Statistikos duomenys rodo, kad laikysenos sutrikimų daugėja, jų amžius jaunėja. Netaisyklingą laikyseną įprasta laikyti mokykline liga. Ji dažniausiai nustatoma 11–15 metų paaugliams, kai yra jau pakankamai matoma. Netaisyklinga laikysena mokyklose diagnozuojama kas trečiam vaikui. Taip yra todėl, kad ikimokyklinukai retai kada nustygsta vienoje vietoje, ir sunku pasakyti, ar tokio mažylio laikysena taisyklinga, ar ne, o štai mokyklinukai daug daugiau laiko praleidžia kažką ramiai darydami – jų gyvenime atsiranda veiklos, reikalaujančios susikaupimo, dėmesio, koncentracijos. Tokio amžiaus vaikai dažnai įpranta piešti atsigulę ant žemės, žaisti pasirėmę ant vienos alkūnės – tada į akis ir krinta netaisyklinga vaiko laikysena. Laikysena nebūna įgimta. Ji pradeda formuotis vaikystėje ir nusistovi vaikui užaugus, nors tam tikru mastu keičiasi visą gyvenimą. Kiekvienas individas turi jam vienam būdingų laikysenos požymių. Nekoreguojant laikysenos gali išsivystyti stuburo deformacijos, kurios gali sukelti gyvybiškai svarbių organizmo sistemų funkcijų nepakankamumą. Taigi manyti, kad problema dėl netaisyklingos vaiko laikysenos išsispręs savaime, yra klaidinga. Anksti diagnozuota netaisyklinga kūno laikysena leidžia pasiekti geresnių rezultatų.
Kokie pagrindiniai tiesaus stuburo „priešai“?
Netaisyklinga kūno padėtis, ilgas stovėjimas ar sėdėjimas persikreipus, netinkama lova, neatitinkantys vaikų ūgio baldai gali neigiamai veikti skeleto vystymąsi, sukelti stuburo iškrypimą, suformuoti netaisyklingą laikyseną. Ankstyvoje vaikystėje vaikai labai imlūs įvairioms infekcinėms ligoms. Tuo laikotarpiu sumažėja įgautas imunitetas, bet dar neįgytas naujas. Tai stabdo vaikų fizinį vystymąsi. Šiame amžiuje būtina grūdintis ir daryti pritaikytus fizinius pratimus, kurie garantuoja harmoningą vaiko fizinį ir psichinį brendimą. Dažniausia netaisyklingos laikysenos priežastis yra silpnas raumenynas ir įvairūs neigiami veiksniai, tokie kaip: netaisyklinga asimetrinė poza ilgai sėdint mokyklos suole bei ruošiant pamokas namuose, nepakankamas judėjimas, pervargimas.
Ko imtis pastebėjus, kad vaikas, sėdėdamas prie stalo (paišydamas ar rašydamas), nuolat kūprinasi?
Taisyklingai sėdėti vaiką turėtume išmokyti namuose, nes mokykloje jo nematome. Išmokykite vaiką sėdėti tiesiai, tvirtai remiantis abiem kojomis į žemę; krūtinė ties „saulės rezginiu“turi prisiglausti prie pat stalo krašto, sąsiuvinis turi būti pasuktas maždaug 30 laipsnių kampu, kad rašydamas vaikas nesuktų liemens. Galva virš sąsiuvinio turi būti palinkusi kuo mažiau. Galima laisva ranka paremti smakrą, tačiau galva ir liemuo neturi pasisukti šonu. Stebėkite, kad neatsirastų įprotis sėdint susikelti koją ant kojos, laisvą ranką nuleisti nuo stalo žemyn arba sėdėti pasisukus šonu į stalą. Prižiūrėkite, kad pamokų ruošos metu vaikas ilgai nesėdėtų, kas 15 min. darytų trumpas pertraukėles. Skatinkite vaiką judėti ar lankyti sporto užsiėmimus. Per dieną vaikas turėtų aktyviai judėti bent 30–60 min.
Kokie pirmieji ženklai rodo, kad vaiko laikysena gali būti netaisyklinga? Kaip apžiūrėti vaiko stuburą?
Yra nemažai anksti pastebimų požymių, kuriuos gali ir turi žinoti visi, norintys nustatyti netaisyklingą laikyseną. Pirmiausia vaiką reikia nurengti. Vaikas apžiūrimas šviesiame kambaryje iš priekio, iš nugaros, iš šono ir palenkus liemenį į priekį. Patogiausiai, jei apžiūrintysis sėdi ant kėdės, o vaikas stovi priešais jį maždaug metro atstumu. Iš pradžių įvertinama bendra laikysena, raumenyno būklė. Vaikas turi būti neįsitempęs, atsipalaidavęs, tiesiomis (per kelius) kojomis, laisvai nuleistomis rankomis, savo įprastine poza. Apžiūrint iš priekio stebima:
· ar vaiko galvos padėtis normali, nepalinkusi į priekį ar į šoną,
· ar vaiko pečiai vienodame aukštyje,
· ar normali, nedeformuota krūtinės ląsta,
· ar tarpai tarp liemens ir laisvai nuleistos rankos yra simetriški,
· ar kojų forma normali, ar nėra X, O pavidalo,
· ar kojos vienodo ilgumo.
Apžiūrint iš nugaros stebima:
· ar vaiko galvos padėtis normali,
· ar pečiai vienodame aukštyje,
· ar vaiko stuburo keterinės ataugos vienoje linijoje. Kiek palenkus vaiko liemenį į priekį, keletą kartų perbraukiama pirštais išilgai per išsikišusias keterines ataugas. Paraudusi nuo perbraukimo odos linija nurodys keterinių ataugų kryptį,
· ar mentės vienodame aukštyje.
· ar dubens kaulai vienodame aukštyje.
Apžiūrint iš šono nustatoma galvos padėtis, pečių ir rankų padėtis, krūtinės ląstos forma, pilvo forma, įvertinama bendra laikysena, liemens ir nugaros padėtis, pilvo preso būklė, stuburo išlinkimai.
Kai vaikas pasilenkęs į priekį, nesunku pastebėti, ar nėra išsigaubusi viena nugaros pusė, o kita – suplokštėjusi, t. y. ar nesiformuoja šonkaulinė kuprelė. Kad ir nedidelė, bet kurios nugaros pusės asimetrija rodo stuburo rotaciją, t. y. pasisukimą aplink išilginę ašį.
Ko turėtų imtis tėvai, pastebėję, kad laikysena netaisyklinga?
Tėveliai, pastebėję, kad vaiko laikysena tampa ydinga, turėtų kreiptis į pediatrą ar šeimos gydytoją, kad nusiųstų pas reikiamus specialistus.
Ar yra kokių nors pratimų, padedančių sustiprinti nugaros raumenis ir pasirūpinti taisyklinga vaiko laikysena? Nuo kada juos reikėtų daryt: ar kai jau yra problema, ar siekiant užbėgti jai už akių?
Svarbiausia profilaktika ir reguliariai atliekami pratimai, fizinis aktyvumas turėtų tapti įpročiu. Tačiau kai jau pastebime ydingą laikyseną, pagrindinė aktyviosios korekcijos priemonė – koreguojamoji mankšta, kuri atpalaiduoja hiperaktyvius raumenis ir sustiprina atsipalaidavusius, stabilizuoja ir koreguoja laikyseną, gerina krūtinės ląstos funkcines galimybes, stiprina visą organizmą ir pagerina visų organų ir sistemų veiklą. Koreguojamoji mankšta turėtų trukti 40–45 minutes. Pradedama nuo lengvų, paprastų pratimų, vėliau atliekami sudėtingesni. Reikia stengtis, kad vaiko pulsas pratybų pradžioje didėtų nuosekliai, o pabaigoje vėl priartėtų prie pradinės normos. Pratybose galima naudoti įrankius, prietaisus: gimnastikos lazdas, suolelius, sienelę, įvairaus dydžio svarmenis, kimštinius pripučiamus kamuolius, gumines juostas, treniruoklius, didelius gimnastikos kamuolius. Norint sudaryti stiprų stuburą juosiantį raumenų korsetą, patariama lavinti atskiras raumenų grupes: nugaros, pilvo, liemens ir galūnių. Mankštos pratimai turi būti įdomūs, kitaip vaikai juos atliks nenoriai ir nebus pasiekta pageidaujamo poveikio. Labai svarbūs pratimai, lavinantys kvėpavimo raumenis, krūtinės ląstą. Gilus ir taisyklingas kvėpavimas, darant pratimus, koreguoja, ypač deformuotą krūtinės ląstą. Todėl reikia stebėti, kaip vaikas , atlikdamas bet kokį pratimą, kvėpuoja. Taip pat galima užsiimti plaukimu. Svarbiausi simetriniai pratimai vandenyje. Plaukiant kvėpavimas atitinka rankų ir kojų judesius, jis derinasi su krūtinės ląstos, pilvo, diafragmos raumenų veikla. Visa tai harmoningai vysto raumenis.
Kokios sporto šakos padeda nugarai?
Taisyklingai laikysenai formuoti labai naudingas plaukimas ir slidinėjimas. Nerekomenduojami kovos menai.
Kuo gresia, jei tėvai nekreips dėmesio į netaisyklingą vaiko laikyseną ir nieko nedarys?
Metams bėgant gali išsivystyti skoliozė, gali tapti sunkiau kvėpuoti, gali sutrikti kraujo apytaka, virškinimas. Nekoreguojant netaisyklingos vaiko laikysenos, niekada nebus išdidžios, lengvos eisenos, grakščių, plastiškų ir išraiškingų judesių.
Kokios pagrindinės taisyklės, norint išsaugoti taisyklingą mažylio laikyseną?
Tėvai ypatingą dėmesį turėtų skirti taisyklingos laikysenos profilaktikai. Profilaktika turėtų prasidėti jau moters nėštumo metu. Mama turėtų gauti visą informaciją, kaip turi elgtis su savo kūdikiu tiek pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tiek kiekvienu vaiko gyvenimo laikotarpiu. Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų labai svarbus yra kūdikio režimas. Negalima spartinti tokių pagrindinių fiziologinių padėčių, kaip sėdėjimas ir gulėjimas. Kol vaikas sugeba tik gulėti ir pats savo pastangomis neatsisėda, negalima jo sodinti apramstant pagalvėmis! Nes gali pervargti raumenys. Įvairūs nešuliai turi būti ne per sunkūs, o kuprinės – nešiojamos ant abejų pečių. Miegoti reikia patogioje (neįdubusioje) lovoje, o pamokas ruošti esant geram apšvietimui prie vaiko ūgiui pritaikytų baldų.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę