„Vaikai – didžiausias mūsų turtas“, – tvirtina ne viena vaikišką kosmetiką ar žaislus gaminanti įmonė. Tačiau kodėl šiuose produktuose neretai būna pigių cheminių medžiagų? Iš tiesų, ne visuomet verta pasitikėti skambiais šūkiais. Perfrazuojant galima pasakyti: „Šūkis – ne viskas, ETIKETĖ yra viskas!“ Vaikai brangiausias turtas tik mums patiems, todėl skaitykime tai, kas parašyta smulkiomis raidelėmis. O iššifruoti šiuos smulkius užrašus mums padės Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Kokių medžiagų reikėtų vengti vaikų kosmetikoje ar žaisluose? Juk tai produktai „arčiausiai kūno“. Ar jų gamyba nėra kaip nors prižiūrima, reguliuojama?
Tikrai negalima teigti, kad Europos Sąjungoje nesistengiama vaikams skirtos kosmetikos ar žaislų tiekimą ir gamybą teisiškai sureguliuoti. Yra ir bendrai chemines medžiagas reguliuojantys teisės aktai, Kosmetikos reglamentas, Žaislų saugos direktyva.
Tačiau kol kas šių produktų gamybai vis dar leidžiama naudoti kai kurias pavojingas chemines medžiagas, remiantis tuo, kad tie kiekiai yra minimalūs ir tiesiogiai neturi poveikio sveikatai. Neįvertinama, kad tų pačių pavojingų cheminių medžiagų gauname ir iš aplinkos, iš kitų produktų, jos linkusios kauptis mūsų organizme. Be to, neįvertintas galimas įvairių pavojingų cheminių medžiagų „kokteilių“ poveikis organizmui.
Mes manome, kad tokiuose produktuose, kaip žaislai ir kosmetika, ypač skirtuose vaikams, negali būti naudojamos apskritai jokios pavojingos cheminės medžiagos ir jokiais kiekiais (tuo labiau kad alternatyvų tikrai jau yra nemažai).
Problema didėja ir dėl to, kad ne visi gamintojai laikosi įstatymuose numatytų pavojingų medžiagų kiekio ir gamybos sąlygų reikalavimų. Dar daugiau, nemažai žaislų ir kosmetikos gamintojų savo gamybą yra iškėlę už Europos Sąjungos ribų, todėl gamybos procesui šie reikalavimai apskritai netaikomi. O sukontroliuoti jau pagamintų gaminių importą yra sudėtinga – trūksta ne tik vieningos Europos Sąjungos sistemos, bet ir laboratorinių pajėgumų įvežamiems gaminiams tikrinti. Taigi, rezultatas – gaminius kontroliuojančios institucijos didelius švino ar formaldehido kiekius kosmetikos priemonėse kartais aptinka tik parduotuvių lentynas jau pasiekusiuose žaisluose ir kosmetikoje, kurių nemažai gali būti jau parduota nieko neįtariantiems tėvams, nors abejų šių medžiagų naudojimas gana griežtai reguliuojamas pagal teisės aktus.
Kokios medžiagos sukelia alergijas ar kitas ligas, ko ieškoti prekių etiketėse?
Kosmetikoje ir žaisluose privalu nurodyti chemines medžiagas, kurios oficialiai laikomos sukeliančiomis alergijas. Šiandien tai 26 medžiagos: Amyl Cinnamal, Amylcinnamyl Alcohol, Alpha-Isomethyl Ionone, Anise Alcohol, Benzyl Alcohol, Benzyl Benzoate, Benzyl Cinnamate, Benzyl Salicylate, Butylphenyl Methylpropional, Cinnamal, Cinnamyl Alcohol, Citral, Citronellol, Coumarin, Eugenol, Evernia Furfuracea Extract (tree moss extract), Evernia Prunastri Extract (oak moss extract), Farnesol, Geraniol, Hexyl Cinnamal, Hydroxycitronellal, Hydroxyisohexyl-3-Cyclohexene Carboxaldehyde, Isoeugenol, Limonene, Linalool, Methyl-2-Octynoate. Tačiau kiekvienam atskirai, ypač kūdikiams, alergiją sukelti gali bet kuri medžiaga, todėl jei drėkinamųjų medžiagų negalime vengti, nes oda sausėja, visiškai atsisakykime vaikams skirtuose žaisluose ar kosmetikoje esančių bet kokių dažiklių ir kvapiklių, štai jų ir reikėtų dairytis etiketėse.
Kokie pavojai gresia mažyliui, jei neatkreipsime dėmesio į pavojingas chemines medžiagas?
Jų keliamas pavojus gali būti dvejopas. Pirmiausia, pavojingos medžiagos gali sukelti ūminę alerginę reakciją, vos susilietusios su oda ar jų įkvėpus. Taip pat kai cheminė medžiaga vartojama ne pagal paskirtį ir dėl to ja apsinuodijama.
Antrasis pavojus – ilgalaikis neigiamas poveikis, kai pavojinga cheminė medžiaga mažais kiekiais vartojama ilgą laiką. Tokiu atveju ji kaupiasi žmogaus organizme ir ilgainiui gali turėti įtakos onkologinėms ligoms, hormoninės sistemos pažeidimams, imuninės sistemos sutrikimams ir pan. Šių medžiagų aptinkama žmogaus kraujyje, plaukuose, šlapime, riebaliniame audinyje.
Nors naudojant ir kosmetiką, ir žaislus svarbu išvengti abiejų tipų pavojų, tačiau didesnį dėmesį norėčiau atkreipti į galimą ilgalaikį neigiamą poveikį turinčias pavojingas chemines medžiagas, kurios daro žalą beveik nepastebimai, nes apie tai pas mus vis dar nedaug informacijos.
Ką galite pasakyti apie pigius žaisliukus iš Kinijos? Ar visais atvejais jie pavojingi?
Nebūtinai Kinijoje, apskritai ne Europos Sąjungos valstybėse gaminami žaislai tėvų turėtų būti stebimi pro didinamąjį stiklą. Kaip ir kompanijos, kurios nevykdo atsakingos gamybos politikos. Žinoma, stereotipas apie Kiniją gajus, ypač dėl to, kad šioje šalyje gaminant žaislus visiškai legaliai galima naudoti įvairias pavojingas chemines medžiagas didesniais kiekiais. O pigesnieji žaislai dažniausiai ir būna pagaminti naudojant pigiausias medžiagas, tarp kurių patenka ir pavojingosios.
Tačiau vien kaina negalima pasikliauti. Kartais net ir žinomos kompanijos, gaminančios tikrai nepigius žaislus, susiduria su skandalais, kai išaiškėja, kad jų gaminiuose yra dideli kiekiai pavojingų medžiagų.
Be to, tokios medžiagos, kaip, pavyzdžiui, ftalatai, naudojamos gaminant plastmasę, tiek statybines medžiagas, todėl jų gali būti daugelyje namų apyvokos daiktų. Jei kiekviename jų ši pavojinga medžiaga neviršija normos, tai sudėjus kartu jau gali stipriai viršyti leidžiamą kiekį ir kelti pavojų vaikų sveikatai.
Kalbant apie kremukus vaikams, dažna mama norėtų, kad vaikas jais pateptas kvepėtų. Natūralios priemonės nėra kvapnios. Kaip spręsti šią problemą?
Kvapas tik papildoma funkcija, ir kiekvienas mūsų galime pasirinkti, ar geriau rizikuoti sveikata ir naudoti smarkiai iškvėpintas priemones, ar rinktis bekvapes. Kvapą galima pagerinti natūraliais eteriniais aliejais. Pavyzdžiui, taukmedžio sviestą galima maišyt su kokoso sviestu, kuris kvapnus. Svarbu nepamiršti, kad ir natūralūs kvapai gali sukelti alergiją jautriems žmonėms.
O ar visų cheminių medžiagų, esančių vaikams skirtuose kremuose ir žaisluose, reikia bijoti? Kaip su jomis tinkamai elgtis?
Pirma, cheminių medžiagų nereikia bijoti – mes, žmonės, esame iš jų sudaryti, ir jos mums yra reikalingos.
Antra, elkitės atsargiai. Apžiūrėkite perkamų produktų pakuotes ir perskaitykite etiketes. Patikrinkite, ar yra saugos nurodymų, ir laikykitės jų – jie tam ir pateikti.
Trečia, stenkitės blaiviai vertinti riziką savo kasdieniame gyvenime. Turbūt daug pavojingesni kasdieniai dalykai gali būti automobilio vairavimas, alkoholio vartojimas, nepakankamas judėjimas ir ypač rūkymas. Tačiau, turėdami papildomų žinių, kaip ir kokių pavojingų cheminių medžiagų derėtų vengti perkant ir naudojant kasdienio vartojimo prekes, galite nedidinti pavojingų cheminių medžiagų kiekio savo organizme ir taip prisidėti prie savo sveikesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo. Ir, ketvirta, naudokitės savo teise klausti pardavėjų apie produktus, kuriuos norite pirkti. Rinkitės tik tokius, kurių sudėtis jums yra aiški.
Pagal Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus, gaminio (tokio, kurio sudėties etiketėje neprivalu nurodyti, pvz., baldų, indų, žaislų ir t.t.) tiekėjas privalo pirkėjui užklausus raštu pateikti atsakymą apie tai, ar gaminio sudėtyje yra pavojingų cheminių medžiagų, įtrauktų į didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašą.
Užklausos formą galite rasti internetiniame tinklalapyje www.pagalvok.lt.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę