Liga, su kuria reikia išmokti gyventi...

“...Mano tėtis tapo visos šeimos kankintoju. O dar prieš kelerius metus jis buvo maloniausias žmogus: geraširdis, linkęs visiems padėti. Dabar jis piktas, įtarus, nuolat galvoja, kad jam linkime vien blogo. Mūsų jis nepažįsta, vadina giminaičių ar dar kitais vardais. Mes nuo jo negalime nė minutės nuleisti akių, nes visi jo poelgiai neprognozuojami...”. “...Motina, dieną šiek tiek numigusi, naktį keliasi iš lovos ir vaikšto po kambarius. Vidurnaktį ji pradeda šaukti, o vėliau tiesiog klykia, prikeldama iš miego ne tik mus, bet ir gretimų butų gyventojus. Kaimynai mus bara, kartais skambina policijai, kad ta sudraustų “beprotę kaimynę”. O ta beprotė - mūsų mama, kuri mus pagimdė, išaugino, bet dabar taip iškankino, kad mums gyvenimas tapo tikra kančia. Abu sūnūs neištvėrę išsinuomavo butą kitur. O ką daryti man su vyru? Aš jau nenoriu gyventi ir vis dažniau galvoju apie savižudybę...”. “...Mūsų bute nuolat tvyro išmatų kvapas, nes motina drasko drabužius, išmatomis terlioja patalynę ir kambarių sienas. Jokie plovimai, valymai jau nepadeda. O kiek kainuoja sauskelnės, skalbimo priemonės? Už ką juos pirkti, kai atlyginimas - 500 litų? Gerai žmonėms postringauti apie meilę ir atjautą, kol jų neištinka tokia tragedija...”.
 

Tai mintys žmonių, slaugančių ir prižiūrinčių demencijos kamuojamus savo artimuosius: tėvus, motinas. Visos ligos skausmingos ir nemalonios. Bet jeigu nuo daugelio ligų kenčia patys ligoniai, tai varginamų demencijos lemtis kita - dėl protinių sugebėjimų išnykimo, kančios našta užgula artimųjų pečius, varydama juos į neviltį ir pesimizmą. Žodis “eutanazija” ne kartą nuskamba jų lūpose...
 

 

Demencija iš arčiau


Demencija - tai lėtas protinių sugebėjimų mažėjimas. Niekas nežino jos kilmės ir priežasčių. Pasaulyje kiekvienais metais užregistruojama vis daugiau demencijos kamuojamų žmonių. Dabar Europoje viena iš demenciją sukeliančių ligų - Alzheimerio liga - serga iki 8 proc. 60-mečių. Tarp vyresnių nei 80 metų žmonių sergamumas jau apie 20 proc. Manoma, kad sergančiųjų demencijomis vis daugės ir greitai jomis sirgs 13 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Šių ligonių slauga kainuoja daug daugiau nei kitų ligonių. Ir tai tampa ne tik medicinine, bet ir socialine problema.
Dažniausia demencijos priežastis (sudaro 50-60 proc.) - Alzheimerio liga.
 

Pirmieji ligos požymiai


Pasak socialinės darbuotojos Brigitos Kimbrienės, pirmieji Alzheimerio ligos požymiai yra šie:
• vis stiprėjantis atminties netekimas;
• sunku kalbėti ir sunku apsispręsti;
• abstraktaus mąstymo sutrikimai;
• staigūs elgesio ir asmenybės pakitimai;
• iniciatyvos stoka ir kt.
Pastebėjus šiuos pokyčius, jau būtina konsultuotis su neurologu ir psichiatru, nes tai grėsmingas pavojaus varpo skambėjimas. Laikas atsisakyti įsigalėjusios nuomonės, kad atminties susilpnėjimas, nesiorientavimas aplinkoje ir laike, agresyvumo išpuoliai ir kiti pokyčiai atsiranda dėl senatvės. Nieko panašaus! Daugeliu atvejų tai būna grėsmingos ligos pradžia, vėliau sunaikinanti žmogų kaip asmenybę.
 

Specialūs slaugos centrai užsienyje


Daugumoje išsivysčiusių pasaulio šalių Alzheimerio liga (taip pat ir kitos demencijos) visuomenei gerai žinomos. Valstybė bei visuomeninės organizacijos padeda šių ligonių artimiesiems nešti kančios kryžių. Vakarų Europoje sergantiesiems demencijomis jau yra įkurta specialių slaugos centrų. Šiuos centrus dažniausiai išlaiko valstybė, nes artimieji nepajėgia sumokėti labai brangių slaugos išlaidų. Didelę paramą tokiems centrams teikia visuomeninės ir religinės organizacijos.
 

Palikti likimo valiai?


Deja, Lietuvos vyriausybė per dešimt metų mažai ką padėjo žmonėms, visą gyvenimą sąžiningai dirbusiems, kurie dabar, susirgę ir netekę sveikatos, palikti likimo valiai. Jų artimuosius stengiamasi įtikinti, kad jie privalo mylėti ir rūpintis sergančiaisiais, nors patys artimieji dažniausiai jau neturi nei sveikatos, nei reikalingų lėšų. Vien už sauskelnes per mėnesį reikia sumokėti apie 200 litų.
Ne geresnį žodį galima pasakyti organizacijų, kurios skelbia artimo meilę, adresu. Mokyti ir patarinėti yra kam, o spręsti konkrečius klausimus - ne. Kol kas pas mus nėra dienos centrų, kuriuose artimieji, kol patys dirba, galėtų palikti pirmos ligos stadijos ligonius, trūksta specializuotų slaugos ligoninių, kuriose būtų galima apgyvendinti demencijos kamuojamus ligonius, slaugytojui susirgus ar jiems fiziškai bei dvasiškai išsekus.
 

Slaugyti - “36 valandas per parą”


Kauno Alzheimerio klubo pirmininkė Vida Danienė: “Aš pati slaugau savo mamą. Pirmuosius atminties sutrikimus pastebėjau jau gana seniai - prieš 10-12 metų. Dabar mama visai nereaguoja į aplinką, pati nejuda ir nekalba. Nuolatinė priežiūra, t.y. kai jos visiškai negalima palikti vienos, jai reikalinga daugiau kaip 5 metai.
Lietuvoje apie šią ligą dar labai mažai kalbama. Ligonis ir jo artimieji paliekami su savo bėda vieni. Tokiam ligoniui slauga reikalinga, kaip sakoma, “36 valandas per parą”. Esant tokiam ligoniui šeimoje, visas jos gyvenimas neišvengiamai sukasi apie sergantįjį. Namų slaugytojas bei kiti šeimos nariai turi prisitaikyti prie ligonio norų, jo dienotvarkės ir t.t.”
 

Džiaugsmai ir problemos


Su didele viltimi sergančiųjų artimieji žvelgia į medikų pastangas padėti ligoniams. Dedamos pastangos tokių ligonių skyriams įvairiose slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse įkurti.
Reikia džiaugtis, kad ir į Lietuvą jau atkeliavo vaistai, kurie, jeigu neišgydo, tai bent palengvina ligos eigą ir pristabdo jos vystymąsi. Tačiau, kad būtų galima skirti vaistų, kurie yra kompensuojami, turi būti diagnozuota Alzheimerio liga. Galima džiaugtis, kad pagaliau jau nusistovėjo tvarka, kur paciento artimiesiems kreiptis, yra centrai, kuriuose liga diagnozuojama ir skiriami valstybės kompensuojami vaistai. Vis dėlto artimiesiems, slaugantiems ligonius, dar trūksta literatūros tiek apie pačią ligą, jos eigą ir gydymą, tiek ir apie slaugą, bendravimą su tokiu ligoniu, saugios aplinkos namuose sukūrimą ir t.t.
 

Alzheimerio klubas


Jau prieš keletą metų Kauno Dainavos poliklinikos psichikos sveikatos centro vedėjos gyd. Loretos Ganusauskienės iniciatyva sergančiųjų demencijomis slaugytojai pradėjo rinktis draugėn, kad atvirai pasikalbėtų apie savo bėdas, pasidalintų patirtimi. Pasirodė, kad tokie susitikimai yra reikalingi, ir dabartiniu metu šis sambūris išaugo į visuomeninę organizaciją, įregistruotą 2001 m. balandžio 18 d., - Kauno Alzheimerio klubą. Jos pirmininke išrinkta Vida Danienė.
Klubo tikslai:
• savo veikla padėti sergantiesiems demencijomis, ligonių slaugytojams bei šeimos nariams gyventi pilnavertį gyvenimą;
• siekti, kad sergantieji ir jų artimieji gautų visą informaciją apie ligą, jos gydymo būdus;
• organizuoti narių tarpusavio pagalbą, dalintis savo rūpesčiais;
• sužinoti apie gydymo ir slaugos galimybes, socialines garantijas bei lengvatas;
• gilinti visuomenės žinias apie Alzheimerio ligą ir kitas demenciją sukeliančias ligas bei stengtis pakeisti negatyvų visuomenės požiūrį į tokius ligonius.
 

“Čia jūs visada laukiami...”


“Aš kviečiu visus, kurių artimiesiems yra atminties sutrikimų, ateiti į mūsų klubą. Čia jūs visada laukiami. Turėsite galimybę išsipasakoti, išgirsite praktiškų patarimų ir sužinosite mažų “gudrybių”, kuriomis galima pasinaudoti prižiūrint savo artimuosius - sergančiuosius demencijomis. Klubo susitikimuose dalyvauja gydytojai ir socialiniai darbuotojai, todėl galima gauti vertingų ir kvalifikuotų patarimų”, - kviečia Kauno Alzheimerio klubo pirmininkė Vida Danienė.
Sergantieji Alzheimerio liga:
• Negali prisiminti elementarių dalykų.
• Pamiršta, kaip atlikti tokius veiksmus, kaip apsirengti ar nusiskusti.
• Jiems sunku suvokti žodžius.
• Gali pamiršti jūsų vardą.
• Turi tikrovei neatitinkančių įsivaizdavimų.
• Gali girdėti ir matyti iš tikrųjų neegzistuojančius dalykus.
• Gali supykti, nors to ir nenori.
• Lengvai sutrinka.
• Vis dar tebėra žmogiški ir tebemyli savo artimuosius.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai