JAV optometrijos asociacija (American Optometric Association) perspėja: ilgai neapsaugotą akį veikiantys UV spinduliai gali sukelti fotokeratitą (ragenos uždegimą), skatina kataraktos vystymąsi, tinklainės degeneraciją ir kt. Beje, jei manote, kad UV spindulių poveikio akims labiausiai reikia saugotis vasarą – klystate. Būtent sniegas net 80–85 proc. padidina UV spindulių dozę mūsų akims. Turėkite omenyje, kad kalnuose esantis „retesnis“ oras bei skirtingais kampais akies atžvilgiu pakrypę sniego paviršiai dar labiau padidina riziką. Esant itin dideliam UV spindulių poveikiui akims, ragenos nudegimų gali atsirasti vos per valandą, tuo tarpu pirmuosius ligos simptomus galite pajusti vos po 6–12 valandų.
Tai: ašarojimas, akių paraudimas, „svetimkūnio“ pojūtis akyje, šviesos baimė, akių skausmas, regos sutrikimas.
Jei pajutote šiuos simptomus, nedelsdami kreipkitės į akių ligų gydytoją.
Bet jei, vos išėjus į lauką, akys pradeda ašaroti, rausti, vokai patinsta ir pan., nepulkite į paniką. Tai dar nereiškia, kad būtinai sergate fotokeratitu. Paprasčiausia, jūsų akys gali būti labai jautrios šviesai. Sniegas ir ledas, atspindėdami saulės šviesą akims, sukuria nepaprastą krūvį, todėl ir anksčiau išvardinti nemalonumai dažniausiai „sužydi“ žiemą. Statistika teigia, kad šie simptomai pasireiškia kas antram žmogui, kurių regėjimas geras, ir net dviem trečdaliams nešiojančiųjų akinius.
Akivaizdu, vien gamtos apsaugos organizmui nepakanka, todėl reikėtų pasirūpinti akiniais nuo saulės. Įsitikinkite, kad jie išties apsaugo jūsų akis. Pagal tai, kaip akiniai praleidžia saulės spindulius, jie skirstomi į 5 klases.
1. Nulinė klasė. Tai akiniai su skaidriais ar įvairiaspalviais akinių lęšiais. Tai tiesiog aksesuaras ir nieko daugiau.
2. Pirma apsaugos klasė. Nupieštas debesėlis ir saulutė. Jie beveik skaidrūs arba spalvoti, švelniai dūminiai, „veidrodiniai“, padengti tik antirefleksine danga arba nuspalvinti (tonuoti) iki 20–30 procentų. Apsauga akims nepakankama.
3. Antra apsaugos klasė. Jai priskiriami akiniai, praleidžiantys tik 40–50 procentų ryškių saulės spindulių, jie pažymėti saulute. Daugelis iš jų, be patamsinimo, turi papildomas dangas.
4. Trečia apsaugos klasė. Žymima saulute ir kalnais. Jie skirti keliaujantiems į pietų kraštus, būnant ant vandens ar slidinėjant snieguotuose kalnuose, kur didesnis saulės intensyvumas nuo vandens ar sniego paviršių. Tinkami nešioti žmonėms, kurių akys ypač jautrios saulės šviesai. Šie akiniai turi filtrus.
5. Ketvirta apsaugos klasė. Žymimi saulute, kalnais ir perbrauktu automobiliu. Skirti specialiems poreikiams. Akinių lęšiai tamsinti iki 90 procentų, jie sudaro labai tamsų filtrą ir iškreipia natūralias spalvas, todėl netinkami vairuojant.
Akinius galite pasirinkti ir atsižvelgdami į kitus kriterijus. Pasidomėkite apsauga nuo UV spindulių. Turi būti nurodyta, iki kokio bangos ilgio ir kokią dalį tų spindulių lęšis sulaiko. Jei parašyta, kad pro lęšius nepraeina spinduliai iki 380 nm, tai reiškia, kad akys yra visiškai apsaugotos, jeigu mažiau – apsauga bus nevisiška.
Deja, ašarojančios akys – ne vienintelė problema, su kuria galite susidurti žiemą. Jus gali varginti visiškai priešingas nemalonumas, t.y. sausos akys. Šis sutrikimas itin dažnai pasireiškia šildymo sezono metu, kai oras patalpose nenatūraliai sausas. Problema dar pasunkėja, jei didžiąją laiko dalį praleidžiate dirbdami su kompiuteriu ar žiūrėdami televizorių (akys natūraliai rečiau mirksi, todėl nepakankamai sudrėkinamas akies obuolio paviršius). Akies drėkinimą sutrikdo ir oro kondicionavimo sistemos.
Akims galite padėti lašindami dirbtines ašaras. Jų sudėtis labai artima natūralioms ašaroms. Tik jos, kad ilgiau veiktų, gaminamos šiek tiek glitesnės, kisieliaus, netgi tepalo konsistencijos.
Beje, dirbtinės ašaros puikiai šalina diskomfortą, atsiradusį pabuvus vėjyje ar saulėje. Prisiminkite: kad lašiukai tinkamai sudrėkintų akis, jų reikia lašinti atitraukus voką į išorinį akies kamputį.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę