamumas panašus kaip ir visame pasaulyje.
[klausimas]Kokio masto ši problema? Ar ji aktuali Lietuvoje?[/klausimas]
Pasaulyje nuo šios ligos kenčia apie 20 proc. gyventojų, moterys - apie 3 kartus dažniau nei vyrai. Serga dažniausiai darbingo amžiaus žmonės, priepuolių dažnis labai įvairus, vidutiniškai 1-5 kartus per mėnesį. Nustatyta, kad dėl migrenos priepuolių 5 proc. ligonių praranda 18 darbo dienų per metus, o 1 proc. - net po vieną dieną per savaitę.
[klausimas]Kas yra migrena ir kuo ji skiriasi nuo įprasto galvos skausmo?[/klausimas]
Manoma, kad skausmo priepuolio metu išsiplečia galvos smegenų kraujagyslės: tuo migrena skiriasi nuo kitos kilmės galvos skausmų. Migrena - galvos skausmo, lokalizuoto priekinėje galvos dalyje, priepuolis. Priepuolio metu dažnai pasireiškia pykinimas, vėmimas, šviesos baimė. Kai kuriems ligoniams prieš priepuolį būna aura - įvairių regos, jutimų, kalbos pokyčių, trunkančių keliolika minučių, po kurių prasideda migrenos priepuolis. Jo metu žmogus būna iš dalies ar visiškai nedarbingas. Migrenos priepuolį gali išprovokuoti įvairūs veiksniai, individualūs kiekvienam sergančiajam.
[klausimas]Kaip įtarti, kad galvos skausmas sukeltas migrenos? Ar yra tyrimų, galinčių padėti nustatyti šią ligą?[/klausimas]
90 proc. atvejų liga nustatoma gerai apklausus pacientą - išsiaiškinus, kas skausmą provokuoja, koks skausmo pobūdis, gretutiniai požymiai. Svarbiausias požymis - skausmo pasikartojimas įvairiais laiko tarpais. Be to, siūlome atlikti testą (žr. 24 psl.). Jei atsakius į testo klausimus ir susumavus vertikalių stulpelių atsakymus (atkreipkite dėmesį, kad skirtingi stulpeliai vertinami skirtingais balais), bendras rezultatas gaunamas daugiau nei 58 - 64, labai didelė tikimybė, kad jus varginantis galvos skausmas - tai migrena.
[klausimas]Koks šios ligos gydymas? Ar yra specifinių medikamentų nuo migrenos?[/klausimas]
Migrenai gydyti yra siūlomi saugūs ir veiksmingi vaistai. Pirmaeiliai preparatai šiuo atveju yra triptanai. Ši vaistų grupė sukurta būtent migrenai gydyti ir neskiriama esant kitos kilmės galvos skausmui. Skausmo priepuolio metu triptanai susiaurina per daug išsplėtusias galvos smegenų kraujagysles. Pasireiškus migrenos priepuoliui nereceptiniais vaistais pacientai nuo skausmo dažniausiai gydosi savarankiškai. Reikia nepamiršti, kad ilgalaikis ir besaikis analgetikų vartojimas gali pažeisti vidaus organus, sukelti analgetikų perdozavimo galvos skausmus, be to, jie nėra specifiniai migrenai gydyti, todėl jų efektyvumas, palyginti su triptanais, mažesnis.
[klausimas]Kokie triptanų privalumai, palyginti su kitais vaistais? Kuo jie skiriasi tarpusavyje?[/klausimas]
Triptanai - šiuolaikinė grupė vaistų, skirtų tik migrenai gydyti. Triptanų sukūrimas įvykdė perversmą migrenos gydymo srityje. Dėl savo specifinio poveikio jie daug veiksmingesni ir saugesni nei įprasti vaistai nuo skausmo. Svarbu pastebėti, kad yra ir į nosį purškiamų triptanų formų. Tai labai aktualu, kai migrenos priepuolio metu pasireiškia pykinimas ir vėmimas. Triptanai skiriasi savo veikimu. Pvz., imigranas yra greito ir palyginti trumpo veikimo, todėl tinka ūminiams, greitai stiprėjantiems migrenos priepuoliams gydyti. Ilgiems ar pasikartojantiems priepuoliams, o ypač susijusiems su menstruacijų ciklu, gydyti labiau tinka lėčiau pradedantys veikti, tačiau ilgo veikimo (iki 24 val.) triptanai. Ilgiausiai veikia naramigas. Triptanai sergantiesiems migrena yra 50 proc. kompensuojami.
[klausimas]Kaip teisingai reikėtų vartoti vaistų kilus migrenos priepuoliui?[/klausimas]
Svarbu kuo greičiau išgerti pirmąją vaisto dozę priepuolio pradžioje. Jei poveikio nėra ar priepuolis pasikartoja, vėl išgerti triptanų galima po 4-6 val. Nerekomenduojama per dieną išgerti daugiau nei 2 dozes. Vartojant įprastų analgetikų, pradžioje reikėtų išgerti maksimalią leistiną dozę. Pakartoti (jei tai paracetamolis) galima po valandos. Vaistai vartojami kuo anksčiau didelėmis dozėmis todėl, kad priepuoliui stiprėjant įprasti analgetikai tampa neveiksmingi arba prasidėjus vėmimui jie nebepasisavinami. Svarbu neviršyti leistinų didžiausių terapinių dozių (jos būna nurodytos vaisto anotacijoje).
[klausimas]Ar yra migrenos profilaktikos priemonių?[/klausimas]
Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas provokuoja migrenos priepuolius, ir stengtis vengti šių faktorių. Jei tai mažai padeda, o priepuoliai kartojasi dažnai, gali būti skiriamas medikamentinis profilaktinis gydymas. Be abejo, medikamentus ir jų vartojimo trukmę turi parinkti gydytojas.
[klausimas]Ar teisingai daro pacientai, diagnozuodami ir gydydami migreną patys?[/klausimas]
Neteisingai. Gydytis ar profilaktiškai gydytis patiems nerekomenduojama, o kartais ir pavojinga. Dažnai vartojant vaistų netinkamomis dozėmis gali kilti priklausomybė nuo vaistų ar pasireikšti nuo vaistų priklausomas galvos skausmas (būna 1-5 proc. sergančiųjų), kyla didelė nepageidaujamų poveikių rizika. Tai ypač būdinga vartojant vaistų derinius.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai